Pratęsta sutartis su A.Butkevičiumi: kas toliau? (70)

Kauno „Žalgirio“ komanda toliau darbuojasi ties kito sezono komplektacija.

Pirmiausia sutartis buvo įteikta Sylvainui Francisco, vėliau – Isaiah Wongui, o pirmadienį pranešta, kad dar dvejus metus ekipoje rungtyniaus Arnas Butkevičius.

Toliau galioja kontraktai su Ignu Brazdeikiu, Deividu Sirvydžiu, Edgaru Ulanovu ir Mantu Rubštavičiumi. Tuo tarpu „pliusai“ yra Lauryno Biručio, Aleno Smailagičiaus, Brady Maneko, Matto Mitchello ir Dovydo Giedraičio sutartyse. Laisvuoju agentu nevaržomai gali tapti Bryantas Dunstonas ir Lukas Lekavičius.

Pradėkime nuo sprendimo išsaugoti A.Butkevičių. Abi komandos jau kurį laiko derėjosi dėl naujos sutarties ir Krepsinis.net šaltiniai teigė, kad pagrindinis klausimas buvo ne tik piniginis, bet ir sutarties trukmės – žaidėjas norėjo garantuotų dvejų metų, o ne „1 plius 1“ susitarimo.

Spalio 22 dieną A.Butkevičiui sukaks 33-eji, tad pasibaigus sutarčiai jam bus 34-eri. Galima drąsiai spėti, kad tai paskutinis kontraktas šiam žaidėjui, kai jis uždirbs daugiau nei 300 tūkstančių eurų per sezoną – toliau uždarbis tik kris žemyn.

„Žalgirio“ argumentai išsaugoti A.Butkevičių yra logiški ir akivaizdūs – komandinis juodadarbis žaidėjas, kuris nereikalauja kamuolio ir gali padaryti tuos dalykus, kurių kratosi kiti, pavyzdžiui, pasiimti pražangas, jeigu to reikalauja situacija. A.Butkevičius vienas iš tų žaidėjų, kuris nesisaugo aikštelėje ir visada dėl komandos gerovės pasiaukos bei negalvos, kad tai jam gali kainuoti ant parketo praleidžiamas minutes. Geras kojų darbas gynyboje, situacijų skaitymas, perimti kamuoliai ir varžovų pavojingų žaidėjų sugaudymas – visi šie geri dalykai yra A.Butkevičiaus kraityje.

Puolime šis žalgirietis komandai duoda labai mažai – 4,5 taško ir 6,5 naudingumo balo per 22 minutes yra skaičiai, kurie Eurolygoje sutinkami itin retai. Tarp 89 žaidėjų, turėjusių 20 ir daugiau minučių vidurkį, A.Butkevičius yra antras nerezultatyviausias ir ketvirtas nenaudingiausias žaidėjas. Nieko nuostabaus, kai žaidėjas metė į krepšį vos 3,4 karto per susitikimą. Problema tik tame, kad „Žalgirio“ strategija rungtyniauti gynybiniu penketuku pavertė puolimą į klampų ir lengvai nuspėjamą. Jeigu A.Butkevičius būtų toks vienas aikštelėje žaidėjas, kauniečiai būtų daug pavojingesni, bet kai šalia yra D.Giedraitis ir E.Ulanovas, rinkti taškus darosi misija sudėtinga ir vien S.Francisco „vienas prieš vieną“ žaidimas netapo pergalingu.

A.Butkevičiaus išsaugojimas yra suprantamas ir logiškas žalgiriečių ėjimas, nes tokio plano žaidėjų komandoje visada reikia ir visos komandos tokius turi. Dažniausiai tokie krepšininkai būtent ir būna vietiniai, o legionieriai atvyksta duoti daugiau naudos puolime ir daryti kitas užduotis, o ne tik vaikytis varžovų pavojingiausius žaidėjus. Reikia tikėtis, kad „Žalgiris“ ribos puolime naudos neduodančių žaidėjų buvimą viename penketuke laiką. Žinoma, kad vien talentu puolime kauniečiai vargu, ar Eurolygoje kažką pasieks, tačiau gynybinis penketukas ir varžovams suteikimas galimybių eiti į gilias pagalbas nuo iš toli nepataikančių gynėjų ar puolėjų taip pat prie gero neprivedė – reikia balanso ir kitame sezone jo reikės ieškoti, kitaip Eurolygoje situacija gali būti dar prastesnė nei šiame, kadangi dalyvių skaičius didės, o atvykstantys klubai turės solidžius biudžetus. Taip pat nelieka Berlyno ALBA ekipos, prieš kurią kauniečiai taškus dažniausiai pasiimdavo.

