Penketukai: per daug ankstyvi kandidatų į individualius NBA apdovanojimus sąrašai (4)

Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) sezonas dar tik prasidėjo, tačiau lygos gerbėjų žvilgsniai neišvengiamai krypsta į jo pabaigą. Kadangi tai, kas taps čempionais, didelių klausimų daugumai nekelia, dabar dažniau yra spėliojama, kas susižers individualius apdovanojimus.

Žinoma, daryti konkrečių išvadų komandoms vos sužaidus pirmąsias rungtynes (keturios ekipos startuoti dar ir nespėjo), tačiau vertinant tai ir stebėjus žaidėjų vasaros darbus, laisvės spekuliacijoms yra į valias.

Portalas Krepsinis.net pamėgino atrinkti po penkis realiausius kandidatus į šešis prestižinius NBA individualius apdovanojimus su trumpais argumentais jų naudai.

MVP:

LeBronas Jamesas (Los Andželo „Lakers“) – Iš šios lygties artėjantį sezoną galima tiesiog išmesti Oklando „Golden State Warriors“ penkeriukę. Šie žaidėjai turės paaukoti dalį statistikos dėl žaidimo vieni su kitais, o ir pranokti lūkesčių jie tiesiog neturi kaip. Jei nelaimės visų 82-iejų sezono rungtynių, „Warriors“ lyderiai į MVP nepretenduos. Tuo tarpu toje pačioje lygtyje pastovus kintamasis yra L.Jamesas. Ištempęs „Lakers“ iš lentelės vidurio į bent jau pirmąjį Vakarų konferencijos ketvertą, jis sukurtų pakankamai gerą istoriją, kad taptų lygos MVP.

Russellas Westbrookas (Oklahomos „Thunder“) – Oklahomos klubas yra tikrasis Vakarų konferencijos juodasis arkliukas, tarsi ir nepretenduojantis į pirmąjį dvejetą, bet turintis visus ginklus, reikalingus pasikauti su lyderiais. Trečią kartą paeiliui surinkęs trigubo dublio vertus rodiklius R.Westbrookas jau nieko nebenustebintų, tačiau komandai palipus keletu laiptelių į viršų, turėtų rimtą šansą.

Giannis Antetokounmpo (Milvokio „Bucks“) – Milvokio graikas jau keletą metų tobulėja milžiniškais tempais. Vienintelis ginklas, kurio iki šiol nėra šio antžmogio arsenale – tolimi metimai, bet neabejotina, kad ilgainiui G.Antetokounmpo ir šiuos įves į savo arsenalą. „Bucks“ tarpsezoniu pakeitė trenerį ir pasipildė Brooku Lopezu, todėl komandos rezultatams pagerėjus, jis taptų realiu MVP kandidatu.

Antetokounmpo

Anthony Davisas (Naujojo Orleano „Pelicans“) – A.Daviso istorija yra praktiškai identiška G.Antetokounmpo. Universalus karys, vienas tempiantis savo klubą į priekį jau eilę metų ir niekada nevilkėjęs kitos ekipos ekipos marškinėlių. Maža to, vasarą jis buvo tarsi išduotas draugo, kai DeMarcusas Cousinsas patraukė į Oklandą, todėl dabar gali sugrįžti dar stipresnis ir pakelti komandą iš pelenų. Skamba gražiai? JAV dievina tokias istorijas, o tai tik tvirtina A.Daviso šansus. Jau praėjusį sezoną patriukšmavusi atkrintamosiose „Pelicans“ parodė, kad turi potencialo kilti aukštyn Vakarų konferencijoje. Pats A.Davisas ne kartą teigė, kad jaučiasi esąs geriausiu žaidėju visoje lygoje, tad gal atėjo laikas tai įrodyti?

Jamesas Hardenas (Hjustono „Rockets“) – Jau praėjusį sezoną šį apdovanojimą pelnęs gynėjas pabandys tai padaryti dar kartą. Praėjusiame reguliariajame sezone „Rockets“ tapo geriausia lygos komanda, bet tai buvo nurašyta „Warriors“ žaidėjų traumoms. Tai, kad nepavyko iškovoti titulo taip pat nepakėlė J.Hardeno akcijų prieš šį sezoną. Vis dėlto dabar statymai yra pakilę, nes „Warriors“ pasikvietė dar ir D.Cousinsą, tad jei „Rockets“ ir vėl triumfuotų reguliariajame sezone, J.Hardenas ir vėl būtų MVP favoritas.

