NBA naujokų biržoje pirmuoju pakviestas italas, į dešimtuką įšoko Lenkijos perlas (21)

Birželio 24 d., 03:00
P.Banchero pakviestas pirmuoju šaukimu (Scanpix nuotr.)
P.Banchero pakviestas pirmuoju šaukimu (Scanpix nuotr.)
Šaltinis: Krepsinis.net

Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) įvyko vienas labiausiai laukiamų kiekvieno sezono renginių – naujokų birža.

Per vieną vakarą pasikeitė 58 jaunuolių likimai. Talentingiausi viso pasaulio jaunieji žaidėjai sužinojo, su kokiomis komandomis pradės savo kelionę stipriausioje pasaulio lygoje.

Biržoje paprastai būna 60 šaukimų, tačiau dėl nusižengimų savo antrojo rato pasirinkimus prarado Milvokio „Bucks“ ir Majamio „Heat“.

Šiemet biržoje lietuviai nedalyvauja, o ir bendras legionierių skaičių yra sumažėjęs, bet talentų netrūksta. Pirmasis šaukimas po šešiolikos metų pertraukos atiteko italui (nuo Andrea Bargnani iki Paolo Banchero), o pirmą kartą istorijoje vienas po kito buvo pasirinkti du kanadiečiai – Bennedictas Mathurinas ir Shaedonas Sharpe'as, iškart po jų sekė australas Dysonas Danielsas.

REKLAMA

Ši birža neturėjo aiškaus pirmojo šaukimo ir tik paskutinėmis minutėmis paaiškėjo, kad juo tapo P.Banchero.

Naujokų biržos pirmojo rato šaukimai:

1. Orlando „Magic“ – Paolo Banchero (Djuko universiteto „Blue Devils“, 19 metų, 208 cm, Italija)

Statistika NCAA: 33 minutės, 17,2 taško (34 proc. trit.), 7,8 atk. kam., 3,2 rez. perd.

Ši birža išsiskiria tuo, kad neturi vieno galva už kitus ryškesnio talento ir pirmasis šaukimas nebūtinai reiškia, kad klubas gaus auksinę žąsį, o Orlando ekipa tarp jo ir Jabari Smitho rinkosi iki paskutinės minutės. P.Banchero gimė ir užaugo JAV, tačiau dėl tėvo kilmės prieš dvejus metus gavo Italijos pilietybę ir ketina atstovauti būtent šios šalies rinktinei. Net ir už Atlanto jis visada buvo laikomas vienu talentingiausių savo kartos žaidėjų ir tai nepasikeitė iki šiol – jis vis dar minimas diskusijose dėl pirmojo šaukimo.

REKLAMA

NCAA jis žaidė taip, tarsi jau turėtų NBA patirties. Naujasis italas mėgsta kurti taškus žaisdamas vienas prieš vieną, gali atakuoti tiek veidu, tiek nugara į krepšį, puikiai pataiko iš vidutinio nuotolio ir tik kiek prasčiau iš tolimos distancijos. Baudos aikštelėje jis turi gausų apgaulingų judesių arsenalą, kuriuos vainikuoja metimais tiek kaire, tiek dešine ranka, tiek apibėgdamas varžovus, tiek įveikdamas juos fizinėse dvikovose. Jis gali kurti progas ir komandos draugams bei apskritai dažnai primena gynėją sunkiojo krašto puolėjo kūne.

Ekspertams daugiausiai klausimų kelia jo metimas iš toli bei potencialas gynyboje, nors šių prastais taip pat negalima pavadinti. Tritaškius P.Banchero meta vidutinišku procentu, nors ir neturi stabilios formos – yra linkęs nesusidėlioti pėdų ar pasukti petį, todėl išmetimai dažnai gaunasi vis skirtingi. Kaip ir dauguma tokio sudėjimo žaidėjų, jis nėra užtikrintas „switch-all“ gynyboje, dažnai savo aikštės pusėje yra linkęs ir pailsėti, bet su Djuke tekusiu puolimo krūviu tai nestebina. Apskritai jis turi potencialo tapti pirmojo ryškumo žvaigžde ir pakeisti „Magic“ veidą.

2. Oklahomos „Thunder“ – Chetas Holmgrenas (Gonzagos universiteto „Bulldogs“, 20 metų, 213 cm, JAV)

REKLAMA

Statistika NCAA: 27 minutės, 14,1 taško (39 proc. trit.), 9,9 atk. kam., 1,9 rez. perd., 3,7 bloko.

Ch.Holmgreną jau seniai turėtų žinoti visi, kurie domisi krepšiniu – „Youtube“ per pastaruosius metus privalėjo rekomenduoti vaizdo įrašus apie naująjį „vienaragį“, kuris laido tritaškius ir įžaidinėja kamuolį, nors yra pusantros galvos aukštesnis tiek už varžovus, tiek už savo komandos draugus. Dar prieš savo augimo spurtą jis buvo laikomas talentingu ir suvienijo jėgas su Jalenu Suggsu, tačiau prieš devintą klasę per vieną vasarą pridėjo 20 cm ir staiga tapo visiška sensacija. Kurį laiką jis galėjo oficialiai vadintis geriausiu talentu žemėje, nes tapo devyniolikmečių pasaulio čempionato MVP.

Amerikietis išties pasižymi unikaliu fizinių savybių ir įgūdžių paketu. Jo ištiestų rankų ilgis siekia beveik 230 cm, o prie to pridėjus ir netikėtą mobilumą, jis tampa tiesiog nepakartojamu metimų blokuotoju. Dėl Gonzagos dominavimo reguliariajame sezone jam net nereikėjo žaisti ilgų minučių, tačiau statistika vis tiek kalba pati už save – metimus jis pūtė tiek baudos aikštelėje, tiek ties perimetru, o komplikuoti jo varžovams buvo net metimai atšokus. Jis taip pat gerai susirenka kamuolius, o savo ginklų turi ir puolime, kur gali ne tik dalinti perdavimus, bet ir įžaisti kamuolį bei laidyti tolimus metimus, ir ne tik iš statinių padėčių.

REKLAMA

Šansų su juo pabendrauti turėję NBA klubų atstovai neturėjo nusiskundimų ir dėl Ch.Holmgreno charakterio, kuris pasirodė kovingas, bet ne akiplėšiškas. Visi ekspertai jam turi vienintelį racionalų priekaištą – itin liauną sudėjimą. Jis tikrai turės problemų su fiziškesniais oponentais, o siauri pečiai ir neleidžia tikėtis, kad jis lengvai priaugs raumenų masės. Tuo labiau, su jo sudėjimu ir išvystomais greičiais kiekvienas papildomas kilogramas reiškia milžinišką apkrovą keliams, tad vienos tiesos čia tiesiog nėra. Kad ir kurį kelią pasirinks Ch.Holmgrenas, jis turi MVP lygio potencialą.

3. Hjustono „Rockets“ – Jabari Smithas (Auburno universiteto „Tigers“, 19 metų, 208 cm, JAV)

Statistika NCAA: 29 minutės, 16,9 taško (42 proc. trit.), 7,4 atk. kam., 2 rez. perd.

J.Smithas gali padėkoti savo tėvui ne tik už genus ir identišką vardą, bet ir už pramintą taką – vyresnėlis taip pat išbandė NBA parketą, lygoje praleido ketverius metus, o dar 2007-aisiais vilkėjo Stambulo „Bešiktaš“ marškinėlius. J.Smithas gali pasekti ir kito žinomo giminaičio pėdomis – jo tolimas pusbrolis yra Kwame Brownas, 2001-aisiais pašauktas pirmuoju šaukimu, tačiau šiais laikais labiau žinomas dėl meme‘ų nei dėl savo sportinių pasiekimų.

REKLAMA

J.Smithas yra dar vienas unikalių fizinių duomenų talentas biržos viršuje. Jis pasižymi pilnaverčiu aukštaūgio sudėjimu, tačiau gali būti vadinamas ir elitiniu snaiperiu, nes tritaškius meta dažnai ir taikliai (5,5 tritaškio per mačą, 42 procentų taiklumas). Jis pasižymi plastišku ir taisyklingu metimu, dėl kurio kartais net sunku patikėti, jog išties yra 208 cm ūgio, nevengia iššauti ir per metrą nuo tritaškio linijos, nesusigrupavęs kojų ar tiesiog per rankas, nes tiesiog gali tai daryti ir vis tiek pataikyti. Apskritai jis yra pirmasis talentas, galėsiantis Karlui-Anthony Townsui mesti iššūkį kaip geriausias aukštaūgis snaiperis istorijoje.

Didžiąją dalį savo taškų jis surenka būtent metimais, nors spėjo pademonstruoti ir prasiveržimų galimybę, o platesnėje NBA aikštelėje tai padaryti bus ir daugiau galimybių. Gynėją jis primena ir savo aikštės pusėje, kur nevengia pasitikti varžovus ties tritaškiu bei neatsilieka jiems veržiantis link krepšio. Žaisdamas mokykloje jis garsėjo kaip dažnai metimus blokuojantis žaidėjas, o dabar šį amatą kiek apleido, tačiau vis tiek turi visas tam reikalingas fizines savybes. Jam dar reikės įrodyti, kad gali baudos aikštelėje grumtis su NBA lygio kūnais, o ir dalinimosi kamuoliu įgūdžius privalės šlifuoti, tačiau jis turi potencialo tapti unikalia lygos žvaigžde.

REKLAMA

4. Sakramento „Kings“ – Keeganas Murray‘us (Ajovos universiteto „Hawkeyes“, 21 metai, 203 cm, JAV)

Statistika NCAA: 32 minutės, 23,5 taško (40 proc. trit.), 8,7 atk. kam., 1,5 rez. perd., 1,3 per. kam., 1,9 bloko.