Taip sutaps, kad 2027 m. baigsis tiek A.Butkevičiaus, tiek E.Ulanovo kontraktai. Galima nuspėti, kad tada „Žalgiris“ pradės naują erą lengvojo krašto puolėjo pozicijoje arba pasiliks tik vieną iš dviejų veteranų.

„Žalgiri“, kas toliau? To galima būtų klausti klubo vadovų, nes komplektacijos dėlionėje vis dar daugiau klausimų nei atsakymų. Akivaizdu, kad L.Lekavičius paliks ekipą, taip pat B.Maneko „pliusas“ irgi nebus aktyvuotas. Reikėtų atsisveikinti ir su M.Mitchellu bei B.Dunstonu.

Jeigu toliau bus galvojama apie lietuvių sutarčių pratęsimą, čia yra du kandidatai – L.Birutis bei D.Giedraitis. Vienerių metų „pliusas“ centro kontrakte ir dvejų – gynėjo. Favoritas likti turbūt yra D.Giedraitis, nes jis buvo antras pagal žaidimo laiką po S.Francisco – 24 minutės per vienerias Eurolygos rungtynes.

Čia iškart kyla klausimas, kiek gi gynėjų kitame sezone turės „Žalgiris“. Prie I.Wongo, S.Francisco, I.Brazdeikio, D.Sirvydžio ir D.Giedraičio dar galima pridėti naują įžaidėją, kuriuo gali tapti Nigelas Williamsas-Gossas, taip pat yra M.Rubštavičius, kuris kitame sezone uždirbs apie 300 tūkst. eurų ir jį skolinti kažkam vėlgi nebūtų didelės logikos, kai dvejus metus iš trejų kontrakto žaidėjas praleistų kitose komandose, tada apskritai, kam reikėjo su juo sudarinėti sutartį? Panevėžietis turbūt gaus žaidimo laiko Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“) ir didelės konkurencijos Eurolygos gynėjų rotacijai nesudarys.

Krepsinis.net žurnalistas Jonas Lekšas „Ilgosios pertraukos“ tinklalaidėje teigė, kad I.Brazdeikis bei D.Sirvydis turėtų gauti minučių „trečio numerio“ pozicijoje, o tai jau keistų šiek tiek „Žalgirio“ paveikslą. Jeigu dabar lengvieji kraštai puolime buvo labai riboti, tai kitame sezone tiek D.Sirvydis, tiek I.Brazdeikis gerokai pridėtų talento puolime.

Toks paveikslas tada dar aiškiau signalizuotų, kad D.Giedraitis neabejotinai turi vietą kito sezono „Žalgirio“ gretose. Dar vienas vietinis, kuris aikštelėje gali daryti juodą darbą, tik reikėtų jo minutes aikštelėje mažinti. Vis dėlto 24 min. puolime menkai pastebimam žaidėjui yra pernelyg brangus malonumas – 15 minučių vaidmeniui D.Giedraitis būtų tinkamas žaidėjas darbui su Mike‘u Jamesu, Shane‘u Larkinu ir kitais geriausiais Eurolygos gynėjais. Kitą sezoną D.Giedraitis pradės būdamas 25-erių, tad dveji metai tokiam žaidėjui tikrai nėra blogas kontraktas ir „pliusas“ galėtų būti aktyvuojamas. Tik nereikėtų bandyti iš D.Giedraičio daryti įžaidėjo, nes šis eksperimentas taip pat nebuvo sėkmingas.

Birutis

Kitas lietuvis yra L.Birutis, kuris praėjusiame sezone tapo „pianistu“, bet šiame virto „statistu“. Kaip pernai atvykus Andrea Trinchieri centras stebino, taip dabar nuvylė – 5,3 taško ir 5,4 naudingumo balo per 13 minučių. Tik čia reikia pasakyti, kad problema buvo ne tik paties L.Biručio žaidimas, bet ir pasikeitęs žaidimo braižas. Keenanui Evansui esant komandoje L.Birutis gaudavo daugiau progų pelnyti taškus, o šiame sezone gynėjai patys rūpinosi, kaip užbaigti atakas, o ne ieškojo perdavimų į baudos aikštelę. Taip L.Biručio atliekamų metimų skaičius krito nuo 5,5 iki 3,4, nors minučių skaičius sumažėjo vos 2.

