Kauno „Žalgirio“ komanda sulaukė Atėnų „Panathinaikos“ pasiūlymo parduoti savo pagrindinį įžaidėją Nigelą Williamsą-Gossą.
Amerikietis turi kontraktą kitam sezonui, kurio vertė yra 1,5 mln. eurų. Išpirkos galimybės kontrakte nėra, bet Eurolygoje galioja taisyklė, kad ko negali dideli pinigai, gali dar didesni.
SDNA.gr skelbia, kad PAO savo kišenėje turi 3 mln. eurų ir tiek nori skirti įžaidėjo pozicijai. Šią sumą norėta panaudoti Sylvaino Francisco kontrakto perėmimui, bet Prancūzijos klubas žaidėjams yra pažadėjęs, jog vykdys savo įsipareigojimus, tad paleisti buvusio žalgiriečio nenori.
N.Williamso-Gosso situacijoje reikėtų siūlyti išpirką, kurios neatsisakytų „Žalgiris“ ir dar atlyginimą, kuris sudomintų amerikietį keisti komandą. Matėme, kaip N.Williamsui-Gossui ir jo šeimai patinka Kaune, kiek daug dėmesio sulaukia ir kaip mylimas jo sūnus Nazas. Svarbus dalykas ir Atėnai – vieta, kur N.Williamsui-Gossui jau patiko gyventi ir ten jis su šeima labai patogiai jautėsi.
Dar vienas aspektas – buvusiam Pirėjo „Olympiacos“ gynėjui tektų pereiti į mirtinų varžovų gretas. Pastarasis faktorius galbūt yra mažiau aktualus, nes Luca VIldoza visai neseniai tiesiai iš OLY perėjo į PAO. Anksčiau drebino visą Graikiją Kosto Slouko persikėlimas, dar anksčiau – Vassilio Spanoulio.
31 metų 191 cm ūgio N.Williamsas-Gossas kitą vasarą sutartyje turės „pliusą“, o PAO jau dabar galėtų pasiūlyti bent jau 2–3 metų garantuotą susitarimą. Algą irgi galėtų pakelti bent jau iki 2 mln. eurų su augančia kreive. Krepsinis.net žiniomis, amerikietis yra žaidėjas, kuriam pinigai toli gražu nėra paskutinėje vietoje ir prabangų bei patogų gyvenimą mėgstantis atletas tikrai atsižvelgia į uždarbį. Juolab, kad traumingas krepšininkas niekada nežino, kada jis dar sulauks tokio pasiūlymo – turbūt, kad jau niekada, nes rugsėjį jam sukaks jau 32-eji ir karjeroje tokie pasiūlymai nesimėto.
Taip pat N.Williamsas-Gossas žaistų stiprioje Eurolygos komandoje, kurią treniruos legendinis Željko Obradovičius. Tai nebėra ta palaida bala su Erginu Atamanu – tai yra dar stipresnė komanda, bet su geru strategu. Jeigu PAO būtų kvietusi žaidėją pernai, neabejoju, kad nebūtų net svarstymų apie važiavimą žaisti ten. Dabar situacija yra kitokia. Galima laimėti titulą su PAO, nors „Žalgiris“ irgi dabar yra pajėgi ekipa nuveikti gerus dalykus Eurolygoje. Vis dėlto kosminiai „Panathinaikos“ ištekliai neabejotinai verčia juos laikyti tvirta finalo ketverto dalyve ir viena pagrindinių pretendenčių iškelti į viršų trofėjų.
„Žalgiris“ jau yra ignoravęs klubų norus perimti S.Francisco sezono metu – juokaujama, kad ištrinti elektroniniai laiškai arba neatsiliepti skambučiai, kai būdavo kreipiamasi dėl šio žaidėjo. Dabar galima elgtis panašiai, jeigu tik pats N.Williamsas-Gossas neturi susidomėjimo keisti klubą. Jeigu pats žaidėjas norėtų išvykti, tada jau laikyti žaidėją per privertą nėra prasmės. Juolab, kad „Žalgirio“ organizacija labai gerbia ir vertina šį įžaidėją.
