Pamokas išmokusi „Juventus“ ekipa nori kilti: galime ne tik aplenkti „Lietkabelį“, bet ir būti aukščiau (13) interviu

Utenos „Uniclub Casino – Juventus“ komanda per ilgą pertrauką persikrovė baterijas, ištaisė klaidas ir ruošiasi kilti iš duobės, su kuria susidūrė anksčiau.

Šiuo metu komandai liko kovos Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“) ir ENBL atkrintamosiose, kurios uteniškiams startuos jau po poros savaičių rungtynėmis su Lježo „Royal“ klubu.

Vietiniame čempionate, nepaisant iššvaistytų apmaudžių kelių taškų, Utenos komanda (11/7) yra ketvirta. Trečius metus komandoje esantis Ernestas Sederevičius neslepia, kad tikisi ne tik išlaikyti šią poziciją, bet gal net pagerinti. Artimiausia uteniškių konkurentė yra Panevėžio „7bet-Lietkabelio“ (10/6) komanda, aukščiau jų – Vilniaus „Wolves“ (13/6).

„Viskas realu. Sezonas ilgas, visos komandos turės savo duobelių, mums išlaikyti poziciją įmanoma. Liko 2–3 mėnesiai, visko gali įvykti“, – pozityvus yra jis.

Pats 25-erių puolėjas šį sezoną turi svariausią vaidmenį Utenoje, kokį yra kada turėjęs. Per 16 minučių pelno 3,6 taško, atkovoja 1,6 ir perima 0,8 kamuolio.

„Žinau savo vaidmenį, kaip rinkti taškus, taiklumas gal ir suprastėjo, bet tikiuosi, nuo šios sezono stadijos kils aukštyn. Dirbu šia linkme. Kasdien lieku papildomai padirbėti – sumetu bent kelis šimtus tolimų metimų, jog nepamesčiau balanso“, – nuo 45 iki 25 proc. suprastėjusį tritaškių taiklumą komentavo jis.

– Kaip jūs asmeniškai praleidote laisvas dienas?

– Nuvykau į Vokietiją aplankyti draugų. Prieš tai buvau ten vos kartą, sugalvojau, kad dabar gera proga pamatyti naujas vietoves aplink Berlyną. Mėgstu keliauti, tad kiekviena tokia išvyka man labai patinka.

– Jaučiatės psichologiškai bei fiziškai pailsėjęs?

– Psichologiškai – taip, jaučiuosi labiau atsipalaidavęs. Kelias dienas praleidau be krepšinio, persikroviau baterijas ir susigrąžinau norą toliau judėti pirmyn. Kas dėl fizinės savijautos, man nuovargis nelabai jautėsi. Aišku, kaip ir kiekvienam sportininkui kažkiek paskausta raumenis, bet didelio nuovargio nebuvo.

– Yra įvairių nuomonių dėl FIBA pertraukos naudos bei žalos. Kaip manote, ar „Uniclub Casino – Juventus“ tai išeis į naudą?

– Manau, kad taip. Prieš pat pertrauką puolėme į didelę duobę, stipriai pralaimėjome „Rytui“ ir „Žalgiriui“ – tai prisidėjo, plius, pralaimėjome ir Mažeikių ekipai. Gal kažkiek atsirado įtampos, bet dabar visi grįžo į savo vėžes.

– Kuo pasireiškė jūsų minėta įtampa?

– Atrodė, kad darėme tą patį, ką nuo sezono pradžios. Galima suprasti – sezonas ilgas, tų duobelių bus, kažkada žaisi labai gerai, kažkada – prastai. Mes dabar patekome į pastarąją. Atrodė, darome logiškus sprendimus, bet kažko nepadarome iki galo ir ta įtampa atsirado. Visą sezoną vis tiek nežaisi idealiai. Ta duobelė nepadarė jokios didelės žalos mums.

Pernai sezoną pradėjome 0:3, kritome prieš „Rytą“, prieš „Nevėžį-Optibet“, atrodė, galėjo būti panikos ženklai, bet po to įsivažiavome ir judėjome toliau. Tas pats ir čia. Užimame gerą vietą, kiekvienose rungtynėse kaunamės, niekas nėra atsipalaidavęs ar nepatenkintas, bandome ne tik išlaikyti savo poziciją, bet gal net kilti aukščiau. Kas čia žino.

– Dabar esate ketvirti, ant kulnų mina „7bet-Lietkabelis“. Tikite, kad galima dar labiau pagerinti savo poziciją ar išlaikyti ją?

– Aišku, tai realu. Sezonas ilgas, visos komandos turės savo duobelių, mums išlaikyti poziciją įmanoma. Liko 2–3 mėnesiai, visko gali įvykti.

– Utenoje esate nebe pirmus metus, tad tikrai galite atsiminti, kad duobelių būta ir dvejus pastaruosius metus – jos ateidavo apie kovo mėnesį. Ar dabar į situaciją žvelgiate su daugiau ramybės?

– Man asmeniškai pasakyti sunkiau, nes anksčiau žaidžiau mažiau nei šiemet. Apskritai, visada žiūriu į viską pozityviai, niekada nemačiau, jog duobės tęstųsi ilgai. Visada išlaikydavome konkurencingas vietas ir neatsilikdavome nuo Top 4 komandų.

