Nervų ląsteles žudančios pergalės (7)

Pasaulio čempionate Lietuvos rinktinei ir visai D grupei – laisva diena. Proga trumpam atsipūsti krepšininkams, žurnalistams, tačiau anaiptol ne treneriams. Nors vieta turnyrinėje lentelėje ir rezultatai džiugina, galvos skausmų Kęstučiui Kemzūrai netrūksta. Kaip ir per pasirengimo rungtynes, mūsiškiai žaidžia banguotai – momentais užtikrintai ir gražiai, momentais – pasimetę ir nežinantys, ką daryti.

Rungtynės su Naująja Zelandija buvo kiek ramesnės. Nors Penney ir liko neuždengtas, kiti jo komandos nariai pernelyg neblizgėjo. Varžovai neleido visiškai nusiraminti iki paskutinių minučių, tačiau persvara išliko stabili ir rimtesnio nerimo dėl rezultato nebuvo. Apskritai, be Penney žaidimo zelandai kaip visada labiausiai išsiskyrė šokių, atliekamu prieš rungtynes. Aišku, krepšininkai atrodo kiek juokingai – kur kas rimčiau atrodo galingi regbininkai. Kam įdomu, youtube.com paieškoje įrašykite „Haka“ – vaizdelis jums tikrai patiks :).

Antroji dvikova nužudė nemažai mūsų rinktinės trenerių bei aistruolių nervų ląstelių. Galbūt koją pakišo neįspūdingas amerikiečių žaidimas su Libanu, galbūt pernelyg daug dėmesio buvo skirta Roberto Javtoko traumai ar, kaip minėjo Tomas Delininkaitis, rytinio pamėtymo stoka, tačiau jau pirmos minutės pasiuntė mūsų komandą į gilų nokdauną. Po finalinio švilpuko ne visi kolegos turėjo jėgų džiaugtis – tiek nervų pareikalavo paskutinės mačo minutės. Vienas kolega rodė savo drebančią ranką ir sakė, jog nurimti negali jau keletą minučių.

Kas nutiko Martynui Gecevičiui? Neturiu jokio atsakymo, tačiau tikiuosi, kad krepšininkas nepraras pasitikėjimo savimi ir mes iš laisvų pozicijų. Dar labiau tikiuosi, kad pasitikėjimo snaiperiu neprarastų ir Kemzūra. Taiklių krepšininkų šūvių mums tikrai prireiks, ypač žaidžiant su prancūzais, kurie turi daug monstrų po krepšiais. Kol kas epizodiniu vaidmeniu tenkinasi ir Renaldas Seibutis, tačiau nieko blogo jo žaidime neįžvelgiu – tiesiog treneris labiau pasitikėjo sėkmingai į žaidimą įsiliejusiu Martynu Pociumi.

Atskira pastraipa Tomui Delininkaičiui :). Po pergalės prieš Kanadą puikiai sužaidęs gynėjas mėgavosi žurnalistų dėmesiu, blaiviai vertino komandos žaidimą ir džiaugėsi pasibaigusiu košmaru. Iš tiesų, jei ne aštrūs Tomo prasiveržimai, abejoju, ar vakar galėtume džiaugtis pergale. Galbūt net ir tris pramestas baudas galime pamiršti :).

Laukia ispanai, kurie kol kas nedemonstruoja čempioniško žaidimo. Prisipažinsiu, kad pirmose rungtynėse palaikiau prancūzus, nors Lietuvai tai greičiausiai nebus labai naudinga. Tačiau prancūzai pelnė simpatijas kietu žaidimu, o ispanų pasirodymą (kaip ir rungtynėse su kiviais) momentais pavadinčiau „pižonišku“. „Iš skausmo“ besiraitantys Rubio ir Navarro buvo lydimi neutralių aistruolių švilpimu ir tai tikrai nepridėjo pliusų pasaulio čempionams.

Vargu, ar visa tai mums smarkiai pagelbės, tiksliau, neverta tikėtis dar vienų prastų ispanų rungtynių. Norint užmegzti kovą reikia patiems rodyti visai kito lygio krepšinį – pastaruosius tris kartus mums to padaryti nepavyko. Nepaisant to, ispanų treneriai, žaidėjai ir sirgaliai pagarbiai atsiliepia apie mūsų komandą.

Turbūt jau daugelis pastebėjo, kad trumpinamas Lietuvos rinktinės himnas. Iš keturių posmų grojami tik trys, o trūksta trečiojo. Panašu, kad tokie yra FIBA reikalavimai – mūsų himnas yra „truputį“ per ilgas.

Dar vienas linksmas epizodas nutiko per rungtynes tarp prancūzų ir Libano. Nicolas Batumas nulaužė lanką, o jo keitimo procedūra charakterizuoja visą turkų gyvenimą. Lanką keitė kokie dešimt žmonių, dar dešimt savanorių trukdė visa tai filmuoti ar fotografuoti – jokių abejonių, kad viską būtų galima atlikti bent dukart greičiau, bet tokie jau tie turkai :).

Maistas čia kol kas nedžiugina. Pakeliui iki metro ar iki krepšininkų viešbučio yra daugybė užkandinių, beveik visur tik kebabai, į kuriuos žiūrėti jau nesinori. Net jei pavyksta rasti kiek padoresnę užeigą su valgiaraščiu, kainų ten vis tiek nerasite. Nors iš esmės maistas nebrangus, labai keista, kai kainos nustatomos individualiai :).

Ar įsivaizduojate kaip atrodo sausakimšas autobusas? Dabar pridėkite į jį dar 30-40 žmonių ir tai bus sausakimšas turkiško autobuso variantas. Tokį vaizdelį išvydome užvakar po vietos futbolo komandos rungtynių. Po šeimininkų pergalės siautėjo visas miestas – patrigubėjo garso signalų, iš taksi praeiviams mojavo laimingi paaugliai, o jau prie pat mūsų viešbučio paveikslą užbaigė perpildytas autobusas su maždaug dešimčia žmonių ant stogo :).

Laikas žygiuoti į areną. Nors šiandien nėra rungtynių, planuojame apsilankyti Lietuvos ir Ispanijos rinktinių treniruotėse ir papasakoti jums naujausią informaciją apie pasaulio čempionatą. Ir aišku būtinai paklausime, „kokios yra krepšininkų nuotaikos“ :).