Metų naujokas:

DeAndre Aytonas (Fynikso „Suns“) – Pirmasis naujokų biržos šaukimas turės įrodinėti, kodėl sulaukė tokio pripažinimo. Kiek strigęs Vasaros lygoje, savo jėgą jis parodė ikisezoninėse rungtynėse, kur ilgą laiką pirmavo visoje lygoje pagal rezultatyvumą ir užstrigo tik paskutinėse rungtynėse prieš Portlando „Trail Blazers“. „Suns“ šį sezoną aukštų tikslų dar nekelia, todėl D.Aytonas turės daug progų rinkti tuščią statistiką. Dvigubo dublio vidurkis praktiškai garantuotų jam geriausio naujoko titulą.

Luka Dončičius (Dalaso „Mavericks“) – Slovėnas neabejotinai yra daugiausiai patirties sukaupęs šio sezono naujokas, nors amžiumi ir neišsiskiria. Europos čempionate ir Eurolygoje triumfavęs L.Dončičius arklių nestabdė ir ikisezoninėse rungtynėse, rinkdamas solidžią statistiką. „Mavericks“ turėtų pasirodyti solidžiau už „Suns“, o L.Dončičiui čia numatytas rimtas vaidmuo, todėl jis taip pat turi rimtų argumentų apdovanojimui laimėti. Pirmosiose rungtynėse šią dvikovą slovėnas pralaimėjo, tačiau tai tik vienas mačas iš 82-iejų, todėl progų atsigriebti jis dar turės apsčiai.

Dončičius

Kevinas Knoxas (Niujorko „Knicks“) – Į vieną didžiausių pasaulio miestų patekusiems naujokams paprastai nėra lengva lengva nepasimesti. Vis dėlto K.Knoxas atrodo tvirto charakterio vaikinas, žibėjęs Vasaros lygoje, o jau pirmosios rungtynės pasufleravo, kad „Knicks“ jis turės nemažai laisvės. Mače prieš Atlantos „Hawks“ jis pakilo nuo suolo, tačiau spėjo atlikti net 16 metimų. Pagerinus taiklumą (prieš „Hawks“ pataikė tik 4 kartus), jo statistika gali atrodyti labai solidžiai.

Trae‘us Youngas (Atlantos „Hawks“) – Naujasis Atlantos ekipos įžaidėjas yra tapatinamas su Stephenu Curry ir prieš sezoną apie save priminė įmesdamas pergalingą tritaškį į San Antonijaus „Spurs“ krepšį beveik iš vidurio aikštės. „Hawks“ už jį nepagailėjo atiduoti L.Dončičių ir lengva ranka paleido Dennisą Schroderį bei patikėjo T.Youngui pagrindinio įžaidėjo rolę. Jei pateisins lūkesčius ir nešvaistys metimų pro šalį, jis ateityje gali tapti komandos veidu.

Shai‘us Gilgeousas-Alexanderis (Los Andželo „Clippers“) – Prieš naujokų biržą nežibėjęs įžaidėjas apie save priminė jau apsivilkęs „Clippers“ marškinėlius. Jis žais puikiai sutvertoje gynybinėje komandoje, kur su Tobiasu Harrisu ir Danilo Gallinari turėtų būti vienas pirmųjų pasirinkimų puolime. Patrickas Beverley nėra itin kūrybingas įžaidėjas, o Milošas Teodosičius neranda savęs už Atlanto, todėl Sh.Gilgeousas-Alexanderis turi šansų perimti ir pagrindinio įžaidėjo rolę bei parodyti save plačiajai visuomenei.

Labiausiai patobulėjęs žaidėjas:

Andre Drummondas (Detroito „Pistons“) – Pirmuosius keletą sezoną skyręs prisitaikymui prie NBA krepšinio, A.Drummondas pastaruoju metu ėmė tobulėti monstriškais tempais. Dar užpraeitame sezone jis baudų metimus atlikdavo vos 39 procentų taiklumu, tačiau ėmėsi šlifuoti metimą ir dabar jau mėto tritaškius. Pirmosiose rungtynėse prieš Bruklino „Nets“ jis kartą pataikė iš toli, tačiau paskutinis jo bandymas rungtynių pabaigoje nelietė lanko, todėl tobulėti dar yra kur. Vis dėlto išlaikius 16 (!) atkovotų kamuolių vidurkį, o rezultatyvumą pakėlus iki 20 taškų, jis rimtai pretenduotų į šį trofėjų.