Šis vardas gali būti mažiau girdėtas žmonėms, kurie kitus talentus žino dėl jų vaizdo įrašų „Youtube“ ar įspūdingų momentų mokyklų krepšinyje. K.Murray‘us ilgai nebuvo priskiriamas ryškiausiems savo kartos talentams, Ajovos universitetas taip pat buvo pasirinktas dėl to, kad prie jo pavardės ekspertai dažniausiai dėjo vos tris žvaigždutes. Pirmasis sezonas NCAA taip pat nebuvo įspūdingas (7,2 taško ir 5,1 atkovoto kamuolio), bet antrajame jis parodė tarsi neįmanomą progresą.

K.Murray per vieną vasarą drastiškai pagerino visus savo rodiklius, o išaugus minutėms kilo ir taškų, atkovotų kamuolių bei rezultatyvių perdavimų skaičiai. Maža to, padidėjus rolei nekrito jo efektyvumas, priešingai, tritaškių pataikymas pašoko vos nuo 29,6 iki elitinio 39,8 procento, tuo pačiu prisijungiant prie retų žaidėjų, kurie per rungtynes perima daugiau nei po kamuolį ir blokuoja daugiau nei po metimą. Jis visada buvo išskirtinis kovotojas ir atletas, bet duris jam atidarė įgūdžių ir ypač metimo nušlifavimas. Pradėjus pataikyti, jam atsivėrė erdvės po krepšiu, o galingi dėjimai tapo vizitine kortele.

REKLAMA

Vis dėlto puolėjas dar turi daug erdvės tobulėti. NBA jis neturės konkrečios pozicijos, nes stokos ūgio grumtis po krepšiais, o darbui ties perimetru jam trūksta greičio ir gero kamuolio valdymo. K.Murray‘ui pasisekė, kad krepšininkų skirstymas pozicijomis pamažu lieka praeityje ir dabar užtenka mokėti žaisti krepšinį, o tai jis tikrai gali. Universalus puolėjas domino daugelį komandų, o „Kings“ dar turės pasukti galvą, kaip jį išnaudoti šalia De'Aarono Foxo ir Domanto Sabonio.

5. Detroito „Pistons“ – Jadenas Ivey (Purdju universiteto „Boilermakers“, 20 metų, 193 cm, JAV)

Statistika NCAA: 31 minutė, 17,3 taško (36 proc. trit.), 4,9 atk. kam., 3,1 rez. perd.

J.Ivey taip pat buvo užkoduotas tapti sportininku – jo mama aukščiausiame lygyje žaidė krepšinį, o tėvas karjerą kūrė amerikietiškame futbole. Toks genofondas leido jam tapti neabejotinai talentingiausiu nominaliu šios biržos gynėju. Galima pastebėti aiškią madą – tarp labiausiai vertinamų žaidėjų dominuoja atletiškų ir bent 200 cm ūgio pasiekusių jaunuolių tipažas, jei technikos išmokyti galima, atletiškumo – ne itin. J.Ivey gal ir trūksta kelių centimetrų, bet atletinių savybių jis turi per akis.

REKLAMA

Jaunasis gynėjas pasižymi neįtikėtinu greičiu ir šuoliu bei net pozicines atakas dažnai užbaigia galingais dėjimais, primindamas šiek tiek vyresnį ir geriau žinomą Ja Morantą. J.Ivey pasižymi ir greitu pirmuoju žingsniu, gerai kyla atsispyręs tiek viena, tiek dviem kojomis, neįprastai dažnai stabdo varžovus blokais. Pastaraisiais metais jis pagerino ir savo metimą iš toli, nors vis dar yra regimas labiau kaip „galintis įmesti“ žaidėjas ne kaip snaiperis. Kamuolį jis išleidžia žemai, tačiau tai atlieka pakankamai staigiai ir praktiškai nepašokęs, todėl savo metimus rasti turėtų ir NBA.

Aukšta žaidimo sparta dažnai tampa ne tik jo palaiminimu, bet ir prakeiksmu – J.Ivey yra linkęs į karštakošiškus sprendimus, dažnai tiesiog įbėga į situacijas, iš kurių neberanda išeities, daug klysta. Iš prigimties jis nėra įžaidėjas, tačiau šią funkciją privalo atlikti dėl jau minėto centimetrų stygiaus. J.Moranto sėkmė turėtų jam pridėti pasitikėjimo, kad tokio tipo gynėjas gali dominuoti lygoje, o aukštas šaukimas jam yra patogus ir tuo, kad turės laiko atsiskleisti aukštų tikslų artimiausiu metu nekeliančiame Detroite klube, šalia kitos būsimos žvaigždės Cade'o Cunninghamo.

REKLAMA

6. Indianos „Pacers“ – Bennedictas Mathurinas (Arizonos universiteto „Wildcats“, 20 metų, 202 cm, Kanada)

Statistika NCAA: 33 minutės, 17,7 taško (37 proc. trit.), 5,6 atk. kam., 2,5 rez. perd.

Šaknis Haityje turintis puolėjas pasižymi unikalia vaikyste, kurią apibūdina ne tik kreolų kalbos pamokos, bet ir ankstyva vyresnio brolio mirtis. Šalia to, B.Mathurinas mažumėje išbandė ir ledo ritulį bei amerikietišką futbolą, tačiau galiausiai pasuko į krepšinį ir savo pasirinkimo veikiausiai nesigaili. Į Arizoną kartu su Ąžuolu Tubeliu jis atvyko kaip panašaus lygio talentai, tačiau laikui bėgant būtent kanadietis patraukė NBA klubų dėmesį ir tuo stebėtis nereikėtų.

B.Mathurinas po pirmojo savo sezono NCAA atliko žymų progresą, ženkliai pagerindamas savo metimą iš toli ir taip pridėdamas universalumo. Dėl ilgų rankų jis pasižymi aukštu kamuolio išmetimu, todėl gali atakuoti praktiškai nepaisydamas varžovų trukdymo. 37 procentų sezono taiklumas yra net nukritęs, nes pernai turėdamas mažesnę rolę ir daugiau pasirinkimo metimams juos laidė net 42 procentais. Apskritai jis pasižymi geru krepšinio supratimu, savalaikiais įkirtimais į baudos aikštelę ir aukštesniu nei vidutiniu atletiškumu, leidžiančiu dažnai efektingai užbaigti atakas.

REKLAMA

Praėjusią vasarą B.Mathurinas pretendavo į olimpinės atrankos Kanados rinktinę, tačiau į šią neprasimušęs dalydavo devyniolikmečių pasaulio čempionate ir vis tiek rado laiko individualiam tobulėjimui, pagerindamas gynybą bei perdavimų skirstymą. Jam stinga stabilumo, nors tai jaunam talentui ir yra normalu, o gerą dieną Indianos klubui jis galės pasiūlyti labai daug, todėl „Pacers“ gali pasidžiaugti, kad sulaukė jo iki šeštojo šaukimo.

7. Portlando „Trail Blazers“ – Shaedonas Sharpe‘as (Kentukio universiteto „Wildcats“, 19 metų, 196 cm, Kanada)

Akis iškart bado po Sh.Sharpe‘o pavarde praleista statistikos eilutė ir tai nėra klaida. Talentingasis kanadietis šiemet turėjo baigti mokyklą, tačiau tai atliko metais anksčiau taikydamasis į NBA, o ne į žaidimą universitete. Prie Kentukio komandos jis prisijungė tik treniruotėms ir pats nusprendė metus nežaisti oficialių rungtynių, taip kiek suglumindamas skautus. Vis dėlto jis pats jaučiasi įdėjęs pakankamai darbo individualiai, patobulėjęs ir tai demonstruojantis klubų surengtose peržiūrose.

REKLAMA

Sh.Sharpe‘as kartu su J.Durenu buvo laikomas talentingiausiais savo kartos žaidėjais, nors ir išsiskyrė skirtingose srityse. Sh.Sharpe‘as yra neįtikėtinai atletiškas gynėjas, apdovanotas nuostabiais fiziniais duomenimis. Jo ištiestų rankų ilgis siekia net 213 cm, o pridėjus galingą šuolį, kabojimo ore laiką ir išradingą atakų užbaigimą, jis gali būti labai sunkiai sustabdomas bet kokiame lygyje. Tarp atletinių monstrų jis išsiskiria ir tuo, kad gali patikimai mesti iš toli, mokykloje nevengdavo laidyti metimų ir per rankas, nors NBA klubams tai yra nėra didelis pasigyrimas.

Sprendimas nežaisti universitete kiek apgadino Sh.Sharpe‘o akcijas, prie to veikiausiai prisidėjo ir Kyrie Irvingo bei kitų NBA žaidėjų sprendimai praleisti rungtynes esant sveikiems, o praleidus visą sezoną kyla abejonių dėl tavo meilės krepšiniui. Vis dėlto jis yra tiesiog per daug talentingas, kad „Trail Blazers“ praleistų jį pro pirštus Portlando klubas priėmė su juo ateinančią riziką, tačiau viskam susiklosčius gerai išlošti gali labai daug.

8. Naujojo Orleano „Pelicans“ – Dysonas Danielsas (NBA G Lygos „Ignite“, 19 metų, 203 cm, Australija)

Statistika NBA G Lygoje: 32 minutės, 11,9 taško (33 proc. trit.), 7,4 atk. kam., 5,1 rez. perd., 2,1 per. kam.

REKLAMA

D.Danielsas jau seniai yra ruošiamas karjerai NBA. Tėvas jį vos septynerių atvedė į pirmąsias treniruotes, sulaukus 16-os paskatino prisijungti prie savo buvusios komandos, o 2019-aisiais atvedė į Australijoje atidarytą NBA akademiją. Jis žibėjo tiek čia, tiek Australijos jaunimo rinktinėje, o norėdami apžiūrėti šį talentą iš arčiau lygos atstovai pakvietė jį prisijungti prie „Ignite“ komandos, kurioje puolėjas taip pat nenuvylė.

