Prasigėrę pižonai (VIDEO) (106)

Krepšininkų pergalės taip išvargino, kad po laimėjimo prieš prancūzus jau nebegalime palaikyti to aukšto šventimo tempo. Šypsenėlės (“Smile komanda” -- tokie keisti bachūriukai su trispalviais perukais, rašinėjantys į 15min.lt) atvykę į mūsų gatvę net nesuprato, kodėl visi jų šūkčiojimus lengvai praignoravo ir nuleido negirdom nieko neatsakę, nieko neatskandavę. Mes -- ne robotai. Nors kai kurie į robotus galėtų pretenduoti, mat po pergalės prieš ispanus taip ir nenuėjo miegoti.

Vieną tokį tautietį, gyvenantį kažkur prie jūros su kita sirgalių grupe, sutikau šiandien arenoj. Po tokios pergalės, kaip kad prieš ispanus, tiesiog negali miegoti. Todėl visą naktį šokinėji, dainuoji, bendrauji. Tuomet pavalgai pusryčius. Tuomet kažką susitinki, pakviečia alaus. Tuomet jau pietūs. Truputį panaršai internete, kas ką šneka, ką rašo apie krepšinį. Tuomet pradedi ruoštis varžyboms, išvykimui. Taip ir nelieka laiko numigti.

Taigi po pergalės prieš prancūzus visi sėdėjome tykiai, niekas net neužvedė “Kas nešokinės, tas…” skanduotės, skirtos išjudinti sirgalius. Kaži ar kas būtų šokinėjęs. Juolab skandavęs. Kai nėr jėgų, tai jų nėr.

Visiems internautams, kur internetuose rašo, kad sirgaliai (taigi mes) yra prasigėrę lochai, nieko neveikiantys, tik rėkiantys ir geriantys (ir t.t.), turiu pasakyti, kad šiuose pasakymuose yra nemažai tiesos. Iš tikrųjų -- rėkiam ir geriam. Na, dar valgom. Ai, dar būgnus mušam. Ir vėliavas mojuojam. Iš tiesų reikia būti lochu, kad rėktum valandą (per minutės pertraukėles, kai televizorius rodo reklamą, mes irgi staugiam kažką). Pamėginkite taip parėkti ir aplinkiniai pradės sukioti pirštą. Ir be interneto žinosite, ką apie jus galvoja.

Be to, 17-20 dienų iš eilės rėkti ir/arba gerti sau gali leisti tik visiški veltėdžiai. Nes normalūs žmonės taigi eina į darbą, ten bent naudą sukuria kažkokią. O mes, prasigėrę lochai, mėginam vaizduoti dirbančius nuotoliniu būdu -- dalinamės tai interneto kabeliu, tai Wi-Fi slaptažodžiais, išviliotais iš gretimų viešbučių. Keletas mūsiškių -- ryškiai, pižonų -- nesulaukę eilės prie “Skype” ima reikalus tvarkyti telefonais po 6 Lt/min. Čia taip alkoholis veikia.

Teisūs ir tie, kas sako, kad nieko mes nenusimanom apie krepšinį. Tik apie degtinę, alų, vyną ir naminę. Nes jei nusimanytume, tai aptarinėtume rungtynes, o ne šokinėtume antipederastiškus šokius. Dabar giliausia analizė, kurią pajėgiame tarpusavy išspausti, yra maždaug: “Jo, penktas juodas tai šiandien pavarė” arba “Simo tai neišleido šiandien”. Ir mes nežinom, nei kodėl Simo neišleido, nei kas tas “penktas juodas”, nei kokiuose klubuose priešininkai lošia, nei koks jų atkovotų kamuolių vidurkis. Mus kaip siauros specializacijos darbininkus surenka nustatytu laiku į autobusą, nuveža iki arenos, ten mes atidirbame, ir autobusas mus parveža atgal į stoties rajoną.

Beje, ten gyventi mums jau pradėjo patikti. Juk prie gero greitai priprantama.

Kur čia nepriprasi, kai gali leisti sau tokius lėbavimus.

Štai, nufilmavau, kaip tokiais lėbavimais ir nerealia apyvarta džiaugiasi vieno restorano Izmire savininkas:

Įsisiautėjus šiems lėbavimams, naktį pafilmuoti ir pafotografuoti girtuoklių atvyksta deleguoti žurnalistai. Ne tik lietuviai. Kai kurie sėda kartu pakelti bokalą, o kai kurie tik “dirba savo darbą”. Tačiau visi nori užfiksuoti mūsų homofobiškus šokius, kad padarytų tarpautinį skandalą.

Ir prie komentarų internetuose mes pripratome. Gavę galimybę pasinaudoti interneto kabeliu ilgesnį laiką, netgi juos paskaitom.

Su sąlyga, kad mūsų tekstus kartais paima kiti portalai (nė vienam neatsakėm), pasidalinu keliais komentarais, rastais prie savo rašliavų įvairiuose internetuose:

pahmielingo, alaus pripampusio sirgalio sapatkiones apie tai kaip jis tipo serga uz rinktine, o is tikruju nuo alkoholio apdujusiomis smegenimis plaukia su minia ir veikia pats nezino ka…

neatsibodo jums tokius protingus vaidint ?

http://www.commonsense.lt/