O.Kostičius: apie duobę „Juventus“ žaidime, lyderio netekties pagirias, gautas pamokas ir serbų sirgalius (4) interviu

Nemažai Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) klubų išleido savo žaidėjus trumpam poilsiui. Tai padarė ir Utenos „Uniclub Casino – Juventus“.

Žaidėjams suteikęs 6 laisvas dienas, treneris Oliveris Kostičius išvyko į gimtinę, kur praleis laiko su šeima, o taip pat ir darbuosis FIBA „lange“

„Turime pertrauką, kad pasinaudojau proga grįžti namo ir aplankyti šeimą. Vėliau seka FIBA „langas“, tad liksiu ilgiau. Savotiška pertrauka, bet vis tiek darbus tęsiu“, – sako O.Kostičius.

Nors ir išvykęs, jis komandos reikalus ir vėl aktyviai seks per atstumą.

Ką gerinti „Uniclub Casino – Juventus“ ekipa tikrai turi. Pastaruoju metu komanda išgyveno ne vieną skaudų pralaimėjimą ir O.Kostičius neslepia – fizinio ir emocinio nuovargio pasekmės yra kaip ant delno.

„Bet taip nutinka ne tik mūsų komandai, ne tik mes susiduriame su krize žaidime. Suprantame tai ir tikiuosi, jog per pertrauką pailsėsime, galėsime mėgautis žaidimu ir pasiekti svarbias pergales“, – sako uteniškių strategas.

Šiuo metu uteniškiai laukia atkrintamųjų Šiaurės Europos lygoje, o Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“) žengia ketvirti. 

Pokalbis su O.Kostičiumi – apie pirmąją sezono dalį, pamokas, lyderio netektį, naujokų integraciją, taurių turnyrus ir Serbijos klubus Eurolygoje – Krepsinis.net portale.

– Po savaitės švenčiate gimtadienį. Gal spėsite paminėti ir jį?

– Tada būsiu su rinktine. Kadangi esu gimęs ne vasarą, niekada neturėjau progos atšvęsti gimtadienio taip, kaip norėčiau, dėl darbų. Gal bent su rinktinės vaikinais tai minimaliai paminėsime.

– Kiek per sezoną spėjote pasiilgti namų ir šeimos?

– Žinoma, labiausiai pasiilgau laiko su šeima. Turiu dvi dukras – 11 ir 6 metų – laikas eina ir jis nebegrįš. Pasiilgstu jų. Tiesa, bent kartą per mėnesį randame progą susitikti. Kaip bebūtų, esame šeima, kuri žino, kaip atrodo gyvenimas krepšinyje. Tai einame jau daug metų.

– Kiek laiko iš viso planuojate praleisti Serbijoje?

– Po FIBA „lango“ grįšiu, tad tai dar užtruks geras 10 dienų. Kovą mūsų laukia svarbios rungtynės su „Uniclub Casino – Juventus“ komanda, ateina sezono finišas, turime pasiruošti jam.

– Visi žinome, kaip prieš sezoną buvote įsitraukęs į komandos darbus, net būdamas rinktinėje. Kaip bus dabar?

– Niekas nesikeis. Tai pasiteisino mums prieš sezoną, tai kartosime ir dabar. Kartu su asistentų pagalba stebėsiu treniruotes ir seksiu progresą. Praleisiu nedaug treniruočių, bet nuolat palaikysiu ryšį su komanda.

– Teko girdėti, kad, lyginant su kitais klubais, skyrėte komandai gana nemažai laisvų dienų – šešias.

– Tai – ilga pertrauka, o mes iki šiol turėjome labai įtemptą tvarkaraštį. Manau, kad buvo svarbu suteikti laisvų dienų, ypač užsieniečiams, kad šie spėtų nuvykti pas šeimas, draugus ir juos aplankyti. Skyriau maksimalų laisvą laiką, kurį galėjau. Manau, kad ši pertrauka leis mums persikrauti, atsišviežinti galvas ir kūnus prieš svarbiausią sezono dalį. Mūsų laukia ENBL atkrintamosios, taip pat – LKL, nemažai rungtynių, bet prie to jau įpratome.

– Kaip manote, ar tokia ilga pertrauka – beveik mėnuo iki kitų rungtynių – nėra per ilga?

