Po išvykimo iš „Žalgirio“ prabilęs F.Lamy: apie santykius su P.Motiejūnu ir kodėl buvo pasamdytas J.Zdovcas (28) interviu

Kauno „Žalgirio“ klubą praėjusią savaitę palikęs Francois Lamy pasidalino savo mintimis su Prancūzijos žiniasklaida.

„BasketEurope.com“ portalo tik prenumeratoriams prieinamame interviu F.Lamy papasakojo apie savo išvykimą, santykius su klubo vadovu Pauliumi Motiejūnu bei atskleidė, kodėl prie komandos vairo stojo Jure Zdovcas.

– Kodėl išvykote iš „Žalgirio“?

– Sprendimas buvo labai sudėtingas, nes buvo dideli lūkesčiai ir milžiniškas spaudimas dėl prastų rezultatų. Aš atvykau labai blogu laiku – prieš prasidedant sezonui, neprisidėjęs prie komplektacijos. Jeigu rezultatai būtų buvę geri, viskas būtų kitaip. Dabar aš atsidūriau situacijoje, kuri yra blogiausia klubo istorijoje. Mano funkcijos šiek tiek susidubliavo su klubo vadovo Pauliaus Motiejūno darbais, nors pradinė idėja buvo pertvarkyti vidinius organizacinius procesus, paverčiant mane atsakingu už sportinius rezultatus.

– Nesutarėte dėl klubo ilgalaikės vizijos ar jums netiko turėtas vaidmuo?

– Abu dalykai. Tai yra krepšinio šalis, kur yra daug žmonių, galinčių atlikti tokias funkcijas. Mano susitarimas buvo trejiems metams, bet nuo pat pradžių su Motiejūnu supratome, kad tai truks daugiausiai du sezonus. Kai komanda fiksavo blogus rezultatus, supratau, jog čia neužsibūsiu. Manęs netenkino ir gerokai mažesnis vaidmuo, kadangi jis neatitinka mano kompetencijos. Man tiesiog nepasisekė su laiku, kada atvykau į klubą.

– Kokie jūsų santykiai su P.Motiejūnu?

– Su juo bendravome kasdien ir mūsų santykiai buvo labai geri. Mes buvome draugais ir tokiais išliksime. Mūsų požiūriai į tam tikrus dalykus sutapdavo, bet būdavo ir sričių, kur mūsų nuomonės išsiskirdavo, bet mums patiko diskutuoti. Mes palaikysime gerus santykius. Paulius supranta, kad man nepasisekė su atvykimo laiku. Jis man dėkingas, kad nebuvau tas, kuris tiesiog sėdi ir nieko nedaro, bet gauna algą, nors jos nenusipelno.

– Kaip žmonės reaguoja į tokį prastą „Žalgirio“ žaidimą Eurolygoje?

– Pradžioje žmonės buvo supratingi, bet dabar jaučiasi, jog jie pavargo nuo pralaimėjimų Eurolygoje. Tiesiog mato, kad komanda Eurolygoje nėra konkurencinga.

– Interviu „Basket Le Mag“ sakėte, kad neprisidėjote prie komandos komplektacijos ir viskas atrodo katastrofiškai. Kodėl?

– Viskas prasidėjo nuo to, kad buvo nuspręsta palikti prie komandos vairo Martiną Schillerį. Taip pat išvyko Robertas Javtokas ir tarptautinis skautas. Sezono pasiruošimo metu jau matėsi, kad kažkas nesiklijuoja. Aš turėjau omenyje, kad katastrofa buvo ne pats Schillerio darbas, o visas procesas. Komanda buvo nebloga, bet tiesiog nefunkcionali Eurolygos lygiui. Suburta iš kokybiškų žaidėjų, bet jiems trūksta charakterio ir fiziškumo. Komandos darbo etika buvo pavyzdinė, ypatingai atsižvelgus į situaciją.

– Kaip klube atsidūrė J.Zdovcas?

– Šiame sezone buvo ypač svarbu žiūrėti į biudžetą, kadangi negalėjome pernelyg išlaidauti dėl COVID-19 situacijos. Ir taip klubas nukentėjo nuo pandemijos pernai. Minėtos kelios pavardės Eurolygos trenerių būtų reikalavusios didelių išlaidų, kurių mes negalėjome sau leisti. Biudžeto viršijimas būtų skaudžiai atsiliepęs kitam sezonui, kai reikės pertvarkyti komandą. Zdovcas sutiko atvykti už mažą atlyginimą ir nereikalavo jokių savo asistentų. Jure moka išryškinti vietinius karius tokius kaip Blaževičius ar Lukošiūnas, kurie yra klubo ateitis. Jure nesumažino „Žalgirio“ atsilikimo nuo kitų Eurolygos komandų, bet nežinau, ar kitas treneris būtų tą problemą išsprendęs. Pasiūliau Pauliui šį žmogų atsižvelgęs į visus reikalavimus. Jure yra tas, kuris niekada nesiskundžia, o tiesiog stengiasi daryti viską, kas įmanoma su turimais žaidėjais.

– Ko išmokote iš šių mėnesių „Žalgiryje“?

– Aš pasisėmiau geros patirties iš istorinio klubo Eurolygoje, kuris yra šalyje, kur visi pakvaišę dėl krepšinio. Pamačiau, kaip dirbama kitoje kultūroje. Aš buvau įtrauktas į daug procesų ir dalyvavau Eurolygos naujos kolektyvinės sutarties ruošime. Be „Žalgirio“ aš niekada nebūčiau tame procese. Dar kartą įsitikinau, kad nėra stebuklingo recepto – reikia ilgalaikės strategijos, kuri ir atneša sėkmę.