„Žalgiris“ nėra ta komanda, kuri nori vaikytis išpirkų – pati susimokėjo už Sterlingą Browną virš 400 tūkstančių eurų Belgrado „Partizan“ ekipai, taip pat už Kaodirihį Akobundu-Ehiogu sumokės kompensaciją Liublianos „Cedevita Olimpija“ ekipai.
Pats svarbiausias dalykas, kad net ir gavus didelę išpirką rinkoje nėra daug variantų, ką daryti „Žalgiriui“. Galima išpešti turbūt ir 800–900 tūkstančių eurų ar net milijoną iš desperacijoje esančios PAO, bet ką pasiimti patiems? Tą patį S.Francisco? Vargu, ar ASVEL paleis jį, nes jeigu taip nutiks, įžaidėjas atsidurs Atėnuose. Kitas dalykas, „Žalgiriui“ reikia kūrėjų, o ne dar vieno taškų rinkėjo, nes pakeisti S.Francisco jau atvyko tiek Carsenas Edwardsas, tiek S.Brownas, o Jonas Valančiūnas įsigytas ne bėgioti nuo vieno krepšio prie kito. „Žalgiriui“ būtinas kūrėjas, kuris sustyguotų žaidimą ir nuvestų kamuolį po krepšiu. N.Williamso-Gosso svarba kito sezono paveiksle yra gerokai didesnė nei buvo prabėgusiame.
Turint sąskaitoje 1,5 mln. eurų atlyginimą ir gautą išpirką, galėtume kalbėti apie 2,5 mln. eurų, bet ką galima įsigyti už tokią sumą? Eurolygoje vienintelis variantas, kuris būtų tinkamas – Rokas Jokubaitis. Miuncheno „Bayern“ klubas mėgsta susirinkti išpirkas, o pats lietuvis atsigauna po traumos ir turėtų jau grįžti ant parketo. Amerikiečio išpirka ir atlyginimas galėtų visiškai padengti išlaidas R.Jokubaičio perėmimui, jeigu to norėtų pats žaidėjas ir sutiktų klubas.
„Žalgiris“ rizikuotų ties žaidėju po traumos, bet mažai abejojančių, jog įžaidėjas sugrįš į prieš tai buvusią formą ir vėl bus ryškus tiek Eurolygoje, tiek rinktinėje. Įsivaizduokite J.Valančiūno ir R.Jokubaičio tandemą. Perėmus žaidėją ir pasirašius ilgalaikę sutartį, „Žalgiris“ vienu šūviu nušautų kelis zuikius – užsitikrintų gerą lietuvį ilgam laikui ir pakeistų N.Williamsą-Gossą situacijoje, kai rinkoje gerų pasirinkimų nėra.
Jeigu jau ASVEL turės problemų, galima galvoti apie dar vieną jų narį – Nicką Weilerį-Babbą. Vokišką pasą turintis gynėjas labai panašaus profilio žaidėjas kaip N.Williamsas-Gossas – aukštas įžaidėjas, kuris gerai ginasi ir neturi stabilaus metimo iš toli. Maodo Lo jau žaidžia „Žalgiryje“, gal prisijungtų ir jo kolega? 2025 m. jis tapo geriausiai besiginančiu Eurolygos žaidėju ir tikrai gali rungtyniauti geriau nei tai darė tragiškame sezone Stambule.
Šioje situacijoje yra akivaizdu, kur dėti kablelį – „paleisti negalima, pasilikti“. Pernelyg svarbus N.Williamsas-Gossas yra šioje „Žalgirio“ dėlionėje ir tarpsezonio laikas yra labai nedėkingas – po kelių savaičių prasidės pasiruošimo stovyklos. Jeigu pats krepšininkas neiškels ultimatumo, „Žalgiris“ neturėtų galvoti apie išpirkos priėmimą, nes jau gerą pamoką turi, kai už Igną Brazdeikį gavo 500 tūkstančių, bet pakeisti jo niekuo nesugebėjo ir visas sezonas nuėjo šuniui ant uodegos.
Norėdami komentuoti prisijunkite.