– Komandos per sezoną įpranta prie treniruočių ir rungtynių ritmo, taip gali kontroliuoti krūvius ir režimą. Žinoma, kai pertrauka yra 3 savaičių, tai turi pasekmių. Bet taip yra visiems klubams. Tiesa, taip pat yra kita pusė. Kai turime daug rungtynių, nuolat skundžiamės, kad negalime normaliai pasitreniruoti. Dabar situacija – priešinga. Norėtųsi neturėti tokios ilgos pertraukos, bet stengsimės ją išnaudoti, kad pasitobulintume, pasikartotume pagrindus, išnagrinėtume detales ir ištaisytume kai kurias problemas, kurių nespėjome, esant įprastam tvarkaraščiui. Taip pat turėsime pakankamai laiko, kad integruotume savo naujokus.

– Ar tokia ilga pertrauka gali išeiti į naudą tokioms ekipoms kaip, pvz., Jonavos „CBet“, kuri dar pildys sudėtį ir gali gerokai atsinaujinti prieš lemiamą etapą?

– Rungtynės duos geriausią atsakymą, kam tai bus naudinga. Taip, jiems tai gali išeiti į naudą, bet jei komandos chemijos ir žaidimo lipdymui užtektų poros savaičių, daug kas atrodytų kitaip. Visa tai užtrunka ilgai, tai ilgas procesas.

Kostičius, Ulanovas

– Savaitgalį artėja taurių turnyrai. Neabejoju, kad stebėsite Citadele KMT ir Serbijos taures, o kurios dar jus domins labiausiai?

– Dažniausiai stengiuosi stebėti įvairias taures. Žinoma, Lietuvos taurė man – svarbiausia, stebėsiu ir Serbijos taurės finalą, jei spėsiu – ir pusfinalius. Taip pat dažnai seku Ispanijos, Turkijos, Vokietijos, Italijos turnyrus, jei tik leidžia laikas.

– Kaip manote, kas laimės KMT ir Serbijos taures?

– Visada sunku nuspėti, nes taurės turnyrai yra specifiniai. Žinoma, yra dideli vardai, yra favoritai, bet vienerios rungtynėse viskas įmanoma. Visi iki starto kol kas turi vienodus šansus. Lietuvoje visi tikisi „Ryto“ ir „Žalgirio“ akistatos finale, bet niekada nėra garantijos. Panašiai yra ir Serbijoje. Kai žaidžia „Crvena Zvezda“ ir „Partizan“, nesvarbu, kokioje formoje yra komandos, vieneriose rungtynėse visko būna.

– Eurolygoje „Partizan“ šiuo metu yra 11-oje vietoje, „Crvena Zvezda“ – 16-oje. Tokie pasirodymai jus kaip serbą kažkiek nuvilia?

– Žinoma, norėčiau, kad komandoms sektųsi geriau, bet Eurolyga yra labai subalansuota, daug kas pretenduoja į atkrintamąsias, čia daug pakilimų ir nuopuolių. Atsižvelgiant į sudėtis ir ambicijas, daug kas tikėjosi Serbijos ekipas išvyksti atkrintamosiose. Šansai tikrai dar nėra prarasti, o kaip sezonas bepasibaigtų, manau, šios komandos tinkamai reprezentuoja Serbijos krepšinį Eurolygoje.

– Paulius Motiejūnas svečiavosi Serbijoje, kadangi Eurolyga svarsto suteikti A licencijas šiems klubams. Kaip manote, abi ekipos to yra vertos?

– Serbijoje yra gilios krepšinio tradicijos, o šie klubai – to dalis. Aš pats labai norėčiau, kad klubai gautų A licencijas, nežinau, kokio ilgio, bet komandos parodė, kad yra konkurencingos ir turi geras organizacijas. Eurolyga turi standartus, kuriuos klubai turi atitikti, bet jei kas klaustų mano nuomonės, žinoma, aš už tai.

– Kalbant apie standartus, kaip manote, ar serbų sirgalių elgesys – agresija ir į aikštę svaidomi daiktai – yra šių klubų problema?

– Nesu dėl to laimingas. Paėmus bendrą vaizdą, komandų organizacijos tikrai atlieka didelį darbą ir šiais laikais tokių incidentų jau būna gerokai mažiau, bet mačiau mačą su „Žalgiriu“ – nenorėčiau matyti tokio elgesio. Tai frustracija, reikia suvokti, jog yra ir kitokių būdų jai parodyti. Energiją galima išnaudoti palaikant komandą dar aktyviau, o ne mėtant į aikštelę daiktus.

Juventus

– Pakalbėkime apie Utenos komandos reikalus. Sezonas įpusėjo, kaip įvertintumėte pirmąją jo pusę?