– Žaidėte draugiškas rungtynes su kėdainiečiais ir jas pralaimėjote. Tiesa, buvote be Oliverio Kostičiaus, Ajdino Penavos ir Ivano Vranešo. Ar šis pralaimėjimas išryškina kokias nors problemas?

– Tai buvo pirmosios rungtynės T.J.Starksui, žmogus dar nespėjo priprasti prie mūsų žaidimo ir filosofijos, o mes patys buvome tik grįžę ir davę krūvio raumenims. Kalbėjome ir su kitais žaidėjais, kad kiek sunkesnės jautėsi kojos, plius, pasikeitė rotacija. Gerai, kad T.J. jau pradėjo žaisti, tikimės, kuo toliau, tuo jis įsilies geriau. Manau, kad tai neužtruks daug laiko. Matosi, jog tai – labai talentingas žmogus, bando daryti viską 100 proc. Jau artėjančiose rungtynėse jis mums padės labiau.

– Vytautas Buzas laikinai buvo perėmęs O.Kostičiaus darbus ir pareigas. Koks bosas yra šis treneris?

– Jis labai aiškiai ir profesionaliai viską dėstė, supratome kiekvieną jo mintį, lengvai radome bendrą kalbą. Jis yra didžiulis krepšinio profesionalas, jam padėjo ir asistentai. Matosi, jog jam patinka krepšinis. Treniruočių rutina pas mus dėl to nesikeitė.

– Matote jį ateityje kaip vyr. trenerį, kuriuo neilgai yra dirbęs ir anksčiau?

– Matant, kaip žmonės siekia karjeros, aš visada tikiu, kad jie gali pasiekti daugiau. Taip pat galiu pasakyti apie visą mūsų štabą ir kolektyvą. Visi tikrai deda daug darbo ir nebūtų staigmena, jei pakiltų į aukštesnį lygį.

– Kokius pokyčius per FIBA „langą“ pavyko įvesti?

– Svarbiausia buvo bazinių principų išpildymas. Visada akcentuotas buvo elementariausių dalykų įgyvendinimas 100 procentų, tada nebus problemų ir rungtynėse.

– Žaidžiate pas labiausiai patyrusį trenerį jūsų neilgoje karjeroje. Ko jaučiatės pasisėmęs iš O.Kostičiaus?

– Labiausiai išmokau žaidimo suvokimo. Su kiekvienu nauju treneriu atsiranda kitoks žaidimo braižas, vienas svarbiausių dalykų yra suprasti, kur ir kuriuo metu turi būti aikštelėje. Man tai buvo svarbiausia.

– Kur jaučiatės pametęs savo tolimų metimų taiklumą, kuris suprastėjo, lyginant su praeitu sezonu?

– Pas mane visada būdavo bangavimas, dėl to nesuku galvos. Žinau, kad mano pasitikėjimas nuo to nepakis – jei būsiu laisvas, mesiu. Žinau savo vaidmenį, kaip rinkti taškus, taiklumas gal ir suprastėjo, bet tikiuosi, nuo šios sezono stadijos kils aukštyn. Dirbu šia linkme. Kasdien lieku papildomai padirbėti – sumetu bent kelis šimtus metimų, jog nepamesčiau balanso. Esu tas žmogus, kuris visada pasilieka po treniruočių padirbėti papildomai.

– Jau šeštadienį laukia „Betsafe-LKL“ mačas Vilniuje. Kokias pamokas atsinešate iš tos nesėkmingos KMT ketvirtfinalio serijos su „Rytu“?

– Didžiausias dalykas tas, kad nesame komanda, galinti prieš juos bėgti visas 40 minučių. Mūsų krepšinis yra kažkiek lėtesnis, tose rungtynėse laikėmės jų nustatyto tempo ir gale neatlaikėme, pavargome, sugriuvome.

– Matant, kad „Rytas“ turi nemažai problemų su traumomis, pozityviai žvelgiate į šį mačą?

– Aš į visas rungtynes žiūriu pozityviai, visos man yra svarbios ir visas noriu laimėti. Esu didžiulis kovotojas, nepaisant to, ką žaisčiau: krepšinį, futbolą, tinklinį ar smiginį. Visada stengiuosi laimėti, toks mano būdas.

– Ar nustebino jus „Ryto“ pasirodymas KMT finalo ketverte?

– Kažkiek nustebino, bet žiūrint į istoriją, kai jie pralaimi tiek metų iš eilės, gal yra dalykų, kurie tai paaiškintų. Šiose rungtynėse jie nesustabdė Gagičiaus, o Čanako krepšinis yra lėtesnis nei „Ryto“, jie negalėjo taip laisvai bėgioti pirmyn–atgal.

– Ar Marius Valinskas, nesėkmingai pasirodęs Snaiperio konkurse ir rinkęs vos 11 balų, sulaukė lengvų komandos draugų pašaipų?

– Patraukėme per dantį tą pačią dieną (Juokiasi). Draugiškai. Visi suprantame, kad tai – loterija, nežinia, kaip tą dieną sumesi. Vieną dieną gali pataikyti visus, kitą – pramesti.