Pasitikėjimas – visagalis (8)

Kauno „Žalgiris“ Eurolygoje laimi ketvirtą kartą iš eilės ir prie pabaigos artėjant reguliariajam sezonui yra per dvi pergales nuo 1-os vietos ir per žingsnį nuo ketverto. Ir aplink visa tai yra vienas dar įspūdingesnis momentas.

Kas gali būti įspūdingiau? Tai, kad dabar jau Lietuvoje visi tai priima kaip normalų dalyką. Lyg taip ir turėjo būti. Beprotiška.

Kaune šiemet krenta visi – pradėta susidorojimu su Belgrado „Crvena Zvezda“, pratęsta – su Monako „AS Monaco“, o tada tikras pakilimo takas – Tel Avivo „Hapoel“, Pirėjo „Olympiacos“, Madrido „Real“, Miuncheno „Bayern“ ir Barselonos „Barcelona“. Ir jausmas išties – viskas logiška.

Komanda, kuriai Lietuvoje prieš sezoną tik vienetai drįso prognozuoti vietą aštuonete, aplink save sukūrė grandės aurą, kuri pripratino aplinką su pergalėmis.

Iš tiesų, „Žalgiris“ pagavo tokį pasitikėjimą savo jėgomis, kad laimėjimai prieš kasmetinius finalo ketverto dalyvius nieko nebestebina, o tyli Eurolygos finalo ketverto svajonė jau iš praeivių girdima ne tik garsiai, bet ir tapo sezono tikslas.

Aura Kaune – neeilinė ir tai dar vienas puikus įrodymas, kiek krepšinyje ir apskritai gyvenime yra reikšmingas pasitikėjimas savo jėgomis. Jis – visagalis.

Daug apie jį kalbėjo iki traumos sumonstrėjęs Rokas Jokubaitis, daug galime kalbėti apie tai šių metų „Žalgirio“ fone.

Viskas prasidėjo kukliai – Eurolygos naujokas treneris, nemažai klausimų dėl priekinės linijos ir nedrąsus tikėjimas, kad turime vieną geriausių perimetro linijos tandemų visoje lygoje. Net įspūdingi varžovų sutriuškinimai buvo vertinami daugiau per varžovų problemų prizmę nei per „Žalgirio“ potencialą.

Bet sparnai augo iš lėto.

Jei žiema buvo varginanti dėl pergalę vejančių pralaimėjimų ir amerikietiški kalneliai neleido įsisiūbuoti, tai į finalinę sezono stadiją „Žalgiris“ atėjo su išsipūtusiais raumenimis ir pasitikėjimu.

Šitas „Žalgiris“ yra kitoks ir dėl galimybių stumdytis su pačiausiais. Dar prasidėjus antrai sezono pusei kalbėjau apie „Žalgirio“ dominavimą prieš grandus, o dabar šis skaičius dar labiau išsiryškino.

Paklausykite. „Žalgiris“ tarpusavio mačuose su dešimtuko ribose esančiomis komandomis iškovojo 12 pergalių per 18 rungtynių. Antras rezultatas – 9 pergalės.

„Žalgiris“ yra geriausias kovodamas didžiausioje scenoje.

Tai turbūt daug ką paaiškina, kai kolega iš „15min.lt“ Aurimas Tamulionis prieš rungtynes su „Barcelona“ užtikrintai taria: „Jausmas toks, kad šiandien neįmanoma pralaimėti.“

Bet tai nėra normalu. Norisi sustoti, pagalvoti ir pasimėgauti. Toks sezonas neišvengiamai primena 2017–2018 m., kai Šarūnas Jasikevičius su kompanija pirmą kartą naujoje eroje parodė, kad ir „Žalgiris“ gali.

Jasikevičius

Ir tuomet „Žalgirio“ žaidimas gerėjo palaipsniui, o pasitikėjimas viršų paėmė pavasarį, kai visa Lietuva gyveno Eurolyga.

Būtent toks įvykęs sezonas praeityje šiemet drąsiau leidžia apie tai svajoti, o pats „Žalgiris“ per šį laiką stipriai išaugo kaip organizacija ir didžiąja dalimi aspektų nepritempiant gali rikiuotis šalia didžiųjų Eurolygos klubų.

Ir pagrindinis dalykas – komandos mentalitetas. Kaip tuomet Šaras, taip dabar Tomas Masiulis – jaučiasi augantis pasitikėjimas, bet toliau gyvenama šia diena.

„Tikrai smagu už visą organizaciją, žaidėjus, visus, – po pergalės prieš „Barcą“ sakė T.Masiulis. – Čia yra kiekvieno indėlis, bet dar nieko nepasiekėme. Jei pagalvosime, kad esame geri, reikia kabinti sportbačius ant vinies. Mano tokia vizija. Turime vaikščioti ant žemės, kai kažką laimėsime, galėsime pasidžiaugti. Dar anksti džiaugtis.“

Dar anksti džiaugtis, nes šita komanda gali dar daugiau ir tai supranta tiek treneriai, tiek žaidėjai. Bet visi, kas yra aplink klubą, privalo džiaugtis momentu, nes tai, ką kuria šitas „Žalgiris“, nėra duotybė.

Dar tik balandžio pradžia, bet aura Kaune jau dabar nenusileidžia 2018 m. finalo ketverto emocijai. Rytas prasideda „Žalgiriu“, pietūs – neišvengiami be „Žalgirio“ temos, o vakare – vėl „Žalgiris“.

Mėgaukimės procesu ir toliau svajokime!