G Lygoje australas neišsiskyrė rezultatyvumu, tačiau visi kiti statistiniai rodikliai yra tiesiog puikūs. D.Danielsas dėl savo universalumo net neturi konkrečios pozicijos ir nesuklystume jį pavadinę nei puolėju, nei gynėju. Dėl fizinių duomenų ir mobilumo kombinacijos gynyboje jis gali dirbti beveik su visais varžovais, dažnai atakas baigia perimtais kamuoliais, rečiau – blokais, bet tik todėl, kad didžiąją laiko dalį G lygoje praleido ties perimetru. Jis taip pat gali organizuoti komandos žaidimą ir patikimai skirstyti perdavimus, galingai užbaigti prasiveržimus ir apskritai yra tikrais šveicariškas peiliukas abejose aikštės pusėse.

Skaudžiausia tema D.Danielsui išlieka metimas. Atakuodamas iš toli jis atrodo labai nekomfortabiliai, pats metimas yra lėtas susideda iš kelių judesių, paliekant daug vietos bereikalingoms klaidoms. Turint omenyje jo gimtinę, iškart kyla asociacijų su Benu Simmonsu, tačiau australas tai kompensuoja nebijodamas atakuoti ir pataikyti tikrai gali, nors tam ir prireikia visiškos laisvės bei gero pėdų susidėliojimo. Jis netaps taškų mašina, tačiau gali užaugti į puikią antrąją žvaigždę pajėgioje komandoje, nors jo suderinamumas su snaiperiškomis savybėmis taip pat nepasižyminčiu Zionu Williamsonu ir kelia klaustukų.

9. San Antonijaus „Spurs“ – Jeremy Sochanas (Bayloro universiteto „Bears“, 19 metų, 206 cm, Lenkija)

Statistika NCAA: 25 minutės, 9,2 taško (30 proc. trit.), 6,4 atk. kam., 1,8 rez. perd.

Talentingas jaunuolis jau įpusėjo kelionę aplink pasaulį – amerikiečio ir lenkės šeimoje gimęs vaikinas didžiąją vaikystės dalį praleido Didžiojoje Britanijoje, o profesionalo karjerą pradėjo antrojoje Vokietijos lygoje, prieš išvykdamas į NCAA. Vis dėlto savo šaknų jis nepamiršo – J.Sochanas atstovavo Lenkijos jaunimo rinktinėms ir jau spėjo debiutuoti vyrų rinktinėje, ne tik tapdamas jauniausiu debiutantu šios istorijoje, bet ir sumesdamas 18 taškų Rumunijai.

Kaip jau buvo galima atspėti iš jo statistikos, skautų dėmesio J.Sochanas sulaukė ne dėl puolimo įgūdžių. Lenkas yra neįtikėtinai universalus gynyboje, 213 cm ūgio „sparnų“ ilgį suderindamas su mikliomis kojomis, kurios leidžia išsilaikyti net prieš vikriausius gynėjus. Itin naudingu gali būti susikeitimų gynyboje, nes pridėjęs raumenų galės atsilaikyti ir prieš žemų penketų aukštaūgius, o geru komandinės gynybos supratimu ir perdavimų linijų uždarymu pasižymi jau dabar. Tuo tarpu puolimo įgūdžius dar reikės šlifuoti.

Puolėjas turi problemų susikurdamas savo metimus, nes lėtai išleidžia krepšį, o iš toli atakuoja labai nestabiliai, nerimo kelia ir vos 59 procentus siekiantis baudų metimų pataikymas. Prasčiausiu atveju J.Sochanas taps aukštesne M.Thybulle‘o versija, o tokį pitbulį turėti savo komandoje norėtų daugelis trenerių. Neturėtų stebinti, kad europietiškos patirties turintį žaidėją pasikvietė tai itin vertinantys „Spurs“, o ir pačiam puolėjui tai turėtų išeiti į naudą.

10. Vašingtono „Wizards“ – Johnny Davisas (Viskonsino universiteto „Badgers“, 20 metų, 196 cm, JAV)

Statistika NCAA: 34 minutės, 19,7 taško (31 proc. trit.), 8,2 atk. kam., 2,1 rez. perd.

J.Davisas gimė su krepšinio genais – jo tėvas Markas Davisas trumpai žaidė NBA, o dvynys Jordanas Davisas tęs karjerą Viskonsino universitete, kur iki šiol broliai žaidė kartu. Gynėjas turėjo būti populiarus mokykloje, nes buvo ne tik krepšinio, bet ir amerikietiško futbolo komandos žvaigžde, o po blankių pirmųjų metų universitete praėjusią vasarą reabilitavosi su JAV devyniolikmečių rinktine pelnydamas auksą pasaulio čempionate.

Latvijoje vykusiame turnyre jis rinko vos 4,1 taško, tačiau sugrįžęs į Viskonsiną jau priminė geresnę savęs versiją. Dešimt papildomų minučių aikštėje virto beveik trigubai išaugusiu rezultatyvumu (nuo 7 iki 19,7 taško), o kritusį produktyvumą ties perimetru (nuo 38,9 iki 30,6 procento tritaškių) galima paaiškinti tiesiog pasikeitusia role – visas komandos žaidimas sukosi apie jį ir jam tai tiko. J.Davisas gali produktyviai kurtis progas vienas prieš vieną žaisdamas veidu į krepšį, drąsiai atakuoja ir iš toli bei vidutinio nuotolio. Kitaip nei dauguma tokio tipo žaidėjų, jis netinginiauja ir gynyboje, kur noriai stoja prie varžovų lyderio ir ilgų rankų bei mobilumo dėka patikimai dirba perimetre.

J.Davisas atsineša ir savo minusų – jis nėra mėgėjas dalintis kamuoliu bei stokoja greičio, tad jo prasiveržimai prieš geresnius gynybos specialistus stringa. NBA jis neturės tiek laisvės žaisti vienas prieš vieną dėl mažesnio talentų skirtumo, todėl daug priklausys nuo to, kaip jis prisitaikys prie mažesnės rolės ir žaidimo be kamuolio. Daugelyje klubų jis galėtų kartoti tai, ką Jordanas Clarksonas atlieka Jutoje, tačiau daug priklausys nuo to, kaip jis pradės sezoną ir kiek laisvės turės šalia Bradley Bealo.

11. Niujorko „Knicks“ (iškeistas į „Thunder“) – Ousmane‘as Diengas (Velingtono „New Zealand Breakers“, 19 metų, 208 cm, Prancūzija)

Statistika Australijos lygoje: 21 minutė, 8,9 taško (27 proc. trit.), 3,2 atk. kam., 1,1 rez. perd., 6,3 naud. bal.

Dar pernai O.Diengas grūmėsi trečiojoje Prancūzijos lygoje, tačiau užuot toliau bandęs prasimušti gimtojoje šalyje, jis nusprendė išbandyti naujus horizontus. Kartu su tautiečiu Hugo Bessonu jie tapo pirmaisiais europiečiais, išbandžiusiais „Next Stars“ programą Australijoje ruošiančią NBA krepšininkus. Šis triukas suveikė, nes aukštaūgio akcijos per trumpą laiko išaugo drastiškai.

O.Diengas nėra visiškai atitinkantis „vienaragio“ talento apibrėžimą, bet pasižymi tikrai išskirtiniu įgūdžių paketu. Aukštas ir ilgarankis puolėjas yra pakankamai mobilus, kad neatsiliktų nuo varžovų gynėjų, bet tuo pačiu sugebėjo rasti savo vietą fiziškoje Australijos lygoje. Būtent universalumas gynyboje labiausiai žavi NBA skautus, nors ir jo puolimo elementai turi potencialo – prancūzas neatsisako išbandyti laimę nuo tritaškio linijos, o iš statiškos padėties atakuoja visai neprastai. Jam dar trūksta jėgos būti aktyvesniu baudos aikštelėje, bet iš ką tik 19-ąjį gimtadienį atšventusio vaikino to reikalauti sudėtinga.

Paralelių aukštaūgio žaidimui galima rasti ir jo gimtojoje Prancūzijoje, lyginant jį su sumažintu, bet metančiu Rudy Gobertu, ar taip pat sumažinta bei į gynybą orientuota Victoro Wembanyamos versija. Nepaneigiama, kad šis vyrukas turi daug talento, nors iki jo atsiskleidimo ir gali tekti palaukti metelius ar du. Laukimą apsunkinti galėjo ir griežta Niujorko rinka, o gerbėjai dar spėjo tradiciškai nušvilpti komandos pasirinkimą prieš išgirdę apie mainus, išsiuntusius jį į Oklahomą.

12. Oklahomos „Thunder“ – Jalenas Williamsas (Santa Klaros universiteto „Broncos“, 21 metai, 198 cm, JAV)

Statistika NCAA: 35 minutės, 18 taškų (40 proc. trit.), 4,4 atk. kam., 4,2 rez. perd.

J.Williamsas yra vėlyvo brendimo vyrukas – dar dešimtoje klasėje jo ūgis nesiekė 180 cm, o taip ištįsus prireikė laiko suformuoti savo kūną ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl puolėjas NCAA praleido trejus metus. Būtent pastarajame jis atliko ryškiausią progresą, pridėdamas net 12 procentų prie savo tritaškių pataikymo ir taip galiausiai prisikvietęs skautų dėmesį.

Amerikietis pasižymi geru krepšinio supratimu ir aikštės matymu, todėl sugeba skirstyti savalaikius perdavimus ir kurti progas komandos draugams, nors įžaidėjo pareigas atliko tik dėl to, kad žaidė NCAA elitui nepriskiriamoje komandoje. Tuo tarpu skaičiai atakuojant krepšį yra apgaulingi, nes jis nemeta itin dažnai ir dar praėjusį sezoną toks taiklus nebuvo, todėl į tai derėtų žvelgti atsargiai. Didžiausi jo pranašumai yra gynyboje – atletiškumas, mobilumas ir tiesiog komiškai ilgos rankos („sparnų ilgis – 218 cm) padeda apsunkinti daugelio varžovų gyvenimą.

