NKL laimėjęs S.Buškevicas: dalyvauti LKL vieną sezoną ir viską pralaimėti nelinkiu niekam (1) interviu

Po pirmojo „Telšių“ iškovoto „7bet-NKL“ čempionų trofėjaus, atsidėkodamas Martynas Gecevičius komandos rūbinėje užmovė Sandžiui Buškevicui pirties kepurę.

Simbolinė dovana su užrašu „Pirtyje kiečiausias“ galiausiai grįžo pas šią tradiciją įvedusį strategą. Nuo atkrintamųjų pradžios po pergalių ji kaskart atitekdavo geriausiam to mačo „Telšių“ žaidėjui.

„Kepurę noriu duoti treneriui, kuris kentėjo visų mūsų charakterius, bet labiausiai dėkoju už tai, jog leisdavo man praleisti treniruotes“, – rūbinėje juokavo Gecevičius.

Reguliariojo sezono nugalėtojų vardą pateisinę telšiškiai finalo serijoje prieš Vilkaviškio „Perlą-Grupinispirkimas.lt“ triumfavo 3:0. Sezoną apžvelgęs Buškevicas šiemet matė ne vieną pajėgią ekipą, kuri galėjo mesti rimtą iššūkį atkrintamosiose.

„Žinojome, kad Vilkaviškio komanda atvažiuos ir kausis, čia buvo finalas, – po sezono finišo atsiduso 48-erių latvis. – Didžiausia pagarba jiems už kovą ir išlaikytą intrigą. Vilkaviškio komanda turėjo šansą paskutiniu metimu laimėti ir pratęsti seriją. Kalbėjome su žaidėjais, visiems buvo toks jausmas, kad jų legionieriui išmetus kamuolį visa salė tarsi sustingo.

Labai džiugu už „Telšių“ senbuvius, kurie yra buvę arti to. Jie anksčiau atkrintamąsias žaidė finalo ketverto formatu, o jame dažnai iššaudavo ne favoritai. Praeitais metais telšiškiams truputį nepasisekė, todėl ketvirtfinalyje žaidėjų viduje jaučiau šiokią tokią baimę, kad tai gali pasikartoti. Kaip matėte, su „Omega“ žaidėme penkerias rungtynes, bet mums lemiamose kovose nemažai padėjo tai, jog reguliarųjį sezoną baigėme pirmi ir turėjome namų pranašumą.

Pats čempionatas buvo labai įdomus, NKL turėjo 8–9 stiprius klubus ir tikrai nežinodavai, kuris iš jų gali laimėti. Prieš antros lentelės pusės ekipas taip pat būdavo nelengva, jei rungtynėse žaisdavome be traumuotų krepšininkų. Sezonas prabėgo žaibiškai. Daug įvairių įvykių, bet pabaigoje visi buvome sveiki ir kartu galėjome eiti savo tikslo link.“

Po taurės įteikimo ceremonijos Žemaitijos sostinėje strategas laukė, kol komanda ant rankų pradės jį kilnoti į viršų, tačiau neišlaukęs latvis apie tai veteranams priminė pats.

„Čempionų titulo skonį buvau pajutęs kaip žaidėjas, todėl pagaliau dabar esu pajutęs jį ir kaip treneris, – teigė specialistas. – Komandai sakiau, jog taip laukiau, kol išmesite mane į viršų. Manau, jie iš to didelio džiaugsmo šią tradiciją pamiršo, bet esu laimingas pajutęs tą buvimą ore, gerai, kad netyčia nenumetė žemyn (juokiasi).“

Tinklalapyje nklyga.lt – pokalbis su pirmąkart čempionu tapusiu treneriu Buškevicu apie favoritų etiketės kratymąsi, bendrą nuoskaudą ir „Telšių“ šansus kilti į aukštesnį lygį.

– Finalui turėjote pasiruošti 10 dienų. Ar prieš kovą dėl titulo būtumėte pasakęs, kad seriją prieš Vilkaviškio ekipą laimėsite 3:0?

– Oi ne, kai ketvirtfinalyje žaidėme penkis mačus, komandai jau buvo šioks toks spaudimas. Martynas Gecevičius tą jautė, aš tai jaučiau, kad mums reikia kažkaip tai perlipti. Pagarba „Omegai“, kuri fantastiškai kovėsi, buvo labai sunku žaisti.

Džiugu, kad visose serijose turėjome namų aikštės pranašumą, o jį gavome tik reguliariojo sezono pabaigoje, kur viskas galėjo susiklostyti kitaip. Galėjome likti ir treti, todėl sėkmė buvo mūsų pusėje. Tas poilsis ir 10 dienų laukimas davė laiko atsigauti emociškai, nes patekimas į finalą jau buvo reikšmingas pasiekimas. Atrodė, kad darbas jau atliktas, bet mūsų laukė didysis finalas. Atgavome emocines ir fizines jėgas ir vėl buvome pasiruošę drauge mėgautis žaidimu. Finalo rezultatas 3:0 neatspindi tikrosios jėgų pusiausvyros, nes reguliariajame sezone rezultatas buvo 1:2 ne mūsų naudai. Todėl galiu tik pasveikinti Vilkaviškio komandą su tokiu pasiekimu.

