Paskutinė grįžusi legenda (1)

Arvydas Sabonis tapo paskutiniu auksinio Kauno "Žalgirio" krepšininku, sugrįžusiu rungtyniauti į Lietuvą

Arvydas Sabonis po keturiolikos metų pertraukos vėl vilki Kauno "Žalgirio" aprangą. Anksčiau Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) rungtyniavo buvę Sabonio partneriai Algirdas Brazys, Valdemaras Chomičius, Rimas Kurtinaitis, Mindaugas Lekerauskas, Gvidonas Markevičius ir Arūnas Visockas. Po šio sezono Sabonis gali prisidėti prie Kurtinaičio, Brazio ir Visocko, kurie savo gausią trofėjų kolekciją jau yra papildę LKL čempionų žiedais. Tokį apdovanojimą turi ir Gintaras Krapikas, bet jį iškovojo jau būdamas treneris.

LKL čempiono žiedas tapo trokštamu visų legendinio Kauno "Žalgirio" krepšininkų trofėjumi nuo tos akimirkos, kai buvo įkurta lyga. Geriausiam visų laikų Lietuvos krepšininkui Saboniui beveik kiekviena proga buvo primenama, kad tarp jo iškovotų titulų vis dar nėra nepriklausomos Lietuvos čempiono vardo. Visada žadėjęs grįžti žaisti į "Žalgirį" Sabonis savo pažadą ištesėjo pastarąjį savaitgalį. 38 metų 220 centimetrų ūgio vidurio puolėjas į gimtąjį klubą grįžo po 14 metų pertraukos.

Sabonis visada sakė, kad "Žalgiryje" žais prieš savo karjeros pabaigą. Parungtyniavę LKL krepšininkų karjerą baigė auksinio "Žalgirio" kapitonas Valdemaras Chomičius ir Algirdas Brazys. 1998-1999 metų sezono paskutines rungtynes LKL sužaidęs Rimas Kurtinaitis 2001-2002 metų sezoną dar 8 kartus buvo užsivilkęs "BC Kyiv" (Ukraina) klubo aprangą. LKL pažaidę Arūnas Visockas ir Gvidonas Markevičius karjerą tęsė užsienio ekipose, o Mindaugas Lekerauskas žaidė LKAL.

Kurtinaitis

Snaiperiškai taiklus Kurtinaitis į nepriklausomą Lietuvą rungtyniauti buvo grįžęs net 3 kartus. Nuo 1989 iki 1992 metų jis rungtyniavo Vokietijos "Brandt Hagen" klube, o 1992-1993-iųjų sezoną vėl pradėjo gimtajame "Žalgiryje". Tiesa, iki LKL gimimo tuo metu dar buvo likę metai, be to, sezono Kaune Kurtinaitis nebaigė. Tritaškių metimo meistras išvyko į Ispaniją, vėliau atsidūrė Australijoje.

Antrą kartą į "Žalgirį" jis grįžo 1995-aisiais, po kelerių Madrido "Real" (Ispanija) kartu su Saboniu praleistų metų. Legendinis krepšininkas iš karto tapo komandos lyderiu. Jis buvo rezultatyviausias "Žalgirio" žaidėjas (vidutiniškai 21,44 taško) ir pagal šį rodiklį LKL užėmė trečiąją vietą. Pagal baudų metimų pataikymo procentą (87 procentai) Kurtinaitis lygoje buvo šeštas. Be to, jis išrinktas į geriausių sezono žaidėjų penketuką, o per LKL žvaigždžių dieną pripažintas naudingiausiu krepšininku.

1996-1997 metais Kurtinaitis vėl ragavo legionieriaus duonos. Šį kartą Prancūzijoje (aukščiausios lygos "Chalon" ir antros lygos "Angers" klubuose).

Kitą sezoną jis vėl pradėjo gimtinėje, tačiau jau vilkėdamas pavojingiausiu "Žalgirio" konkurentu tapusio Kauno "Atleto" aprangą.

Trečias sugrįžimas į Lietuvą sutapo su nauju Kurtinaičio karjeros etapu - jis buvo paskirtas Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generaliniu direktoriumi. Pareigos KKSD gerai žaisti krepšinį netrukdė. Naujasis Lietuvos sporto vadovas per 23 rungtynes vidutiniškai pelnė po 12,83 taško, rezultatyviau už jį žaidė tik Virginijus Praškevičius, Tomas Pačėsas, rusas Nikita Morgunovas ir amerikietis Ricky Davisas. Pagal viso sezono rezultatus Kurtinaitis užėmė aštuntąją vietą tarp taikliausių LKL tritaškių metikų (45 procentai). Su "Atletu" legendinis krepšininkas nužygiavo iki pat LKL finalo, kuriame turėjo pripažinti gimtojo "Žalgirio" pranašumą.

1998-1999 metų sezoną krepšininkas pradėjo Vilniaus "Lietuvos ryte", tačiau šiame klube išbuvo tik iki gruodžio. Sezono pabaigoje sužaidė keletą rungtynių Marijampolės "Kraitenėje", kuriai tuo metu vadovavo Chomičius.

2001 metais pasitraukęs iš KKSD generalinio direktoriaus pareigų Kurtinaitis išvyko į Kijevą, o šiuo metu treniruoja Baku "Galos" (Azerbaidžanas) krepšininkus.