Nors ir ilgiau užtruko bręsdamas, J.Williamsas vis dar turi tvirtinti savo kūną, nes jėgos trūkumas riboja jį abejose aikštės pusėse. Puolime jis erdvės nesusikuria, nes varžovų negali nei apibėgti, nei apstumdyti, todėl dažnai renkasi sudėtingus metimus ir jų kūrimą verčiau patikėtų kam nors kitam. Iš esmės jis yra „3 and D“ tipo žaidėjas, tačiau galimybė organizuoti puolimą išskiria jį tarp kitų panašaus sukirpimo žaidėjų ir kilsteli į pirmąjį naujokų biržos ratą, nors dvyliktuoju šaukimu driokstelėję „Thunder“ pranoko ir drąsiausias prognozes.

13. Šarlotės „Hornets“ (iškeistas į „Pistons“) – Jalenas Durenas (Memfio universiteto „Tigers“, 18 metų, 211 cm, JAV)

Statistika NCAA: 25 minutės, 12 taškų, 8,1 atk. kam., 1,3 rez. perd., 2,1 bloko.

J.Dureras yra vienas labiausiai intriguojančių šios biržos talentų. Jau aštuntoje klasėje išstypęs iki 203 cm jis apleido iki tol propaguotus beisbolą ir amerikietišką futbolą bei susitelkė į NBA svajonę. Aukštaūgis sparčiai įsiveržė į savo kartos reitingų viršūnes, buvo laikomas talentingiausiu vaikinu JAV, o siekdamas savo svajonės paspartino mokslus, metais anksčiau baigė mokyklą bei įvykdęs biržai reikalingas sąlygas pateikė paraišką, nors devyniolika jam sukaks tik rugpjūtį.

Amerikietis yra laikomas tiesiog dominuojančia jėga baudos aikštelėje. Jis pasižymi elitine fizinių duomenų kombinacija, aukštą ūgį ir jėgą derindamas su ilgomis rankomis, mobilumu ir atletiškumu. J.Durenas yra elitinis „rim protector“ rolės atlikėjas, galintis stabdyti tiek gynėjus, tiek tiesioginius oponentus. Tuo tarpu jį patį sustabdyti nėra lengva – jis pasižymi geru kojų darbu, gali bėgti į greitas atakas bei solidžiai leidžiasi link krepšio po tvirtų užtvarų. Ryškiausia jo problema – metimo stygius. Iš toli jis praktiškai neatakuoja, o ir baudų metimus laido vos 63 procentų taiklumu.

J.Durenas turi potencialo NBA štampuoti dvigubus dublius, tačiau stokoja kasmet vis svarbesnės savybės išplėsti puolimą. Memfio universiteto produktas turi brandesnį kūną nei dauguma aštuoniolikmečių, tačiau bent vidutinio metimo išvystymas ir prasibrovimas iki žvaigždės statuso gali užtrukti. Tuo tarpu uraganinių gynėjų vedamai Šarlotės ekipai tai atrodė kaip idealus papildymas ir sprendimas jį iškeisti kiek nustebino ekspertus.

14. Klivlando „Cavaliers“ – Ochai‘us Agbaji (Kanzaso universiteto „Jayhawks“, 22 metai, 196 cm, JAV)

Statistika NCAA: 35 minutės, 18,8 taško (41 proc. trit.), 5,1 atk. kam., 1,6 rez. perd.

O.Agbaji už viską turi būti dėkingas krepšiniui. Būtent šis žaidimas suvedė jo tėvus bei suteikė pačiam jaunuoliui galimybę studijuoti žinomame universitete. Čia puolėjas nebuvo laikomas išskirtiniu talentu ir pirmąjį sezoną turėjo praleisti ant suolo, tačiau šansą jam atnešė „Jayhawks“ priekinės linijos subyrėjimas, drastiškai perdėliojęs rotaciją. Į galimybę nagais ir dantimis kabinęsis O.Agbaji įsitvirtino, studijavo visus ketverius metus ir galiausiai tapo NCAA čempionu bei patraukė į save skautų akis.

Jis yra turbūt aiškiausiai išreikštas šios biržos snaiperis. Amerikietis puikiai atlieka visas amato detales, pradedant greita ir visuomet identiška išmetimo technika ir baigiant kojų sudėlioju besiruošiant metimui. 6,5 tritaškio per rungtynes išmesdavęs O.Agbaji realizavo šiuos pavydėtinu procentu, būdamas laisvas ar atsidūręs aikštės kampe apskritai beveik nepramesdavo, itin produktyvus yra mesdamas iškart po kamuolio pagavimo. Varžovus bausti jis gali ir įkirtimais (ypač palei galinę liniją), o gerbėjus džiugina galingais dėjimais.

Pagrindinė O.Agbaji problema – nesugebėjimas pačiam susikurti progų metimams, todėl jis išlieka priklausomas nuo šalia esančio įžaidėjo. Jis yra gana ribotas žaidėjas, tritaškiais ir dėjimais galintis pelnyti paviršutiniškų gerbėjų meilę, tačiau jo sulauktas toks aukštas šaukimas dar kartą įrodo, kad vienas elitinis įgūdis gali nuvesti labai toli. Žvaigžde jis netaps, tačiau gali greitai susikurti beveik idealaus pagalbinio žaidėjo reputaciją, o atakų organizatorių (Dariusą Garlandą) ir talentingus aukštaūgius (Jarrettą Alleną bei Evaną Mobley) turinčiai Klivlando ekipai tai yra logiškas papildymas.

15. Šarlotės „Hornets“ – Markas Williamsas (Djuko universiteto „Blue Devils“, 20 metų, 213 cm, JAV)

Statistika NCAA: 24 minutės, 11,2 taško (72 proc. dvit.), 7,4 atk. kam., 0,9 rez. perd.

Itin neišskirtinio vardo savininkas savo kelią pradėjo Virdžinijoje, tačiau branda gerokai pralenkė bendraamžius ir naujo iššūkio ieškojo persikėlęs į žymiąją „IMG Academy“ Floridoje. Čia M.Williamsas pelnė penkių žvaigždučių verto talento vardą, o charakterį pademonstravo rinkdamasis universitetą, kai daugiausiai dėmesio skyrė ne savo perspektyvoms, o galimybei laimėti titulą. Vis dėlto noras sužaisti karjerą baigiančio Mike‘o Krzyzewskio komandoje pasiteisino ne iškart.

Pirmasis aukštaūgio sezonas „Blue Devils“ gretose virto nuviliančiu ir neleido galvoti apie naujokų biržą. Antrasis jau buvo visai kitoks – M.Williamsas pridėjo užtikrintumo užbaigiant atakas, baudų metimų pataikymą pakėlė įspūdingais 19 procentų (nuo 53,7 iki 72,7), o gynyboje pasitempė blokuodamas net 2,8 metimo per rungtynes. Apskritai jis yra gana standartinis vidurio puolėjas, nemetantis iš toli, tačiau cementuojantis gynybą, o įprastus šio vaidmens atlikėjus lenkiantis geresniu mobilumu bei krepšinio intelektu gynyboje.

M.Williamsas dažnai prisirenka pražangų ir susiduria su problemomis jei jam reikia bent kartą sumušti kamuolį į parketą, tačiau gali džiaugtis NBA jau turintis iškaltą „rim protector“ rolę. Tuo tarpu „Hornets“ greitai paaiškino sprendimą iškeisti J.Dureną, gaudami panašaus tipo ir lygio žaidėją. Šarlotės ekipa žino, ką iš jo gaus ir gali bandyti išugdyti Mitchello Robinsono ar Jarretto Alleno lygio aukštaūgį. Sunku įsivaizduoti jį tampant NBA žvaigžde, tačiau 10 metų karjera ir solidus pinigų kapšas jam yra praktiškai garantuoti.

16. Atlantos „Hawks“ – A.J.Griffinas (Djuko universiteto „Blue Devils“, 18 metų, 198 cm, JAV)

Statistika NCAA: 24 minutės, 10,4 taško (45 proc. trit.), 3,9 atk. kam., 1 rez. perd.

Tai yra vienas iš tų vyrukų, apie kuriuos gali pasakyti „gimęs su krepšinio kamuoliu lopšyje“. Gimtuoju miestu jis vadina Dalasą, nes ten tuo metu žaidė jo tėvas Adrianas Griffinas, iš viso NBA parketą trynęs dešimtmetį bei iki šiol besidarbuojantis Toronto „Raptors“ trenerių štabe. Deja, Kanados klubas tokio aukšto šaukimo neturėjo, tad jėgų jiems suvienyti nepavyko, bet jaunėlis nepražus ir be tėvo pagalbos.

A.J.Griffinas elitiniame Djuko universitete pademonstravo jau dabar gerokai pralenkęs tėvą metimo srityje. Jis pasižymi neįprastai „plačiu“ (kalbant apie kojų padėtį) metimu, bet tuo pačiu yra labai stabilus ir patikimas snaiperis. Mažas šuolis metant yra tobulas metimų konkursams, bet NBA gali sukelti problemų vengiant oponentų blokų. Vis dėlto likęs laisvas jis praktiškai neprameta. Jis taip pat pasižymi tvirtu sudėjimu bei nevengia kontakto, todėl gali patikimai užbaigti prasiveržimus, pasistumdyti nevengia ir gynyboje.

Jaunuolį gerokai riboja dar mokykloje patirtos traumos, atėmusios iš jo dalį atletiškumo ir greičio, itin sunku jam būna užbaigti atakas atsispyrus viena koja. Vis dėlto tai yra protingas ir savo pliusus išnaudoti mokantis puolėjas, kuris pakeitęs žaidimo stilių vis tiek neprapuolė JAV talentų gausoje. Gal dabartinė jo stilistika ir atrodo labiau tinkama europietiškam krepšiniui, o NCAA dalį statistikos jis rinko tiesiog dėl pilnai subrendusio kūno, tačiau Atlantos ekipą turėjo sudominti elitinis jo pataikymas ir universalumas gynyboje.