– Galiu būti patenkintas ja. Manau, rodėme gerą žaidimą, ką iliustruoja ir rezultatai. Sezonas yra ilgas, norėčiau, kad liktume sveiki ir toliau žaistume bent jau taip, kaip iki šiol, pretenduodami į aukštas pozicijas. Su mūsų žaidimu, galime būti labai konkurencingi likusioje sezono dalyje.

– Su kokiais didžiausiais sunkumais kol kas susidūrė „Uniclub Casino – Juventus“?

– Didžiausias iššūkis buvo intensyvus tvarkaraštis – per mėnesį pasitaikė ir 10 mačų. Paruošti komandą tokiam tvarkaraščiui, paskirstyti krūvius, norint laimėti kuo daugiau, yra nelengva. Dar pridėkime ir keliones – tai atima dalį komandos energijos. Galutinis rezultatas, kurį turime šiandien, yra geras signalas, kad kol kas kaip organizacija darome gerą darbą: vadovai, treneriai, žaidėjai.

– Ar prieš išvykdamas į Serbiją pastebėjote komandos fizinio ir emocinio nuovargio ženklus?

– Tai jie man parodė paskutinėse rungtynėse (Juokiasi). Mačiau, kad prarandame energiją ir koncentraciją, ir fiziškai, ir psichologiškai. Bet taip nutinka ne tik mūsų komandai, ne tik mes susiduriame su krize žaidime. Suprantame tai ir tikiuosi, jog per pertrauką pailsėsime, galėsime mėgautis žaidimu ir pasiekti svarbias pergales.

– Sezoną pradėjote puikiai, bet vėliau sekė tokie dideli pralaimėjimai kaip Vilniaus „Rytui“ (67:104), Kauno „Žalgiriui“ (63:101), taip pat nesėkmė ENBL bei prieš Mažeikių „M Basket-Delamode“ (86:88). Ar įžvelgiate nerimo ženklų, ar tai į tai žiūrite ramiai?

– Žinoma, niekas nėra laimingas, kai taip nutinka. Visos rungtynės turėjo specifinius dalykus. Mačas prieš vilniečius KMT buvo atsakomasis, po pirmosios nesėkmės, kuomet praradome daug šansų likti konkurencingais. Tai buvo specifinis taurės mačas, kuriame žaidėjai matė, kaip skirtumas augo ir neišlaikė tikėjimo iki pabaigos. Dėl to rungtynės taip ir baigėsi. Manau, kad toks skirtumas tarp mūsų komandų nėra realus, bet taip nutiko.

ENBL iki tol laimėjome visas rungtynes. Kartais natūralu, jog žaidėjai pagalvoja, kad nebūtina visus susitikimus žaisti maksimalia koncentracija, kad pasiektumei pergales. Taip jau nutinka – mes tose rungtynėse nieko realaus nepralaimėjome, nes jau turėjome vietą atkrintamosiose.

Tada sekė mačas su „Žalgiriu“. Žaisti su kauniečiais jų namie visada sunku. Jie ten rodė ko gero geriausią sezono krepšinį. Trinchieri po rungtynių sakė, jog norėjo, kad pilna sudėtis žaistų visą mačą, visu intensyvumu. Taip, mes nerodėme geriausio žaidimo, bet gavome gerą pamoką – žaidėme taip, kaip mums leido oponentai. Su „Žalgiriu“ dar susitiksime ateityje, tad pasimokysime, kad ir kaip nemalonu buvo pralaimėti tokiu būdu.

Kas dėl Mažeikių, tai irgi gera pamoka mums. Nemanau, kad nusiteikėme rungtynėms taip, kaip turėjome.

– Ar jaučiate, kad pralaimėjimas „M Basket-Delamode“ komandai asmeniškai įžeidė jūsų auklėtinius?

– Žinoma, tai įskaudino mus visus. Mes prieš rungtynes turėjome kitokius tikslus, bet greitai pamačiau, kad koncentracijos lygis yra ne toks, kokio reikia, o varžovų motyvacija buvo didžiulė. Norint laimėti, turi nusiteikti kitaip. Žinoma, kad esame nusivylę, bet sezonas ilgas, jame yra ir nuosmukių. Tikiu, kad dirbsime ir susigrąžinsime žaidimą į tą lygį, kuris mums leido būti turnyro lentelės viršuje.

– Kaip jūs kaip treneris tokiose situacijose padedate komandai neprarasti pasitikėjimo ir pozityvumo?