Brandonas Ingramas (Los Andželo „Lakers“) – Ekspertai beveik neabejoja, kad į šį apdovanojimą būtinai pretenduos bent vienas iš naujųjų L.Jameso bendraklubių. Tokia žvaigždė turėtų iki šiol strigusį lygos jaunimą pakylėti į aukštesnį lygį, o daugiausia žvilgsnių krypsta būtent į puikius fizinius duomenis turintį B.Ingramą. Amerikietis gali tiek įžaisti kamuolį, tiek grumtis po krepšiais. Jis pats pripažino, kad iki šiol aikštėje NBA lygyje dar nesijautė patogiai. Jei L.Jamesas padės jam įsipatoginti, iš šio jaunuolio galima laukti rimto kokybinio šuolio.

Domantas Sabonis (Indianos „Pacers“) – Kodėl gi ne? Lietuvis jau praėjusį sezoną turėjo būti rimtas pretendentas į šį prizą, tačiau šį iš panosės nugvelbė komandos draugas Victoras Oladipo. D.Sabonis per vasarą akivaizdžiai sustiprino kūną ir pagaliau galės visiškai atsiskleisti kaip nuostabus kovotojas dėl atšokusių kamuolių – juk būtent tuo jis labiausiai išsiskyrė dar žaisdamas jaunimo lygyje. Puikią uoslę kamuoliams ir krepšinio suvokimą turinčiam lietuviui tiesiog reikėtų paveržti startinę rolę iš Myleso Turnerio. Amerikietis pranoko visus lūkesčius savo debiutiniame sezone, tačiau tada jo progresas itin sulėtėjo, o praėjusiame sezone vos 22-ejų aukštaūgio statistika net smuktelėjo. Ši misija D.Saboniui atrodo visiškai reali.

Sabonis

Cedi Osmanas (Klivlando „Cavaliers“) – Turkas gal ne tiek patobulėjo, kiek tiesiog turės daugiau laisvės savo įgūdžiams parodyti. Praėjusį sezoną net ir gaudamas tik trumpas minutes C.Osmanas spėjo tapti „Cavaliers“ fanų numylėtiniu. Per vasarą šios ekipos rotacijoje atsivėrė skylė lengvojo krašto pozicijoje, kurią apleido ne tik L.Jamesas, bet ir Jeffas Greenas. Pirmajame mače turkas sulaukė trenerio pasitikėjimo ir jį pateisino su kaupu, „Raptors“ atseikėdamas 17 taškų, 10 atkovotų kamuolių ir 4 rezultatyvius perdavimus. Jei panašų lygį išlaikys ir toliau, jis gali mažų mažiausiai įsitvirtinti tarp pagrindinių „Cavaliers“ žaidėjų.

Frankas Ntilikina (Niujorko „Knicks“) – NBA nepasiteisinę naujokų biržos šaukimai neretai būna nurašomi itin greitai. Jaunasis prancūzas praėjusį sezoną stebuklų nedemonstravo, tačiau „Knicks“ giriasi vasarą atmetusi ne vieną mainų pasiūlymą, nukreiptą būtent į F.Ntilikiną. Puikiai besiginantis įžaidėjas per vasarą priaugo jam taip trūkusio svorio ir pirmąsias sezono rungtynes net pradėjo lengvojo krašto pozicijoje. Vis dėlto „Knicks“ palikus Jarrettui Jackui, jis yra rimtas kandidatas užimti pagrindinio įžaidėjo vietą, kur galės pasireikšti kaip tinkamas. Jei imsis daugiau iniciatyvos puolime, jis neabejotinai dar sužibės.

Geriausias šeštasis žaidėjas:

Dennisas Schroderis (Oklahomos „Thunder“) – Atlantoje siautęs įžaidėjas nusprendė, kad nebėra prasmės rinkti tuščios statistikos į titulus nepretenduojančioje komandoje, todėl persikėlė į Oklahomą. Pirmąsias rungtynes čia jis pradėjo starto penkete ir pademonstravo, ką gali, surinkdamas 21 tašką. Vis dėlto į rikiuotę grįžus R.Westbrookui, D.Schroderis turėtų rungtynes pradėti nuo suolo ir įnešti energijos su antruoju penketu, kuriame jis bus neabejotinas lyderis.

Lou Williamsas (Los Andželo „Clippers“) – Gynėjas yra absoliuti taškų mašina ir pagal savo sugebėjimus, daugelyje lygos ekipų tikrai būtų vertas vietas startiniame penkete. Vis dėlto pats L.Williamsas tikina, kad jam priimtiniau yra kilti nuo suolo ir „Clippers“ jam tokią galimybę suteikia. Gynėjas už tai atsidėkoja pjaustydamas varžovų gynybą ir geriausio šeštojo žaidėjo prizą jau pelnęs praėjusiame sezone bei 2015 metais. Nėra priežasčių, kodėl jis to negalėtų pakartoti dar kartą.