17. Hjustono „Rockets“ – Tari Easonas (Luizianos valstybinio universiteto „Tigers“, 21 metai, 203 cm, JAV)

Statistika NCAA: 24 minutės, 16,9 taško (36 proc. trit.), 6,6 atk. kam., 1 rez. perd.

Kaip ir kitas biržos talentas MarJonas Beauchampas, T.Easonas karjeros pamatus klojosi Brandono Roy‘aus treniruojamoje Garfieldo vidurinės mokyklos Sietle komandoje. Tai negarantavo greito atsiskleidimo NCAA, nes pirmasis sezonas Sinsinatyje susiklostė ne pagal planą, tad jam teko persikelti į Luizianą. Šis sprendimas visiškai pasiteisino – puolėjas greitai tapo aiškiu komandos lyderiu, nors starto penkete pradėjo tik 4 sezono mačus.

T.Easonas yra itin gausiai gamtos apdovanotas atletas. Jam suteikta viskas – ilgos rankos, tvirtas kūnas, dideli delnai ir sprogstamoji energija leidžia nuolat kurti ryškiausius rungtynių momentus. Jis išsiskiria ir savo motoru, nes yra nuolat pasiruošęs kristi ant kamuolio, o būtent gynyboje neša didžiausią naudą. 1,8 perimto kamuolio ir 1,1 bloko per rungtynes yra į apdovanojimus pretenduoti leidžiantys skaičiai. Maža to, antrojoje sezono pusėje jis geriau išnaudojo savo kūną verždamasis link krepšio ir pagerino pataikymą, o tai drastiškai pakėlė jo akcijas.

Snaiperiu T.Easono pavadinti dar negalima, priešingai, dažnai jis atakuoja neužtikrintai ir pats abejoja savo galimybėmis. Pabrėžiama ir dažnai primirštama problema – silpnoji kairė jo ranka praktiškai nefigūruoja puolime, gerokai supaprastinant oponentų darbą. Vis dėlto T.Easonas yra pavyzdinis šeštasis žaidėjas, visada įnešantis energijos gūsį, o pašlifavęs puolimo įgūdžius gali kilti itin aukštai.

18. Čikagos „Bulls“ – Dalenas Terry (Arizonos universiteto „Wildcats“, 19 metų, 201 cm, JAV)

Statistika NCAA: 28 minutės, 8 taškai (36 proc. trit.), 4,8 atk. kam., 3,9 rez. perd.

Kartu su Ą.Tubeliu prie „Wildcats“ prisijungęs amerikietis tarsi ir nepasižymi išskirtiniu dosjė. Jis gimė, augo ir visą gyvenimą praleido Arizonoje, čia pabaigęs mokyklą bei įstodamas į vietinį universitetą, kuriame pirmaisiais studijų metais turėjo itin ribotą rolę. Vis dėlto antrieji metai jau buvo kitokie – Arizonos ekipa turėjo pirmąjį reitingą visoje lygoje, o D.Terry visus sezono mačus pradėjo starto penkete, atlikdamas savo užduotis šalia individualiai ryškesnių talentų.

Nuo įžaidėjo iki lengvojo krašto puolėjo pozicijų užimti galintis D.Terry išsiskiria ilgomis rankomis, kibumu, atletiškumu ir mobilumu, todėl įvairiems oponentams gali tapti košmaru besigindamas, o daugybę taškų renka būtent greitame puolime po paties perimtų kamuolių (pateko į geriausiai besiginančių konferencijos žaidėjų penketą). Atakas užkurti jis gali ir tiksliais perdavimais į priekį, o vienu iš nuvertinamų jo žaidimo komponentų laikomas žaidimo organizavimas. Jį riboja tik pataikymas iš toli, nors ir šioje srityje matomas ryškus progresas.

D.Terry yra gana unikalus žaidėjas su neiškalbinga statistika, todėl ilgai abejojo prieš pasirinkdamas dalyvauti būtent šių metų naujokų biržoje. Nestabilus pataikymas šiuolaikinėje NBA gynėjui yra milžiniškas minusas, o sutvarkęs šią sritį kitąmet jis būtų galėjęs pretenduoti ir į aukščiausius šaukimus. Vis dėlto amerikietis nusprendė nedelsti ir savo laimę išmėginti jau dabar, o jį pasirinkusių „Bulls“ laukia dilema – lavinti talento metimą iš toli ir paversti jį standartiniu gynėju ar užsiimti itin liekno žaidėjo sutvirtinimu bei paversti jį gynybą pjaustančiu bei baudos aikštelę taranuoti galinčiu dispečeriu.

19. Minesotos „Timberwolves“ (išsiųstas į „Grizzlies“) – Jake‘as LaRavia (Wake Foresto universiteto „Demon Deacons“, 20 metų, 203 cm., JAV)

Statistika NCAA: 34 minutės, 14,6 taško (38 proc. trit.), 6,6 atk. kam., 3,7 rez. perd.

Šis vyrukas taip pat turi lietuviškų sąsajų – praėjusį tarpsezonį jis paliko gimtąją Indianą ir trečiąjį sezoną NCAA nusprendė pradėti Wake Foresto universitete, kuriame už žaidėjų tobulėjimą yra atsakingas Antanas Kavaliauskas. Vis dėlto su lietuviu amerikietis daug laiko veikiausiai neleido, nes specializuoja srityje, kurioje A.Kavaliauskas niekada nepasižymėjo – tolimuose metimuose.

J.LaRavia pasižymi pavyzdine metimo technika, o geriausiai jaučiasi atakuodamas iš statinių padėčių. Puolėjas turi gerus duomenis, kuriais gali tiek praplėsti puolimą, tiek pakovoti po krepšiais, nors pastarasis ginklas aukštesniame lygyje jau turėtų būti gerokai apribotas. Tarp kitų atletiškumo stokojančių metikų jis išsiskiria savo galimybėmis gynyboje, kur paprastai užsiima geras pozicijas ir apsunkina gyvenimą įvairiems oponentams, neplaukioja ir komandinėje gynyboje, gerai uždarydamas perdavimų linijas.

Amerikietį labiausiai riboja fizinės jo galimybės, kompensuojančios aukštą krepšinio supratimą. NBA mastais jam gerokai trūksta greičio, jėgos ir šuolio galimybių, todėl prasiveržimus dažnai užbaigia atmetimais ar vis mažiau populiariu žaidimu nugara į krepšį. Jei jis išvystytų sugebėjimą pačiam susikurti metimus iš toli, J.LaRavia gali įsitvirtinti NBA, bet daugelyje lygos klubų vis tiek atliktų gana ribotą rolę. Įdomu, kad jis atsidūrė Memfyje, kur galės mokytis iš panašios stilistikos specialisto Kyle'o Andersono.

20. San Antonijaus „Spurs“ – Malaki Branhamas (Ohajo valstybinio universiteto „Buckeyes“, 19 metų, 196 cm, JAV)

Statistika NCAA: 30 minučių, 13,7 taško (42 proc. trit.), 3,6 atk. kam., 2 rez. perd.

M.Branhamo ištakos yra daug žadančios – jis gimė ir užaugo Ohajuje, o mokslus krimto LeBrono Jameso išgarsintoje „St.Vincent-St.Mary“ mokykloje. Solidus pasirodymas žinomoje krepšinio programoje leido pelnyti keturias žvaigždutes JAV talentų vertinamoje sistemoje ir „Buckeyes“ gretose suvienyti jėgas su E.J.Liddellu bei sudaryti gana dinamišką puolėjų tandemą.

Kolegai tvarkant reikalus gynyboje, M.Branhamas susitelkė į puolimą, kuriame pademonstravo įvairiapusį potencialą. Jis pasižymi staigiu ir patikimu metimu tiek iš vidutinių, tiek iš tolimų nuotolių, o atakas užbaigti gali daugeliu būdu, tiek verždamasis, tiek stumdamasis nugara į krepšį ir maudydamas varžovus apgaulingais judesiais, erdvės metimams susikuria nepaisydamas neišskirtinių fizinių duomenų. Gali būti geresniu žaidėju gynyboje, bet čia dažnai pasitaupo ar vengia kontakto. Dėl savo laikysenos jis atrodo žemesnis nei yra iš tikrųjų, paverčiant jo ūgio deficitą apgaulingu.

Amerikietis turi potencialo tapti patikimu taškų rinkėju aukščiausiame lygyje, tačiau turės savo itin mėgstamus vidutinio nuotolio metimus perkelti į perimetrą, kuriame tiesiog taptų efektyvesniu. Sunku nuspėti, kokią rolę jam skirs „Spurs“, bet šiuo metu jis primena taškų indėlį nuo suolo įnešantį žaidėją su galimybe augti.

21. Denverio „Nuggets“ – Christianas Braunas (Kanzaso universiteto „Jayhawks“, 21 metai, 198 cm, JAV)

Statistika NCAA: 34 minutės, 14,1 taško (39 proc. trit.), 6,5 atk. kam., 2,8 rez. perd.

Atletas ryškiausiomis spalvomis žibėjo mokykloje, kur sulaukė išskirtinio pagerbimo – balandžio 4-oji ten pavadinta Ch.Brauno diena. Universitete viskas taip sklandžiai nesiklostė, nes pirmaisiais metais jo minutės buvo ribotos, o iš tikrųjų jis sužibėjo tik trečiajame sezone, įtvirtindamas savo, kaip snaiperio, reputaciją.

Šis pasirinkimas buvo atidžiai derinamas prie žaidimo, kurį „Nuggets“ klijuoja aplink Nikola Jokičių. Ch.Braunas yra geras metikas ir labai daug darbo nuveikia be kamuolio. Tuo pačiu amerikietis pasižymi ir kovingumu, kurio dėka prisirenka atkovotų kamuolių, nors išskirtiniais atletiniais duomenimis ar fizinėmis savybėmis neišsiskiria.

