Pamišę dėl krepšinio: dvi istorijos (22)

Dvi geriausios Graikijos komandos - „Olympiacos“ ir „Panathinaikos“ visai netrukus susitiks Berlyne, kur šiemet vyks Eurolygos finalinio ketverto kovos. Eurolygos pusfinalyje abi šios komandos jau susitinka trečiąjį kartą per visą pastarojo turnyro istoriją.

Pirmą kartą Eurolygos pusfinalyje „Olympiacos“ ir „Panathinaikos“ susitiko 1994 metais Tel Avive (Izraelis), antrasis mūšis įvyko 1995 metais Saragosoje (Ispanija). Trečiasis kartas - 2009-aisiais Berlyne (Vokietija).

1994 ir 1995 metų pusfinaliai baigėsi „Olympiacos“ krepšininkų pergale. Tačiau taip pat svarbu, kad tais metais „Olympiacos“ finale abu kartus pralaimėjo Eurolygą ne kam kitam, o Želko Obradovičiui, dabartiniam „Panathinaikos“ treneriui.

Kadangi iki šių dviejų Graikijos super komandų mūšio, pastarasis, manau, papuoštų net ir Eurolygos finalą, liko vos kelios dienos, manau, būtų įdomu nukeliauti į pirmuosius du mano minėtus pusfinalius Tel Avive ir Saragosoje. Tokiu būdu pabandysiu jums perteikti, ką artėjanti šių ekipų kova reiškia Graikijos krepšinio gerbėjams.

1994 – Tel Avivas

Pirėjo „Olympiacos“ tais metais buvo geriausia komanda Europoje. Su Paspalju, Tarpley, Fassoulasu, Sigalu ir serbu Tomičiumi-Tarlaču „raudonieji“ į Tel Avivą atvyko kaip aiškūs favoritai. Žinoma, nepaisant tokios etiketės, jie nesitikėjo lengvo pusfinalio su „Panathinaikos“ ekipa, kurios gretose žaidė tokie krepšininkai kaip Galis, Volkovas, Vrankovičius, Alvertis ir Ekonomou.

Pamenu, prieš pusfinalį „Olympiacos“ treneris Yannis Ioannidis ir „Panathinaikos“ strategas Kostas Politis linksmai apsižodžiavo. Politis sakė: „Yra tradicija, kad pralaimėtojas pasveikina nugalėtoją prieidamas ir paduodamas jam ranką. Taigi, aš labai lauksiu Ioannidžio rankos paspaudimo po Eurolygos pusfinalio rungtynių“. Ioannidis, žinoma, neliko skolingas už šią repliką. Jo atsakymas buvo toks: „Mano mokytojas mokykloje visuomet mane mokė, kad protingas žmogus kalba nedaug. O jei iš viso neturi ką protingo pasakyti, geriau yra patylėti.“

Visi laukė ir tikėjosi atkaklaus ir įdomaus graikiško pusfinalio ir nenusivylė tuo, ką pamatė. Pusfinalis buvo tarsi pragaras! Volkovas sužaidė puikias rungtynes ir padėjo „Panahinaikos“ pirmauti 41:40, tačiau vėliau per penkias minutes „Olympiacos“ spurtavo 15-0 ir persverė rezultatą savo naudai jau dviženkliu skirtumu 41 -55. Nepaisant tokio šalto dušo „Panathinaikos“, su Galiu priešaky (nors jį negailėdamas savęs prižiūrėjo Sigalas), sugebėjo sugrąžinti intrigą ir priartėti prieš Pirėjo krepšininkų 65-70. Tačiau tai buvo viskas. Atėnų klubas „neperlaužė“ rungtynių savo naudai ir pralaimėjo 72-77. Pirėjo klubas žengė į finalą, kuriame susitiko su Obradovičiaus treniruojama Badalonos „Joventut DKV“ komanda.

Po šio Eurolygos pusfinalio „raudonųjų“ ir „žaliųjų“ gerbėjai užplūdo Tel Avivo gatves, sukėlė muštynes ir niokojo kone viską, kas pakliuvo jų kelyje. Panašus scenarijus vyko ir Saragosoje. Lieka tikėtis, kad panašaus „spektaklio“ išvengs Berlynas.

1994 metų Eurolygos finalo išvakarėse Ioannidis kalbėjo labai drąsiai: „Nėra jokių šansų, jokių galimybių Badalonai įmesti mums daugiau nei 60 taškų. O aš turiu puikius žaidėjus ir vienas kažkuris įmes tiek, kad surinktume 61 tašką ir laimėtume rungtynes“.