Williamsas

Ericas Gordonas (Hjustono „Rockets“) – Dar vienas žaidėjas, kuris šiam prizui jau buvo nominuojamas ir praėjusį sezoną. E.Gordonas karjeros pradžioje garsėjo savo prasiveržimais, tačiau po sunkių kelių traumų tiesiog stulbinančiai persikvalifikavo į žudantį snaiperį. „Rockets“ yra puiki terpė atsiskleisti tokiam žaidėjui ir E.Gordonas puikiai tuo mėgaujasi būdamas Jameso Hardeno dubleriu bei pagrindiniu taškų rinkėju nuo suolo. Balų jam prideda ir tai, kad „Rockets“ vėl puoselėja pačius aukščiausius tikslus.

Carmelo Anthony (Hjustono „Rockets“) – Sunku tikėtis, kad į vieną ir tą patį prizą pretenduos du tos pačios komandos žaidėjai, tačiau Hjustone situacija yra būtent tokia. Pirmosios rungtynėse nuo suolo kilęs C.Anthony nesužibėjo, tačiau tikina greitai perprasiantis naują rolę. Motyvacijos jam trūkti neturėtų – puolėjas pirma kartą yra realiai į titulą pretenduojančioje komandoje. Be to, tik maža dalis NBA legendų turi savo dosjė įsirašę būtent šį apdovanojimą, o tai padėtų C.Anthony pagilinti savo pėdsaką istorijoje.

Marcusas Smartas (Bostono „Celtics“) – Aršusis gynėjas visada pasižymėjo savo energija abiejose aikštės pusėse, kibia gynyba ir stipriu charakteriu. Naujajame sezone „Celtics“ yra sukaupusi daugybę talento starto penkete, todėl M.Smartui nebus lengva nenublankti, tačiau jis kritikų prognozes jau yra ne kartą paneigęs. Jei „Celtics“ demonstruos tokį galingą žaidimą, kaip iš jos yra tikimasi, M.Smartas apie save tikrai praneš dar ne kartą.

Geriausiai besiginantis žaidėjas:

Rudy Gobertas (Jutos „Jazz“) – Šioje nominacijoje kasmet būna labai daug konspiracijos, tačiau stebėtinais mažai pokyčių. Eilę metų čia nominuojami yra perimtų kamuolių ir blokų lyderiai, o pastarojoje kategorijoje dominuoja būtent R.Gobertas. Ilgarankis prancūzas ne tik blokuoja metimus, bet ir verčia varžovus atlikti itin nepatogius metimus, keičia jų sprendimus puolime, o šią jo įtaką išmatuoti yra itin sunku. Vis dėlto „Jazz“ metai iš metų yra viena geriausiai besiginančių lygos ekipų, o R.Gobertas – tos gynybos pamatas, todėl praleisti jo pro pirštus negalima.

Draymondas Greenas (Oklando „Golden State Warriors“) – D.Greenas visada garsėjo savo patikimu žaidimu gynyboje. Kitaip nei R.Gobertas, jis yra itin universalus, ir nors neturi tokios didelės įtakos po krepšiu, gali fantastiškai gintis ties perimetru. Būtent D.Greeno sugebėjimai yra viena priežasčių, kodėl „Warriors“ galėjo įvesti mažų penketų madą. Kai palieki tokį solidų pėdsaką istorijoje, nominuojamas turi būti kasmet.

Anthony Davisas (Naujojo Orleano „Pelicans“) – Jau praėjusį sezoną tarp šio apdovanojimo nominantų buvęs aukštaūgis turėtų ten patekti ir vėl. Kasmet jis sulaukia vis daugiau dėmesio, o šiemet rimtų pagalbininkų gynybai po krepšiu jis neturi. Pirmąjį mačą šalia jo starto penkete pradėjo Nikola Mirotičius, gerais gynybos įgūdžiais tikrai nepasižymintis, tuo tarpu A.Davisas pasižymėjo perimdamas tris kamuolius ir blokuodamas 3 metimus. Dėl to nustebti nederėtų – vienas geriausių lygos žaidėjų tokį tempą gali išlaikyti visą sezoną.

Davisas

Marcusas Smartas (Bostono „Celtics“) – Įžaidėjas visada pasižymėjo geru darbu, greitomis rankomis bei juodu darbu gynyboje. Jei „Celtics“ šį sezoną nekamuos traumos, nuo M.Smarto nukris didelė dalis užduočių puolime, todėl jis galės dar labiau susikoncentruoti į varžovų gynėjų engimą. Prie jo įgūdžiu prisideda ir sugebėjimas išvesti varžovus iš kantrybės bei puikiai provokuoti pražangas puolime, kartais pridedant ir šiek tiek vaidybos.