Ch.Braunas nebuvo laikomas tokiu talentingu, kad sulauktų kvietimo į „žaliąjį kambarį“, tačiau savarankiškai atvyko į tribūnas ir nusileido paspausti ranką Adamui Silveriui. Tai simbolizuoja profesionalų požiūrį ir norą kuo greičiau nerti į NBA gyvenimą, o Denverio klubui tai pravers.

22. Memfio „Grizzlies“ (išsiųstas į „Timberwolves“) – Walkeris Kessleris (Auburno universiteto „Tigers“, 20 metų, 216 cm, JAV)

Statistika NCAA: 26 minutės, 11,4 taško (61 proc. dvit.), 8,1 atk. kam., 4,6 blok.

W.Kesslerio kelias iki NBA naujokų biržos nebuvo pats tiesiausias. Karjerą NCAA jis pradėjo pajėgiame Šiaurės Karolinos universitete, tačiau čia turėjo itin ribotą rolę. Sprendimas persikelti į Auburną jam tapo geriausiu įmanomu pasirinkimu – pavydėtino sudėjimo vidurio puolėjas čia iškart gavo vietą rotacijoje, o už tai atsidėkojo karaliaudamas baudos aikštelėse.

W.Kessleris pasižymi ne tik aukštu ūgiu, bet ir ilgomis rankomis („sparnų“ ilgis siekia net 225 cm), o prie to pridėjus aukštesnį nei vidutinį mobilumą, savalaikes pagalbas bei gerą koordinaciją, jis tampa itin patikimu lanko saugotoju. Vien praėjusį sezoną jis atliko du trigubus dublius su taškais, atkovotais kamuoliais ir blokais, rekordas pastarojoje grafoje siekė 12. Maža to, savo žaidimą jis bando paįvairinti metimais iš toli, kurių per rungtynes išleisdavo 1,5, nors procentai ir išlieka kuklūs.

Natūralu, kad tokios koncepcijos vidurio puolėjas puolime yra ribotas. Jo metimas iš toli išlieka kiek nerangiu, o ryškaus progreso čia neleidžia tikėtis ir kuklus baudų metimų pataikymas (59,6 procento). Greičio stoka NBA pavers jį dažnai pražangas renkančiu žaidėju, problemų su tuo buvo ir universitete. NBA jis gali tapti mažesne, bet gerokai mobilesne Bobano Marjanovičiaus versija. Vis dėlto prognozuojant jo karjeros kreivę linkstama link produktyvaus itin trumpų atkarpų žaidėjo, prie kurio teks derinti visą aikštėje esantį penketą. Toks pasirinkimas turėtų patikti K.Townsui, kuris gynyboje nežiba ir dalį pareigų galės perleisti šiam milžinui.

23. Filadelfijos „76ers“ (išsiųstas į „Grizzlies“) – Davidas Roddy (Kolorado valstybinio universiteto „Rams“, 21 metai, 196 cm, JAV)

Statistika NCAA: 33 minutės, 19,2 taško (44 proc. trit.), 7,5 atk. kam., 2,9 rez. perd.

Dar vienas talentas, savo sporto pasirinkimo neapribojęs tik krepšiniu. Paauglystėje jis išbandė ir amerikietišką futbolą bei lengvąją atletiką, tačiau ryškiausiai žibėjo krepšinio aikštelėje, kur tiesiog neturėjo lygių grumdamasis po krepšiu, tai perkėlė ir į tolimesnes savo karjeros stadijas.

D.Roddy savo pozicijai stokoja ūgio, nepasižymi ir išskirtinai ilgomis rankomis, tačiau yra itin tvirtai sudėtas (200 cm nesiekiantis aukštaūgis sveria apie 115 kilogramų). Vis dėlto galingą stotą jis gerai suderina su mobilumu ir neblogu šuoliu, taip kompensuodamas ūgio trūkumą. Baudos aikštelėje jis produktyviai renka taškus vienas prieš vieną, yra gerai įvaldęs verpstes ir turi platų apgaulingų judesių arsenalą.

Puolėjo ateitį NBA nuspėti yra gana sunku. Sudėjimas ir žaidimo stilius sufleruoja, kad europietiškas krepšinio stilius jam būtų palankesnis, tačiau kieta kova Memfyje visada yra sutinkama pozityviai. 

24. Milvokio „Bucks“ – MarJonas Beauchampas (NBA G Lygos „Ignite“, 21 metai, 198 cm, JAV)

Statistika NWAACC: 36 minutės, 30,7 taško (40 proc. trit.), 10,5 atk. kam., 4,8 rez. perd.

Statistika NBA G Lygoje: 32 minutės, 15,1 taško (29 proc. trit.), 5,8 atk. kam., 1,6 rez. perd.

M.Beauchampo kelias link NBA buvo itin vingiuotas. Jis išbandė net penkias vidurines mokyklas, o klaidžiojimui buvo įvairių priežasčių – nuo menko žaidimo laiko, sekimo paskui trenerį Brandoną Roy‘ų iki pelėsio gyvenamosiose patalpose. Baigęs paskutinį sezoną jis grįžo į gimtąjį miestelį, kur atsiėmė mokyklos atestatą ir naujokų biržai nusprendė ruoštis individualiai, nes vis tiek buvo vertinamas tarp 50 talentingiausių JAV žaidėjų. Vėliau žaidė abejotino pajėgumo mėgėjų ir bendruomenės koledžų (NWAACC) lygose, kol likimas jį nubloškė į G lygą.

Pagaliau patekęs į jo įgūdžius atitinkantį krepšinio lygį M.Beauchampas nepasimetė ir parodė, ką sugeba iš tikrųjų. Atletiškumo ir pavydėtinų fizinių savybių derinys leido jam nepasimesti tarp vyresnių žaidėjų, o galingi dėjimai ir bėgimas į greitas atakas virto pagrindiniais jo taškų šaltiniais. Šią įgūdžių ir dievo dovanų kombinaciją jis išnaudojo ir gynyboje, įtikindamas, kad yra pakankamai subrendęs dirbti prieš profesionalius žaidėjus.

Puolėjui dar reikės įrodyti, kad jis gali būti naudingas pozicinėse atakose ir organizuotame krepšinyje apskritai, nes šiame neturi gausios patirties. M.Beauchampui netrūksta pasitikėjimo savimi, nors jo galimybės atakuoti iš toli ir kurti progas komandos draugams yra ribotos. Šis amerikietis primena dar nenušlifuotą deimantą, su kuriuo „Bucks“ gali rizikuoti ilgalaikėje perspektyvoje, o NBA reikalavimus atitinkantys fiziniai duomenys bei patirtis G Lygoje leis jam iškart kabintis į savo šansus.

25. San Antonijaus „Spurs“ – Blake‘as Wesley (Notre Dame‘o universiteto „Fighting Irish“, 19 metų, 196 cm, JAV)

Statistika NCAA: 29 minutės, 14,4 taško (30 proc. trit.), 3,7 atk. kam., 2,4 rez. perd.

Dar prieš metus B.Wesley nebuvo priskiriamas prie pačių talentingiausių savo kartos krepšininkų (liko už ESPN sudaryto šimtuko ribų), todėl studijuoti nusprendė ne pačius geriausius laikus išgyvenančiame Notre‘o Dame‘o universitete. Šis sprendimas į naudą išėjo abiems pusėms – „Fighting Irish“ po penkmečio pertraukos grįžo į NCAA atkrintamąsias, o pats B.Wesley pagaliau sulaukė atidesnio skautų dėmesio.

Amerikietis nesužibėjo „kovo beprotybėje“, kurioje rengė taiklumo prasme kuklius pasirodymus (metimai „iš žaidimo“ – 2/8, 4/17, 8/14 ir 3/14), tačiau demonstravo kitas įspūdi paliekančias savybes. Tarp bendraamžių jis išsiskiria atletiškumu, pasitikėjimu savimi ir sklandžia metimo technika, kuri ateityje leidžia tikėtis aukštesnio pataikymo procento. Daug žada ir jo sugebėjimai gynyboje, kur mobilumas ir ilgos rankos leidžia tvarkytis su oponentų gynėjais.

B.Wesley labiausiai riboja lieknas kūno sudėjimas, nestabilumas ir vieno išskirtinio įgūdžio neturėjimas, nes šis leistų gerokai pakelti vertę. NBA klubus jis labiau domino dėl rodomo potencialo, nei dėl galimybės iškart duoti naudos, o „Spurs“ galėjo priminti su ilgesiu į Bostoną išsiųstą Derricką White'ą, kurio vietą užims. Tikėtina, kad pirmuosius metus jis praleis tvirtindamas kūną ir tobulindamas metimą G Lygoje, bet ilgalaikėje perspektyvoje tikrai gali nustebinti.

26. Hjustono „Rockets“ (išsiųstas į „Timberwolves“) – Wendellas Moore’as (Djuko universiteto „Blue Devils“, 20 metų, 196 cm, JAV)

Statistika NCAA: 34 minutės, 13,4 taško (41 proc. trit.), 5,3 atk. kam., 4,4 rez. perd.

W.Moore‘o kelias į NBA buvo ilgesnis nei jis pats tikėjosi. Vos pradėjęs dvyliktą klasę jis paskelbė, kad studijuos Djuko universitete, o tai praktiškai reiškė naujokų biržą po pirmojo sezono. Vis dėlto tai nepasiteisino – jo vertė pamažu krito, o „Blue Devils“ marškinėlius teko vilkėti trejus metus, kol buvo susikurta vertė NBA skautų akyse.

Jis yra vertinamas dėl savo darbštumo, kovingo charakterio ir universalumo. Didelę dalį savo taškų W.Moore‘as rinko greitose atakose, o poziciniame puolime daugiausiai užsiėmė tritaškiais bei perdavimų skirstymu. Jis yra vertinamas ir dėl gerų sugebėjimų gynyboje, o pagrindiniu trūkumu galima pavadinti vieno elitinio įgūdžio trūkumą. NBA visas jo universalumas išnaudojamas veikiausiai nebus, pritaikant jo talentus „3 and D“ rolei.

W.Moore‘as Djuke turėjo daug konkurencijos ir kai kuriuose mačuose tiesiog paskęsdavo, o NBA lengviau tikrai nebus. Nereikia stebėtis, kad Hjustono klubas jį išrinko kitai komandai, nes sau ir aukštesnėse pozicijose rado labiau intriguojančių talentų.

27. Majamio „Heat“ – Nikola Jovičius (Belgrado „Mega Mozzart“, 19 metų, 211 cm, Serbija)

Statistika Adrijos lygoje: 28 minutės, 11,7 taško (36 proc. trit.), 4,4 atk. kam., 3,4 rez. perd., 12,7 naud. bal.

Naujasis vunderkindas palyginimų su Nikola Jokičiumi sulaukia ne tik dėl praktiškai identiškų jų pavardžių – Serbija išties sukūrė dar vieną aukštaūgį, kuris aikštėje gali daryti praktiškai viską ir savyje nešioja potencialą tapti NBA žvaigžde. Lesteryje gimęs gynėjas dar pernai tapo jaunimo Adrijos lygos ir jaunimo Eurolygos čempionu bei finalų MVP, pateko į simbolinį U-19 pasaulio čempionato penketą, FIBA „languose“ spėjo debiutuoti ir Serbijos rinktinėje, o dabar susitelkė į naują iššūkį.

Išskirtinių fizinių duomenų talentas dėl savo aikštės matymo ir įmantrių perdavimų išties nevengia prisiimti gynėjų pareigų. Jis pasižymi ir simpatišku metimu iš toli, lyderio savybėmis, o užpildęs savo sudėjimą raumenimis galės sėkmingiau grumtis ir arčiau krepšio. Ryškiausiomis jo problemomis išlieka daugelį europiečiu kankinantis atletiškumo trūkumas, kuris dar ryškesnis bus už Atlanto bei neaiškus potencialas gynyboje. N.Jovičius pasižymi geru krepšinio supratimu bei gali krapštyti kamuolius iš varžovų bei blokuoti metimus, tačiau negalima garantuoti, kaip šie sugebėjimai persikels į NBA.

Serbas išties gali būti tapatinamas su savo šalies talentais – vieniems jis primena smulkesnį, bet gerokai mobilesnį N.Jokičių, kitiems – tiesiog tvarkingiau sudėtą Aleksejų Pokuševskį. Su tokiais žaidėjai galima tiek daug išlošti, tiek išmesti šaukimą į balą, todėl bus įdomu, kuria kryptimi „Heat“ vystys jo potencialą, atmesti negalima ir papildomo sezono šiapus Atlanto, siekiant palaukti bei sutvirtinti kol kas liauną gynėjo kūną. Majamio klubas turėjo įvertinti ir jo patirtį vandensvydyje (stebėtinai brutalus sportas), o Floridoje tokie muštukai yra laukiami atviromis rankomis

28. San Fransisko „Golden State Warriors“ – Patrickas Baldwinas (Milvokio universiteto „Panthers“, 19 metų, 206 cm, JAV)

Statistika NCAA: 29 minutės, 12,1 taško (27 proc. trit.), 5,8 atk. kam., 1,5 rez. perd.

P.Baldwinas buvo laikomas vienu talentingiausių savo kartos žaidėjų, baigdamas mokyklą buvo nuolat įtraukiamas į geriausiųjų dešimtukus. Vis dėlto karjeros NCAA startas nesusiklostė – jis iškart buvo kritikuojamas dėl atmesto Djuko universiteto pasiūlymo ir prisijungimo prie elitui nepriskiriamo Milvokio universiteto, esą, vengiant konkurencijos.

Tokias kalbas P.Baldwinas nutildyti galėjo tik savo žaidimu, tačiau ir šis variantas nesusiklostė. Dėl traumų puolėjas sužaidė vos 11 mačų, o ir galėdamas rungtyniauti aikštėje atrodė gana pasyviai, tarsi vengdamas atsinaujinančių traumų.

Vis dėlto P.Baldwinas yra neabejotinai talentingesnis nei galėjo parodyti, o čempionais tapę „Warriors“ yra ideali komanda, kuri gali rizikuoti su ilgalaikėje perspektyvoje daug darbo reikalausiančiais žaidėjais.

29. Memfio „Grizzlies“ – TyTy Washingtonas (Kentukio universiteto „Wildcats“, 20 metų, 191 cm, JAV)

Statistika NCAA: 29 minutės, 12,5 taško (35 proc. trit.), 3,5 atk. kam., 3,9 rez. perd.

Savo vardo trumpiniu vadinamas Tyrone‘as Washingtonas jau seniai buvo žinomas kaip vienas talentingiausių savo kartos įžaidėjų. Kentukyje jis atsidūrė atsitiktinai (buvo įsipareigojęs Creightono universitetui, bet apsigalvojo po to, kai treneris palygino žaidimą komandoje su darbu plantacijoje), tačiau šio sprendimo veikiausiai nesigaili, nes turėjo erdvės parodyti savo sugebėjimus ir išlaikyti visą prieš sezoną turėtą vertę.

Dar sausį T.Washingtonas pagerino Johnui Wallui priklausiusį „Wildcats“ rezultatyvių perdavimų rekordą, išdalindamas jų net 17. Būtent geras krepšinio supratimas, išradingi perdavimai ir žaidimo organizavimas tapo jo vizitine kortele NCAA. Geras pataikymas iš vidutinio ir tolimo nuotolių paverčia jį beveik idealiu „pikenrolų“ partneriu, nors Kentukyje įžaidėjo poziciją užėmė Sahviras Wheeleris ir net neleido jam parodyti viso savo potencialo. NBA gavęs aiškiai išreikšto atakų dirigento rolę jis galėtų būti dar efektyvesnis.

T.Washingtonas susiduria su tokio sudėjimo žaidėjams būdingomis problemomis – jam stinga atletiškumo ir fizinių galimybių, kad galėtų būti efektyvus gynyboje ar prasiveržęs link krepšio. Savo ūgio trūkumo jis negali kompensuoti nei rankų ilgiu, nei neišskirtiniu greičiu, todėl turi remtis išradingumu arba tampa ribotų lubų žaidėju. Tiesiog pridėjus kelis papildomus centimetrus jis neabejotinai būtų gerokai paklausesnė prekė, o Memfio klubui belieka džiaugtis, kad talentingas gynėjas nusirito žemiau nei buvo laukta.

30. Denverio „Nuggets“ – 18. Peytonas Watsonas (UCLA „Bruins“, 19 metų, 203 cm, JAV)

Statistika NCAA: 13 minučių 3,3 taško (23 proc. trit.), 2,9 atk. kam., 0,8 rez. perd.

Toks šaukimas išties nustebino daugelį – 3,3 taško yra mažiausias visų laikų vidurkis, kurį išvystė pirmajame rate pakviestas talentas. UCLA buvo vertinami kaip vieni sezono favoritų, išlaikę visus pernykščius starto penketo narius, todėl naujokui tiesiog neliko garantuotų minučių, tad ką jame įžvelgė Denverio klubas?

P.Watsonas pasižymi išskirtiniais fiziniais duomenimis – 203 cm ūgio puolėjo ištiestų rankų ilgis siekia net 218 cm, o tokie fenomenai pastaraisiais metais vertinami vis labiau. Amerikietis yra techniškas, tačiau dar iki galo nenušlifuotas talentas, šiuo metu labiau vertinamas dėl savo sugebėjimų gynyboje, o puolime turintis daugiau potencialo nei realių įgūdžių.

Puolėjas buvo laikomas penkių žvaigždučių talentu ir veikiausiai būtų pelnęs gerokai aukštesnį šaukimą, jei ne prastas universiteto pasirinkimas. Tuo tarpu „Nuggets“ motyvus suprasti paprasta – Michaelo Porterio ir Bolo Bolo pasirinkimai ankstesnėse biržose sufleravo pomėgį rizikuoti bandant išlošti, o čia yra būtent toks variantas.

Naujokų biržos antrojo rato šaukimai:

31. Indianos „Pacers“ – Andrew Nemhardas (Gonzagos universiteto „Bulldogs“, 22 metai, 196 cm, Kanada)

Statistika NCAA: 32 minutės, 11,8 taško (38 proc. trit.), 3, atk. kam., 5,8 rez. perd.

32. Orlando „Magic“ – Calebas Houstanas (Mičigano universiteto „Wolverines“, 19 metų, 203 cm., Kanada)

Statistika NCAA: 32 minutės, 10,1 taško (36 proc. trit.), 4 atk. kam., 1,4 rez. perd.

33. Toronto „Raptors“ – Christianas Koloko (Arizonos universiteto „Wildcats“, 22 metai, 216 cm, Kamerūnas)

Statistika NCAA: 25 minutės, 12,6 taško (60 proc. dvit.), 7,3 atk. kam., 1,4 rez. perd., 2,8 bloko.

34. Oklahomos „Thunder“ – Jaylinas Williamsas (Arkanzaso universiteto „Razorbacks“, 19 metų, 208 cm, JAV)

Statistika NCAA: 32 minutės, 10,9 taško (24 proc. trit.), 9,8 atk. kam., 2,6 rez. perd.

35. Los Andželo „Lakers“ – Maxas Christie (Mičigano valstybinio universiteto „Spartans“, 19 metų, 198 cm, JAV)

Statistika NCAA: 31 minutė, 9,3 taško (32 proc. trit.), 3,5 atk. kam., 1,5 rez. perd.

36. Detroito „Pistons“ – Gabriele Procida (Bolonijos „Fortitudo“, 20 metų, 200 cm, Italija)

Statistika Italijos lygoje: 19 minučių, 7 taškai (38 proc. trit.), 3 atk. kam., 0,6 rez. perd, 8,9 naud. bal.