Nė karto šiame sezone negalvojau, kad esame favoritai. Ėjome rungtynės iš rungtynių ir žaidėme. Šioje komandoje turime patyrusių krepšininkų, kurie rungtyniauja kartu daug metų. Iš pradžių jiems buvo sunku priimti mano požiūrį į žaidimą. Kartais atrodė, kad aš jais pasitikiu labiau, nei jie pasitiki savimi. Praėjo kažkoks laiko tarpas, kol jie pradėjo pasitikėti manimi, o tikėjimas treneriu ateina tada, kai komanda laimi.

Labai ačiū klubo prezidentui, kuris pakvietė mane ir davė galimybę dirbti šiame klube. Jam irgi reikėjo kantrybės, tačiau dabar turime tokį rezultatą, kuriuo visi esame patenkinti.

– Nebijojote vėl ateiti į tokią organizaciją, kurioje lūkesčiai tikrai nebuvo mažesni nei pernai Palangoje?

– Aš labiau žiūrėjau į tai, kad mano šeimai būtų geriau. Buvo pasiūlymas iš LKL klubo dirbti asistentu. Ši LKL komanda šiemet žaidžia nuostabiai (juokiasi). Tačiau su „Telšiais“ jau šnekėjau prieš tai, buvau susitikęs su klubo prezidentu ir viską sutarėme. Su šeima norėjau būti arti Klaipėdos ir toliau tęsti vyriausiojo trenerio karjerą.

Visos sąlygos čia buvo puikios. Nebijojau atvykti į Telšius, mačiau stiprią komandą, Gecevičius ir Lukas Valantinas taip pat prisijungė kartu su manimi. Konkurencija buvo didžiulė, galiausiai mes esame čempionai. Dabar dar nesuvokiu, ką iš tikrųjų nuveikėme per šiuos 7,5 mėnesio.

– Kaip iš pernai atsinešta tiek telšiškių, tiek jūsų, kaip stratego, nuoskauda padėjo visiems labiau mobilizuotis ir nekartoti tos pačios klaidos šiemet?

– Esu sakęs, kad ir aš, ir jie turėjo kažkokią nuoskaudą. Telšiškiai nepapuolė į ketvertuką, aš su Palangos ekipa neįveikėme pusfinalio barjero. Tačiau penktose pusfinalio rungtynėse prieš jurbarkiečius pralaimėjome per pratęsimą. Buvome arti, bet į finalą neišėjome. Daug nervingumo buvo ketvirtfinalio serijoje, nors ir turėjome ilgesnį suolą, visiems reikėjo įdėti daug pastangų, jog žengtume tolyn.

Pusfinalio ir finalo serijose kertinės buvo antrosios rungtynės, kurias sunkiai laimėjome išvykose. Dabar esu laimingas, nors esu tik vienas ratukas iš viso šio laikrodžio mechanizmo. Padarėme tikrai didelį darbą.

– Ar pagal tai, ką pamatėte prisijungęs prie „Telšių“ per visą sezoną, manote, ši organizacija rudenį galėtų žengti į LKL?

– Mes prieš sezoną kalbėjome su klubo prezidentu ir klausiau to, kadangi Palangoje buvo viešai pasakyta, kad sieksime kitais metais kautis LKL. Klausiau, ką jie mąsto ir ar norėtų būti LKL? Prezidentas sakė, kad pirmiausia reikia laimėti, o paskui gali atsirasti ambicijų žaisti LKL, ir tokios galimybės neatmeta.

Tačiau matome, kaip sunku yra tiems klubams, reikia turėti ilgalaikę viziją, o dalyvauti vieną sezoną ir viską pralaimėti nelinkiu niekam. Jeigu bus ambicija ir surinktų konkurencingą komandą, manau, jog Telšiai yra nusipelnę būti LKL.

– Čempionų trofėjus jau iškeltas, kokie dabar yra artimiausi jūsų planai?

– Artimiausi planai dabar yra ramiai pabūti su šeima. Vaikai dar mokosi, reikia padėti žmonai, o vasaros planai yra sudėlioti, dalyvausiu vaikų stovyklose Latvijoje ir po to matysime. Sakiau ir televizijos transliacijoje, kad Lietuvoje konkurencija yra didelė, turite tris milijonus trenerių, todėl žiūrėsime, kur nuves mano trenerio kelias. Neslėpsiu, malonu, CV turėsiu gražų įrašą, tiesiog gera tapti čempionu.

„Ilgoji pertrauka“: Gedvilo pagalbos nepriėmęs Javtokas, „Wolves“ projekto ambicijos, išsikreipęs krepšinis, geriausias visų laikų LKL treneris, „Ryto“ sirgalių konfliktas su apsauga ir kas taps 10-a LKL ekipa