Visus su pirmąja pergale!
Tai buvo apšilimas tiek mūsų krepšininkams, tiek sirgaliams -- po varžybų susmukom į autobusą kone leisgyviai. Bet įsivažiuosim, kaip ir krepšininkai.
Gyvenam belekaip, kažkur tipo stoties rajone. Viešbutyje, ~100 sirgalių. Sako, aplink naktim geriau neslampinėti, bet vakar paslampinėjom ir nieko. Visi išgyveno. Vietinis turko kioskas, prekiaujantis daržovėmis ir alumi, vakar per naktį padarė mėnesio apyvartą. Pirmuosius pirkėjus apgaudinėjo duodamas grąžą (mokėjome USD/EUR, o grąžą gaudavom liromis), bet vėliau liovėsi, nes, matyt, suprato, kad geriau savaitę turėti lojalių klientų, nei vieną vakarą keletą apipypinti.
Buvo smagu matyti, kaip turkai žiūri į dailias lietuvaites, trumpais sijonais marširuojančias 1 nakties mūsų rajone su alumi vienoj rankoj, ir cigarete -- kitoj. Štai ko taip turkai veržiasi į ES
Keletas akibrokštų. Pirmas -- į areną neįleidžia su vaizdo kameromis (rankinėmis) ir foto aparatais, kurie turi montuojamus objektyvus (ne muilines). Tipo neleidžia naujos kažkokios FIBA taisyklės. Bandėm kelti skandalą (“I want to talk to your boss right now!”), bet baigėsi tuo, kad turkai arenoje atidarė vietinį kioską, kur pradėjo priglaudinėti mūsų kameras ir foto aparatus. Tiek to, jei reikės, pafilmuosim ir su telefonais.
Antras -- Turkijoje neleidžiamas youtube.com? Ta proga vaizdeliai buvo nusiųsti į Vilnių ir įkelti iš ten. Nesąmonė Jei turite work-aroundinį patarimą, pasidalinkite.
Ir pora šviežių video.
Čia kaip naujazelandiečiai šoko kažkokį pagąsdinantį šokį ir kaip mes jų neišsigandom ir atsakėm SAVO ŠOKIU.
O čia kaip keliavom ir atkeliavom iki varžybų. Ir kaip nuvargę sveikinom vieni kitus joms pasibaigus.
Norėdami komentuoti prisijunkite.