Na, Ioannidis buvo pusiau teisus. Badalona iš tiesų neįmetė dagiau nei 60 taškų, jie įmetė 59, tačiau „Olympiacos“ įmetė tik 57 ir pralaimėjo finalą - patį apmaudžiausią Eurolygos finalą šios komandos istorijoje. „Olympiacos“ žaidėjai negalėjo įmesti nei taško per paskutinias šešias su puse finalo minutės. Tai kas gi nutiko?

Spaudimas buvo neįtikėtinai didelis. Kai abi Graikijos komandos išvyko į Tel Avivą, visi tikėjo, kad graikiško pusfinalio nugalėtojas laimės ir Eurolygą, ypač jei to pusfinalio laimėtojas bus „Olympiacos“. Olympiacos laimėjo pusfinalį, tačiau Pirėjo ekipos žaidėjai nesugebėjo pakelti psichologinės Eurolygos finalo įtampos.

Žarko Paspaljis, žaidėjas, kuris vidutiniškai pelnydavo po 25 taškus ir pataikydavo 80 proc. baudų metimų, finale pataikė vos 3 baudas iš 10 bandymų. Apskritai, per visą savo karjerą jis vėliau nemetė baudų žemesniu nei 70 proc. taiklumu!

“Spaudimas buvo toks didelis, kad aš kiekvieną kartą stodamas prie baudų metimų linijos žinojau, jog nepataikysiu, net nepradėjęs mesti“, - taip šią situaciją pakomentavo Paspaljis.

1995 - Saragosa

Jau po metų „Olympiacos“ ir „Panathinaikos vėl susitiko Eurolygos pusfinalyje. Tik šįkart šio mačo favoritu buvo laikomas „Panathinaikos“.

Abi komandos prieš sezoną apsikeitė savo žvaigždėmis: Paspaljis perėjo į „Panathinaikos“, o Saša Volkovas - į „Olympiacos“. Tačiau ir vėl pusfinalį laimėjo Pirėjo klubas.

Kas lėmė „raudonųjų“ pergalę tąkart? Edie Johnsonas („Fast Eddie“), kuris pelnė 27 taškus ir antroje rungtynių dalyje pataikė keturis tolimus metimus iš aštuonių (kai per pirmuosius du kėlinukus keturi jo tolimi šūviai lėkė pro šalį). Johnsonas taip pat atkovojo 10 kamuolių ir atliko juodą darbą, dengdamas Paspaljį. Pastarasis per paskutinias dešimt rungtynių minučių buvo tusčias!

Dar viena „Panathinaikos“ pralaimėjimo priežastis – Giannakio trauma (jis tais metais žaidė Panathinaikos komandoje). Traumą jis gavo likus žaisti 6 minutėms iki finalinio mačo pabaigos. „Olympiacos“ triumfavo 52:58.

Po rungtynių Panathinaikos treneris Eftimis Kioumourtzoglou, tarsi stodamas į „Olympiacos“ pusę, ištarė žodžius, kurie labai nepatiko „žaliųjų“ fanams: „Gerai, jog šiandien „Olympiacos“ laimėjo, nes mes be Giannakio tikrai neįveiktume Madrido „Real“.

Šiaip ar taip, Obradovičiaus treniruojamos Madrido komandos neįveikė ir „Olympiacos“. Pirėjo komanda atsitrenkė į tvirtą Joe Arlaucko ir „gamtos stebuklo“ Arvydo Sabonio sieną bei pralaimėjo finalą be didesnio pasipriešinimo 73:61.

“Panathinaikos” gerbėjai dar ilgai po finalo prisiminė paskutinį Kioymourtzoglou pareiškimą.

Ištrauka iš Arlaucko interviu netrukus po Eurolygos finalo rungtynių: „1995 metų vasarą kartu su žmona ir vaikais viešėjome Paryžiuje ir lankėmės Disneylande. Visas keturias mūsų viešnagės dienas, kad ir kur beeičiau, mane „persekiojo“ penki jauni, maždaug 20 metų amžiaus vaikinai, kurie nuolat, be jokios pertraukos(!) skandavo mano vardą. Sustojau ir paklausiau, kas jie tokie. Vaikinai atsakė, jog yra „Panathinaikos“ gerbėjai ir, kad aš esu jų dievaitis, nes nugalėjau „Olympiacos“.

Graikijos grandų mūšio istorijoje šiemet bus parašyta trečioji dalis. Tikiuosi, jog šįkart Eurolygos pabaiga vienai iš mūsų komandų bus kitokia, kad nors viena iš jų, laimėjusi pusfinalį, laimės ir Eurolygos titulą Graikijai.

Iki kito karto,

Think basketball,

Nikos Kousoulis

[email protected]