Vakar, tiksliau jau šiandien, atvykome į Izmirą, kuris mus pasitiko karščio banga, pievose ar ant šaligatvių miegančiais turkais (turkėm). Kodėl jie taip miega, ne mūsų reikalas :--)
Kiti, kurie dar nemiegojo, varstė mus žvilgsniais. Suprask, ką čia 1 val. nakties daro merginos su trumpais sijonais :--) Bet jaučiamės saugiai, nes šalia turim daug lietuviškų vyrų.
Šiandien turėjome truputį laiko pasižvalgyti po miestą. Pirmasis įspūdis: apie tvarką, kokią turime Vilniuje, čia galima tik pasvajoti. Dabar nesigilinsiu ir nedetalizuosiu, nes neturiu foto, bet ateičiai pasistengsiu pagauti keletą vaizdelių.
Na, o šiaip yra žiauriai smagu! Visi lietuvaičiai labai vieningi, draugiški ir paslaugūs.
Trumpai apie madas. Tai, kad visi esame apsiginklavę teisingais marškinėliais, kepurėlėmis ir šalikais, nieko nestebina, tačiau mūsų merginos stebina šiam reikalui megztomis suknelėmis, dekupuotais auskarais, nupintais vainikėliais. Žodžiu, krepšinio čempionatuose mados irgi yra svarbios.
Apie krepšinį. Turkams labai patinka mūsų Simas Jasaitis :--) Nes klausimo, ar jis šiandien žais, sulaukėm ne iš vieno vietinio gyventojo. O turkai, gavę teigiamą atsakymą, nudžiugdavo ir prižadėdavo sirgti už mus. Beje, pažadus tesėjo.
Dabar džiaugiamės pergale, nors per rungtynes visą laiką jautėm įtampą. Ypač kai tas Naujosios Zelandijos “6 numeris” taiklius tritaškius mėtė. Negalėčiau 100 proc. pasakyti, kad tikėjom, jog laimėsim. Tad ši pergalė psichologiškai labai svarbi buvo ir mūsų krepšininkams, ir visiems sirgaliams.
Šiandien tiek, stengsiuosi kažką brūkštelėti artimiausiu metu.
Norėdami komentuoti prisijunkite.