– Rengiame susitikimus, individualius pokalbius. Tai padeda man kaip treneriui įsigilinti į priežastis. Darbas aikštėje, analizė ir komunikacija yra dalykai, kurie padeda tokiose situacijose.

– Eimantas Skersis dar prieš porą mėnesių sakė, kad jei komanda momentais nepakeis savo požiūrio į tam tikrus varžovus, tai gali kainuoti brangiai.

– Tai tikrai yra didelė to dalis. Per visą sezoną sužaidžiame labai daug rungtynių, žinoma, nelengva visose iš jų išlaikyti vienodą motyvaciją, nusiteikimą ir ambicijas. Visi mes esame žmonės, visos komandos su tuo susiduria. Pralaimėjimai susideda iš psichologinio ir fizinio pasirengimo, treneriams sudėtingiausia išlaikyti visa tai aukštame lygyje, kad visose rungtynėse lydėtų sėkmė.

Ivey

– Atsisukant laiką atgal, kiek įtakos „Uniclub Casino – Juventus“ komandai turėjo Brae Ivey netektis?

– Būtent dabar tai matome. Brae ne tik pagal skaičius buvo, ko gero, geriausias mūsų komandos narys. Su savo energija, atsidavimu, aistra – dalykais, kurie nebuvo tokie matomi vien puolime ir gynyboje – jis buvo labai svarbi mūsų komandos dalis. Kai tik jo netekome, trumpame periode rodėme, kad galime žaisti gerai, bet ilgoje distancijoje pamatėme, kaip mums trūksta tokio žmogaus kaip jis. Turime du naujokus, vienas jų jau žaidžia, tikiuosi, jog jie padės mums, integruosis ir susigrąžinsime aukštą savo žaidimo lygį.

– Kaip manote, kodėl B.Ivey neįsitvirtino Žironoje ir ar jam geriau seksis Hamburge?

– To reikėtų klausti jo paties, jis žino geriau. Kiek žinau, komandoje buvo pokyčių, keitėsi treneris, galbūt priežasčių yra ir tame. Sprendimas vykti į Vokietiją yra geras, ten jis galės žaisti ir susidurs su naujais iššūkiais, siekiant padėti komandai laimėti.

– Josho Newkirko adaptacija Utenoje einasi pagal planą ar galbūt norėtųsi geresnių rezultatų iš jo?

– Visi treneriai nori kuo greitesnės žaidėjų integracijos. Joshui reikia kažkiek laiko, gerai, mes tai suprantame. Šiuo sezono etapu jis turi visas galimybes įsilieti.

– T.J.Starksas vis dar negali žaisti, jam taip pat dar prireiks laiko. Ar tokia situacija gynėjų grandyje nekelia nerimo jums kaip strategui?

– Turime pakankamai laiko darbui, kad viską pagerintume. Šie du vyrukai mums gali suteikti stiprybių perimetre, tikiu, kad viskas bus gerai, esu optimistiškas.

– Ar galima sakyti, kad Scoochie Smithas, Ivanas Vranešas ir Ajdinas Penava šiuo metu yra pagrindiniai Utenos ekipos varikliai?

– Manau, kad visa komanda yra mūsų stiprybė. Labiausiai tikiu komandiniu darbu, o ne individualiais dalykais. Nors šie žaidėjai įrodė, kad gali būti lyderiai skirtingomis atkarpomis, žinoma, jie mums duoda daug.

– Ar kažkuriuos žaidėjus išskirtumėte kaip padariusius didžiausią progresą sezono eigoje?

– Sunku išskirti, nenoriu minėti vardų. Žiūrint į vaikinus, matau, kaip visi jie žengė žingsnį į priekį, lyginant su ankstesniais metais. Tai rodo, kad darome gerą darbą, kuris padeda ne tik komandai, bet ir žaidėjams individualiai.

– Žygimantas Skučas dar nėra veteranas, bet kasmet jo vaidmuo po truputį mažėja. Kaip manote, ar jis dar gali turėti didesnės įtakos Utenos ekipai?

– Jis yra patyręs žaidėjas ir šį sezoną stipriai padeda mums. Žygis daug dirba ir stengiasi pagerinti tam tikrus dalykus. Nesvarbu, kokio amžiaus esi, visada gali rasti, ką patobulinti savo žaidime, tai Žygis supranta ir daro. Manau, kad sezono finiše jis atrodys geriausiai, kaip šiuo metu gali.