37. Dalaso „Mavericks“ – Jadenas Hardy (NBA G Lygos „Ignite“, 19 metų, 193 cm, JAV)

Statistika NBA G Lygoje: 33 minutės, 21,2 taško (33 proc. trit.), 4,1 atk. kam., 3,9 rez. perd.

38. Memfio „Grizzlies“ – Kennedy Chandleris (Tenesio universiteto „Volunteers“, 19 metų, 183 cm, JAV)

Statistika NCAA: 31 minutė, 13,9 taško (38 proc. trit.), 3,2 atk. kam., 4,7 rez. perd.

39. Klivlando „Cavaliers“ – Khalifa Diopas (Las Palmo „Gran Canaria“, 20 metų, 215 cm, Senegalas)

Statistika Ispanijoje: 17 minučių, 7 taškai (64 proc. dvit.), 4,3 atk. kam., 0,5 rez. perd., 8,1 naud. bal.

Statistika Europos taurėje: 15 minučių, 5,7 taško (58 proc. dvit.), 3,9 atk. kam., 1 rez. perd., 7,4 naud. bal.

40. Šarlotės „Hornets“ – Bryce‘as McGowensas (Nebraskos universiteto „Cornhuskers“, 19 metų, 201 cm, JAV)

Statistika NCAA: 33 minutės, 16,8 taško (27 proc. trit.), 5,2 atk. kam., 1,4 rez. perd.

41. Naujojo Orleano „Pelicans“ – E.J.Liddellas (Ohajo valstybinio universiteto „Buckeyes“, 21 metai, 201 cm, JAV)

Statistika NCAA: 33 minutės, 19,4 taško (37 proc. trit.), 7,9 atk. kam., 2,5 rez. perd.

42. Niujorko „Knicks“ – Trevoras Keelsas (Djuko universiteto „Blue Devils“, 18 metų, 196 cm, JAV)

Statistika NCAA: 30 minučių, 11,5 taško (31 proc. trit.), 3,4 atk. kam., 2,7 rez. perd.

43. Los Andželo „Clippers“ – Moussa Diabate (Mičigano universiteto „Wolverines“, 20 metų, 211 cm, Prancūzija)

Statistika NCAA: 25 minutės, 9 taškai (56 proc. dvit.), 6 atk. kam., 0,8 rez. perd.

44. San Fransisko „Golden State Warriors“ – Ryanas Rollinsas (Toledo universiteto „Rockets“, 19 metų, 193 cm, JAV)

Statistika NCAA: 33 minutės, 18,9 taško (31 proc. trit.), 6 atk. kam., 3,6 rez. perd.

45. Šarlotės „Hornets“ – Joshas Minottas (Memfio universiteto „Tigers“, 20 metų, 203 cm, JAV)

Statistika NCAA: 15 minučių, 6,6 taško (14 proc. trit.), 3,8 atk. kam., 0,9 rez. perd.

46. Denverio „Nuggets“ – Ismaelis Kamagate (Paryžiaus „Paris Basket“, 21 metai, 211 cm, Prancūzija)

Statistika Prancūzijos lygoje: 27 minutės, 11,3 taško (64 proc. dvit.), 6,3 atk. kam., ,7 rez. perd., 15 naud. bal.

47. Memfio „Grizzlies“ – Vince‘as Williamsas (VCU „Rams“, 21 metai, 198 cm, JAV)

Statistika NCAA: 32 minutės, 14,1 taško (39 proc. trit.), 6 atk. kam., 3 rez. perd.

48. Indianos „Pacers“ – Kendallas Brownas (Bayloro universiteto „Bears“, 19 metų, 203 cm, JAV)

Statistika NCAA: 27 minutės, 9,7 taško (34 proc. trit.), 4,9 atk. kam., 1,9 rez. perd.

49. Klivlando „Cavaliers“ – Isaiah Mobley (USC „Trojans“, 22 metai, 208 cm, JAV)

Statistika NCAA: 34 minutės, 14,2 taško (35 proc. trit.), 8,3 atk. kam., 3,3 rez. perd.

50. Minesotos „Timberwolves“ – Matteo Spagnolo (Kremonos „Vanoli“, 19 metų, 194 cm, Italija)

Statistika NCAA: 27 minutės, 12,2 taško (44 proc. trit.), 3,5 atk. kam., 2,6 rez. perd.

51. Atlantos „Hawks“ – Tyrese‘as Martinas (Konektikuto universiteto „Huskies“, 23 metai, 198 cm, JAV)

Statistika NCAA: 32 minutės, 13,6 taško (43 proc. trit.), 7,5 atk. kam., 1,9 rez. perd.

52. Naujojo Orleano „Pelicans“ – Karlo Matkovičius (Belgrado „Mega Mozzart“, 21 metai, 208 metai, Kroatija)

Statistika Adrijos lygoje: 10 minučių, 6,1 taško (69 proc. dvit), 3,3 atk. kam., 6,3 naud. bal.

53. Bostono „Celtics“ – J.D.Davisonas (Alabamos universiteto „Crimson Tide“, 19 metų, 191 cm, JAV)

Statistika NCAA: 26 minutės, 11,6 taško (30 proc. trit.), 4,8 atk. kam., 4,3 rez. perd.

54. Vašingtono „Wizards“ – Yannickas Nzosa (Malagos „Unicaja“, 18 metų, 208 cm, Kongas)

Statistika Ispanijoje: 11 minučių, 2,3 taško, 2 atk. kam., 0,2 rez. perd., 1,8 naud. bal.

Statistika FIBA Čempionų lygoje: 9 minutės, 1,6 taško, 1,3 atk. kam., 1,9 naud. bal.

55. San Fransisko „Golden State Warriors“ – Gui Santosas (Belo Horizontės „Minas“, 20 metų, 202 cm, Brazilija)

Statistika Brazilijos lygoje: 26 minutės, 10,1 taško (30 proc. trit.), 5,1 atk. kam., 2 rez. perd.

56. Klivlando „Cavaliers“ – Luke‘as Traversas (Perto „Wildcats“, 20 metų, 200 cm, Australija)

Statistika Australijos lygoje: 22 minutės, 7,8 taško (25 proc. trit.), 5,4 atk. kam., 2,3 rez. perd., 10,8 naud. bal.

57. Portlando „Trail Blazers“ – Jabari Walkeris (Kolorado universiteto „Buffaloes“, 19 metų, 203 cm, JAV)

Statistika NCAA: 28 minutės, 14,6 taško (35 proc. trit.), 9,4 atk. kam., 1,2 rez. perd.

58. Milvokio „Bucks“ – Hugo Bessonas (Velingtono „New Zealand Breakers“, 21 metai, 198 cm, Prancūzija)

Statistika Australijos lygoje: 28 minutės, 13,9 taško (31 proc. trit.), 4 atk. kam., 2,3 rez. perd., 10,9 naud. bal.

Naujokų biržos dienos mainai:

Portlando „Trail Blazers“ už ateities antrojo rato šaukimus gavo Jerami Grantą. Tuo pačiu Detroito „Pistons“ pakilo šių metų biržoje, komandoms apsikeitus 36-uoju (G.Procida) ir 46-uoju šaukimais (I.Kamagate). Pastarasis galiausiai atsidūrė Denveryje.

Vieną iš gautų šaukimų „Pistons“ panaudojo kitame sandoryje, už jį gaudami 13-ąjį šaukimą (J.Dureną) ir tuo pačiu sugerdami iš Niujorko „Knicks“ atvykstančio Kemba Walkerio kontraktą. Šis galėjo būti priimtas dėl J.Granto mainais sukurtos mainų išimties, atvėrusios 21 milijoną JAV dolerių „algų kepurėje“.

Sakramento „Kings“ išsiuntė 49-ąjį šaukimą (I.Mobley) į Klivlandą, už tai gavo teises į 2017-aisiais biržoje pakviestą Pirėjo „Olympiacos“ žvaigždę Aleksandrą Vezenkovą.  

Niujorko „Knicks“ tik sulaukę 11-ojo šaukimo (O.Diengas), išsiuntė jį į Oklahomą už tris 2023-ųjų pirmojo rato šaukimus, kurie priklausys nuo Detroito, Vašingtono ir Denverio klubų rezultatų.

Memfio „Grizzlies“ iškeitė kiekybę į kokybę. Tenesio ekipa už 19-ąjį šaukimą (J.LaRavia) Minesotos „Timberwolves“ klubui atidavė 22-ąjį (W.Kessleris) ir 29-ąjį (T.Washingtonas) šaukimus.

Filadelfijos „76ers“ išsiuntė Danny Greeną ir 23-ąjį šaukimą (D.Roddy) į Memfį, mainais gaudami patikimą gynėją De'Anthony Meltoną.

Hjustono „Rockets“ uždirbo du nebrangius antrojo rato šaukimus, kurie buvo pridėti prie sandorio su Minesotos „Timberwolves“, iškeičiant 26-ąjį šaukimą (Wendellas Moore'as) į 29-ąjį (T.Washingtonas). Taip buvo papildytas ankstesnis sandoris, kuriuo Christianas Woodas papildė Dalaso „Mavericks“, o Bobanas Marjanovičius persikėlė į Hjustoną.

„Bružas ir Pulkovskis“: variantai „Žalgiriui“ gynėjų grandyje, susidomėjimas D.Giedraičiu, Maksvyčio noras pirkti pažįstamus žaidėjus ir augantys D.Thompsono šansai atvykti į Kauną


21 komentarai
Naujausi komentarai (21)
Geriausiai ivertinti (21)
PRO komentarai (7)
i
Noriu gauti pranešimus apie atsakymus į mano komentarą Komentuoti gali tik registruoti portalo vartotojai.
Norėdami komentuoti prisijunkite.
Prisijungti
Komentuoti
Daugiau komentarų
Atsakyti
Eurolyga