Labiausiai nuvylė prasta kova dėl kamuolių – vos 2,7 per mačą 213 cm ūgio žaidėjui yra gerokai per mažai. Taip pat ir 59,6 proc. baudų pataikymas yra prastas rodiklis. Dar nemažai epizodų, kai L.Birutis tiesiog nesugaudydavo kamuolio, kurį jam siųsdavo į baudos aikštelę komandos draugai. Pasitikėjimo savimi L.Biručiui nepridėjo ir tai, kad jis neturėjo stabilaus vaidmens kaip ir kiti priekinės linijos žaidėjai. Sezonas Eurolygoje baigėsi, o mes taip ir nesužinojome, kas yra pagrindinis centras, kas yra antras, o kas – trečias „penktos pozicijos“ krepšininkas.

Jeigu L.Birutis būtų užsienietis, net nebūtų klausimų, kad tokio žaidėjo kitame sezone nereikia. Antra sąlyga, jeigu „Žalgiris“ labiau remtųsi centrais, tada irgi L.Birutis nebūtų tas žaidėjas, kuris galėtų duoti daug naudos puolime. Būtent antras aspektas ir yra svarbus, nes A.Trinchieri schemose centrai yra puolime nenaudojami ir neišnaudojami. Jų užduotis yra gintis, statyti užtvaras ir bandyti susirinkti kamuolius.

Akivaizdu, kad „Žalgiriui“ reikia bent jau 6 lietuvių LKL kovoms: I.Brazdeikis, D.Sirvydis, E.Ulanovas, A.Butkevičius yra garantuoti savi, prie jų galima pridėti D.Giedraitį ir vieno lietuvio vieta lieka, kuri galbūt ir yra rezervuota L.Biručiui arba kitam centrui lietuviui – Donatui Motiejūnui, kuris paliks Monako „AS Monaco“. Vis dėlto kol kas jokių pokalbių tarp D-Mo ir kauniečių nėra ir neaišku, ar jos apskritai bus.

Dar vienas variantas centro pozicijai galėtų būti tas pats Ąžuolas Tubelis. Vilniaus „Ryte“ jis žaidžia sunkiuoju kraštu, bet aukščiausiame lygyje jo metimas iš toli yra pernelyg nestabilus, kad galėtų užsirekomenduoti kaip „ketvirtas numeris“. Tas pats Rimas Kurtinaitis yra sakęs, kad Ą.Tubelį labiau mato kaip centrą, o ne kaip sunkųjį kraštą. Galbūt tokią viziją turėtų ir „Žalgiris“? Juolab, kad Ą.Tubelis domino klubą ir pernai, bet pats žaidėjas nesutiko pasirašyti sutarties dėl jam siūlyto penkto aukštaūgio rotacijoje vaidmens. Žiūrint visą paveikslą priekinėje linijoje, bent jau vienas lietuvis turėtų būti.

Ar daugiau lietuvių yra, kurie galėtų papildyti „Žalgirį“? Turbūt, kad ne. Likus A.Butkevičiui sunku patikėti, kad būtų įsigijimas Gytis Radzevičius, dar kai lengvuoju kraštu regimi D.Sirvydis ir I.Brazdeikis. Arnoldas Kulboka pernelyg pažeidžiamas gynyboje ir dar savo lygyje neparodė tokio žaidimo, kuris galėtų tapti tramplinu į Eurolygą. Rokas Jokubaitis turėtų likti Tel Avivo „Maccabi“ ekipoje, ką byloja ir žalgiriečių noras pasirašyti sutartį su N.Williamsu-Gossu.

Jeigu laukti tolimesnių ėjimų, turbūt, kad D.Giedraičio „pliuso“ aktyvavimas yra realiausias variantas. Neatmeskime ir to, kad „Žalgiris“ gali pratęsti Aleno Smailagičiaus kontraktą, bet Krepsinis.net šaltiniai teigė, kad dabar kauniečiai nagrinėja rinką ir tikrina variantus, ar už panašią kainą gali gauti geresnį žaidėją. Tuo tarpu dėl L.Biručio ateities lieka atviras klausimas.

Kol kas iš žalgiriečių ėjimų sunku nuspėti, ar A.Trinchieri tęs darbą Kaune. Daug skirtingų pranešimų krepšinio užkulisiuose skamba ties šiuo italu: vieni teigia, kad jam bus sumokėta išpirka ir padėkota už darbą, tuo tarpu kiti sako, jog liks ir jau komplektuoja būsimą sudėtį.