Chomičius

Auksinio "Žalgirio" kapitonas Chomičius į Lietuvą grįžo 1996 metais, tačiau naujuoju jo klubu tapo ne LKL klubas, o LKAL rungtyniavusi Mažeikių "Nafta". Įžaidėjui teko dalyvauti ir LKAL žvaigždžių dienoje. Kitą sezoną "Nafta" susijungė su Plungės "Olimpu" ir tapo "Žemaitijos Olimpu". Chomičiui buvo patikėtos šios ekipos žaidžiančiojo trenerio pareigos. Nepaisydamas to, jis sugebėjo tapti trečiu pagal rezultatyvumą savo ekipos krepšininku (12,96). Daugiau taškų tą sezoną pelnydavo tik Evaldas Jocys (13,67) ir Augenijus Vaškys (13,11). Be to, buvęs žalgirietis užėmė antrąją vietą visoje LKL tarp taikliausių tritaškių metikų (45 procentai).

"Žemaitijos Olimpui" subyrėjus, Chomičius priėmė Marijampolės "Kraitenės" pasiūlymą eiti tokias pat pareigas kaip ir Žemaitijoje. Žaidžiantis treneris ir vėl buvo trečias savo komandoje pagal pelnytus taškus (15,69). Rezultatyviau už jį žaidė tik dabartinis Seimo narys Gintautas Šivickas (17,44) ir Arvydas Straupis (16,23). Be to, veteranas visai LKL parodė, kaip reikia taikliai mesti baudos metimus. Pagal šį rodiklį jis pirmavo lygoje (92 procentai).

Vėliau Chomičius išvyko dirbti treneriu į Rusiją.

Brazys ir Visockas

Brazys iš "Žalgirio" buvo išvykęs tik kartą. 1991-1992 metų sezoną jis rungtyniavo Vroclavo ASPRO (Lenkija) ekipoje. Paskui jis 2 kartus su gimtuoju klubu tapo LKL čempionu ir pradėjo trenerio karjerą. Iš pradžių "Žalgiryje" jis buvo Jono Kazlausko asistentas, vėliau tapo vyriausiuoju treneriu. Praeitą sezoną jis baigė kaip vyriausiasis Alytaus "Alitos" treneris, juo tebėra iki šiol.

Visockas per pirmuosius LKL gyvavimo metus taip pat buvo "Žalgiryje". Jis gimtajam klubui atstovavo ir 1995-1996 metų sezoną, kai Brazys jau buvo Kazlausko padėjėjas. 1993-1994 metų sezoną Visockas buvo ketvirtas "Žalgiryje" pagal rezultatyvumą (11,34), 1994-1995 metų sezoną - trečias (16,69), 1995-1996 metų sezoną - septintas (9,47). Pirmą iš minėtų trijų sezonų krašto puolėjas buvo antras LKL pagal dvitaškių pataikymo procentą (60,84 procento), o antrą - penktas (60 procentų). Be to, 1994-1995 metų sezoną jis užėmė 9-ąją vietą tarp geriausiai dėl atšokusių kamuolių kovojančių krepšininkų (vidutiniškai 7,5 per rungtynes).

1996 metais Visockas išvyko laimės ieškoti į užsienį: rungtyniavo Lenkijos, Vengrijos klubuose.

Lekerauskas ir Markevičius

Lekerausko ir Markevičiaus pasirodymą LKL galima vadinti epizodiniu. Buvęs Sabonio dubleris Lekerauskas parungtyniavęs užsienyje praeito dešimtmečio viduryje grįžo į Lietuvą, tačiau žaidė LKAL. Šioje lygoje Lekerauskas nuolat buvo vienas rezultatyviausių žaidėjų, todėl prieš 1996-1997 metų sezoną sutartį jam pasiūlė Alytaus "Alita-Savy". Tačiau šioje ekipoje auksinio "Žalgirio" krepšininkui sekėsi prasčiau nei LKAL. Per rungtynes jis pelnydavo tik po 7,67 taško ir kitą sezoną vėl grįžo į LKAL.

Išvykęs iš "Žalgirio" Markevičius karjerą tęsė Vokietijoje ir į Lietuvą pirmą kartą grįžo 1995-1996 metų sezoną. Atstovaudamas "Atletui" jis buvo atsidūręs pirmaisiais smuikais gynybos grandyje griežusių Pačėso ir Ryčio Vaišvilos šešėlyje. Per vienerias rungtynes Markevičius vidutiniškai pelnydavo po 6,81 taško, buvo septintas komandoje pagal rezultatyvumą. Rezultatyvių perdavimų kategorijoje Pačėsas su Vaišvila jį taip pat lenkė.

Nesusiklosčius karjerai "Atlete", Markevičių po metų prisiminė "Alita-Savy", kurioje jau buvo atsidūręs ir Vaišvila. Alytaus ekipoje buvęs žalgirietis sužaidė 26 rungtynes, per jas vidutiniškai pelnė po 5,38 taško. Pagal rezultatyvius perdavimus šį kartą jis komandoje buvo tik už Vaišvilos nugaros. 1998 metais Markevičius vėl išvyko į Vokietiją, kur gyvena ir treniruoja jaunimą iki šiol.

„Ilgoji pertrauka“: „Ryto“ sudėties dėlionė – kurie žaidėjai išvyks, kuriuos vertėtų išsaugoti, su kuriais vyksta pokalbiai, o kas jau ieškosi komandų kitur