– Evaldas Šaulys nuo gruodžio vidurio sužaidė keletą įspūdingų rungtynių. Ar jaučiate, kad jis labai gerai prisitaikė prie jūsų idėjų?

– Žinoma. Jis yra tas žaidėjas, kurio tobulėjimas labai matosi aikštėje. Jam prireikė laiko integruotis, tačiau labai džiaugiuosi, kaip jam tai pavyko padaryti. Tai rodo, jog Evaldas gali padėti komandai įvairiai, tai jo žaidimą padaro kokybiškesnį nei iki tol. Tikiuosi, jis bus sveikas ir bus viena svarbiausių komandos dalių sezono gale.

– Marius Valinskas žaidė proveržio sezoną Kėdainiuose, o šiemet jo žaidimas ganėtinai banguoja. Kaip jis galėtų įgauti daugiau stabilumo?

– Marius yra vienas jauniausių vaikinų. Jo energija ir amžius lemia tuos svyravimus, jis turi praeiti procesą. Jis gerai dirba, tikiu, jog bangavimas su laiku vis mažės.

Kostičius

– Nėra paslapties, kad „Uniclub Casino – Juventus“ siekia laimėti ENBL. Kiek sunku bus tai padaryti?

– Dabar artėja atkrintamosios, dar nežinome, su kuo kausimės, bet turime dideles ambicijas. Norime pasiekti finalo ketvertą. O jam atėjus, visos komandos turės šansus nugalėti. Taip, norime tapti čempionais, bet kol kas laiko dar daug, žiūrime žingsnį po žingsnio.

– Kol kas LKL užimate 4 vietą, tiesa, šalia žengia Panevėžio ekipa, kuri sužaidė mažiau rungtynių. Nuo jūsų ir Mažeikių, Jonavos bei Klaipėdos komandų yra 4–5 pergalių atotrūkis. Ar tai leidžia jaustis gana saugiai, o gal pastarosios komandos kelia nerimą?

– LKL parodė, kad visos rungtynės yra svarbios. Dabar nėra tokių ryškių favoritų, kad galėtumei pasakyti, kas kokioje pozicijoje liks. Liko daug rungtynių, ne tik minėtos komandos konkuruos dėl aukštesnių pozicijų.

– Dar vienas dalykas, kurį anksčiau minėjo E.Skersis, buvo tas, jog į Uteną įnešėte mažus, bet svarbius pokyčiui, pavyzdžiui, vyr. trenerio kambarį. Kokią turite ateities viziją „Uniclub Casino – Juventus“ ekipai, nesvarbu, ar pats čia dirbsite ilgus metus, ar dirbs kažkas kitas?

– Visų pirma, džiaugiuosi, jog kartu su vadyba nuolat galvojame, ką galime pagerinti. Tai galioja ir aikštei, ir tam, kas yra už jos. Norisi, kad darbas būtų suorganizuotas kuo įmanoma darniau. Tai svarbu kiekvienai komandai – turi norėti nuolat būti geresniu. Šios ambicijos suteikia komandai šansą tapti geresnei. Visa tai eina šalia – komandinis darbas ir organizacinis darbas. Jei judi tinkama kryptimi, sėkmė ateis.

– Ką jūs įnešėte organizacijai, jau aišku, o ko jums davė pastarasis pusmetis Utenoje?

– Kaip treneris visada gali rasti situacijų pamokoms. Dabar krepšinis toks, kad viskas kinta greitai, treneriai visada turi sekti daug dalykų, būti pasiruošę ir domėtis naujovėmis. Aš į Lietuvą grįžau po nemažai metų, pamačiau, kiek dalykų pakito, patobulėjo. Aš vėl iš naujo įsiliejau į šią kultūrą ir tradicijas, kaip ir darau kiekviename klube, taip pat stengiuosi čia perteikti tą filosofiją, kuri būtų sėkminga. Mėgaujuosi šiuo laiku, mokausi ir tikiuosi, kad sezono gale pasieksime trokštamų tikslų.

– Paskutinis dalykas – neseniai „Gargždai“ bankrutavo ir paliko lygą. Kaip reagavote į tai?

– Niekas nėra laimingas dėl šios situacijos. Aš pats anksčiau esu matęs tokių dalykų kitose lygose, žinau, kad tai netenkina nieko: nei „Gargždų“, nei žaidėjų, nei organizacijos, nei lygos, nei oponentų. Tai geras ženklas visiems, kaip reikia rūpintis dalykais, kad tai nebepasikartotų.