Mohamedas Bamba (Orlando „Magic“) – Mažai tikėtina, kad šis prizas atitektų lygos naujokui, tačiau M.Bamba turi visas galimybes tai padaryti. Aukštas (213 cm) ir ilgarankis (sparnų ilgis – 239 cm) puolėjas pasižymi dar ir geru greičiu bei koordinacija, o tai gali tapti mirtinu deriniu jo varžovams. Teksaso universitete jis blokavo net 3,7 metimo per rungtynes, o Orlande taip pat nenuobodžiaus. Šalia jo priekinėje linijoje yra Nikola Vučevičius, kuris kieta gynyba nepasižymi ir Aaronas Gordonas, tempiantis puolimo vežimą, todėl neišvengiamai ieškosiantis progų pailsėti gynyboje. Praėjusį sezoną „Magic“ buvo tarp daugiausiai taškų praleidžiančių lygos ekipų (pagal gynybos reitingą liko 26-ta tarp 30 komandų), tad jei M.Bamba sugebėtų tai pakeisti, tikrai nusipelnytų bent garbingo paminėjimo.

Metų treneris:

Bradas Stevensas (Bostono „Celtics“) – Praėjusį sezoną su traumų išretinta komanda B.Stevensas pasiekė Rytų konferencijos finalą, o dabar turi visas galimybes eiti dar toliau. Be to, praėjusį sezoną geriausią trenerį lygos specialistai rinko ir tarpusavyje, o šiuose rinkimuose B.Stevensas netikėtai nesulaukė nė vieno balso, todėl šį kartą gali tikėtis šiokios tokios kompensacijos, jei pakartos gerus pasiekimus. „Celtics“ išvengus traumų, B.Stevenso pasirinkimą metų trenerio rinkimuose lažybininkai įvardintų kaip itin saugų.

Steve‘as Kerras (Oklando „Golden State Warriors“) – Akivaizdu ir banalu, tačiau neįtraukti akivaizdžiai geriausios lygos komandos stratego tarp geriausių trenerių tiesiog negalima. Gal S.Kerrui ir netenka demonstruoti savo taktinių gudrybių treniruojant beprotiško talento klubą, tačiau tai nėra visas trenerio darbas. Rasti bendrą kalbą su aukščiausio kalibro žaidėjais bei sugebėti juos sujungti į vieną kumštį taip pat yra didelis darbas, o tai S.Kerras atlieka tiesiog puikiai.

Dwane‘as Casey (Detroito „Pistons“) – Vasarą nemažai triukšmo sukėlė Toronto „Raptors“ sprendimas atleisti D.Casey. Geriausiu praėjusio sezono strategu pripažintas amerikietis turėjo ieškotis naujo darbo ir šį rado Detroite. Čia jis turi galingą priekinę liniją iš A.Drummondo bei Blake‘o Griffino, atvirą kelią Rytų konferencijoje ir norą parodyti „Raptors“, kad atleisti geriausio metų trenerio apdovanojimo laureatą – nevalia. Motyvacijos jam nestinga, dabar tereikia parodyti įgūdžius.

Casey

Mike‘as Budenholzeris (Milvokio „Bucks“) – 2015-aisiais tokį trofėjų dėl darbo Atlantos „Hawks“ jau turintis M.Budenholzeris sieks pasiekimą pakartoti. Tam jis taip pat turi nemažas galimybes – vieną ryškiausių lygos žvaigždžių G.Antetokounmpo, nemažai talento pagalbinėse rolėse ir motyvaciją vėl kovoti dėl aukštų vietų, ko neturėjo Atlantoje praėjusį sezoną. Viskas priklausys nuo komandos rezultatų.

Greggas Popovičius (San Antonijaus „Spurs“) – G.Popovičius kenčia nuo „Michaelo Jordano efekto“. Vienu geriausių jis buvo įvardijamas taip ilgai ir taip akivaizdžiai, kad tiesiog nustojo sulaukti pelnyto pastebėjimo, visiems jo sugebėjimus priimant kaip savaime suprantamus. Vis dėlto šis sezonas yra nauja istorija – „Spurs“ prarado paskutiniuosius buvusios dinastijos narius, dėl traumų iškrito keletas svarbių žaidėjų, o Vakaruose vyrauja itin didelė konkurencija. G.Popovičiui užtektų atvesti „Spurs“ atvesti į atkrintamąsias, ir jo pavardę tarp geriausių trenerių išgirstume daug dažniau.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra