NBA iš arti (96)

Sveiki, mūsų portalo lankytojai. Esu Erildas Budraitis ir „Krepsinis.net“ dirbu nuo 2007 metų. Pradedu rašyti savo tinklaraštį ir bandysiu įsilieti į portalo „Krepsinis.net“ BLOG‘erių gretas.

Bent kiek geriau mane pažįstantis žmogus pasakys, kad krepšinis – mano gyvenimas.

Savo BLOG‘e nesistengsiu rašyti apie neigiamus dalykus ir nesistengsiu nieko apjuodinti. Bandysiu mąstyti pozityviai ir mintis perteikti be pykčio. Tikiuosi, jog jums neprailgs laikas skaitant ir sužinosite ką nors naujo.

Pirmajame savo įraše norėčiau papasakoti apie kelionę į Berlyną, į NBA „Europe live“ rungtynes, kuriose grūmėsi Naujojo Orleano „Hornets“ ir Vašingtono „Wizards“ klubai. Neslėpsiu, jog aktyviai domiuosi NBA lyga, todėl nekantriai laukiau šios išvykos.

Į Berlyną atvykome porą dienų anksčiau, šeštadienį, kadangi norėjome šį miestą pažinti kiek geriau. Tikrai nenusivylėme – sutikti žmonės buvo labai malonūs, paslaugūs, pačiame mieste gausu įdomių vietų, o infrastruktūra čia – fantastiška. Nors Berlyne gyvena panašiai tiek pat žmonių, kiek visoje Lietuvoje, tačiau čia iš vieno miesto galo į kitą gali persikelti per kokį pusvalandį. Galbūt kiek suglumino tai, kad vieni galvojo, kad Lietuva – tai Ukraina arba Lenkija.

Kad ir kaip buvo smagu susipažinti su pačiu Berlynu, tačiau žinoma, labiausiai laukėme pirmadienio, kada prasidės NBA renginiai („NBA Events“). Pirmiausiai buvo galima „dalyvauti“ Naujojo Orleano „Hornets“ klubo treniruotėje. Bent jau man, kaip aktyviai besidominčiam NBA lyga, jausmas spaudžiant ranką JAV rinktinės nariui Chrisui Paului buvo labai malonus. Žaidėjai, kuriuos matydavau tik per TV ekraną ir kurie atrodė yra toli už jūrų marių, stovi čia pat, gali su jais pasikalbėti ar paklausti kaip jiems sekasi.

Besidalindamas įspūdžiais su savo draugu, pastebėjau buvusį Vilniaus „Lietuvos ryto“ gynėją Jaredą Jordaną. Su šiuo amerikiečiu nemažai bendravau, kai šis dar žaidė Lietuvoje, todėl susitikimas Berlyne tikrai buvo malonus netikėtumas. Jaredas aktyviai domėjosi, kaip sekasi jo buvusiai komandai, kur pasuko jo draugų keliai. Pats žaidėjas beveik mintinai žinojo visų „Lietuvos ryto“ sezono pradžios dvikovų rezultatus. Besišnekučiuojant prie mūsų prisėdo Predragas Stojakovičius. Peja ir visa „Hornets“ komanda, kurioje yra nemažai žvaigždžių, pasirodė gana paprasta ir draugiška.

Apskritai stebint visą krepšininkų ir žurnalistų darbą buvo galima „jausti profesionalumą“. Atletai laisvai bendrauja, nesivaržo, žinoma, ko nenori, to nesako, tačiau visada išliks mandagūs ir visada supras, kad bendravimas su žurnalistais – neatsiejama jų darbo dalis. Tokiomis darbo sąlygomis visi lieka laimingi – žaidėjai maloniai pasidalija savo mintimis, žurnalistai ramiai ir profesionaliai atlieka savo darbą, o skaitytoją pasiekia įdomus ir informatyvus straipsnis. Manyčiau visai kitokia situacija yra Lietuvoje, kur kai kurie krepšininkai duodami interviu „laužosi“, o yra ir tokių, kurie nenusileidžia iš padebesių.

Visgi labai nenukrypsiu į šalį. Taigi pasibaigus „Hornets“ ekipos treniruotei, gerą valandėlę teko laukti Vašingtono „Wizards“ klubo, tačiau sulaukėm. Vėl žurnalistų akys sužiuro į pagrindines žvaigždes, bet aš ieškojau Dariaus Songailos. Prasidėjus treniruotei jautėsi, jog Darius – gerbiamas komandoje. Kol NBA naujokai drebina kojas, jis nevengia pajuokauti su komandos draugais ar net su treneriais. Pačioje treniruotėje nustebino darbo sparta. Viskas daroma intensyviai, greitai, žaidėjai gauna mažai poilsio. Bet taip pat jaučiama puiki nuotaika – krepšininkai nevengia vienas kito „patraukti per dantį“, visi stengiasi būti draugiški. Galbūt rimtai buvo nusiteikę tik tiek, kurie nebuvo garantuoti dėl vietos komandoje.

Po pietų iš karto vyko „NBA Cares Event“ renginys. Jo metu „Wizards“ komandos žaidėjai sportavo kartu su vaikų namų auklėtiniais bei neįgaliaisiais. Sunku apibūdinti tų žmonių veidus, kokie jie tada buvo laimingi. Taip pat nustebino krepšininkų elgesys – dauguma tokiuose renginiuose visiškai atsipalaiduoja ir su kitokiais žmonėmis bendrauja, žaidžia, kaip lygus su lygiais. Man kartais keista, kodėl Lietuvoje tokių renginių būna vos vienas du per visus metus. Kodėl jų negalėtų būti bent dešimt kartų daugiau? Tai praktiškai nieko nekainuoja, tačiau kiek džiaugsmo suteikiama tiems vaikams...

Iškart po „NBA Cares Event“ vyko Dariaus Songailos renginys. Jeigu atvirai, prieš vykstant į Berlyną nemanau, kad čia sutiksiu lietuvių, tačiau šis renginys buvo skirtas „Sprite“ vienas prieš vieną turnyro nugalėtojams, kurie turėjo progą treniruotis su Dariumi bei jo treneriu.

Po pirmosios „tikrosios“ krepšinio dienos mano galvoje buvo daugybė įspūdžių, tačiau antrąją buvo dar smagiau.

Pirmiausiai „O2 World“ arenoje vyko spaudos konferencija, kurioje dalyvavo vyriausieji treneriai Eddie Jordanas ir Byronas Scottas bei NBA lygos komisaras Davidas Sternas. Labai džiaugiuosi, kad po to netyčiom pavyko pabendrauti su D.Sternu. Jis man pasirodė malonus ir taktiškas žmogus, kuris tikrai turėjo ką papasakoti apie Lietuvą.

Vėliau spaudos kambaryje susėdę derybas vedė NBA ir Belgijos krepšinio federacijos atstovai. Jiems baigus pokalbį, ėjau pro šalį ir belgas nugirdo, jog aš esu iš Lietuvos. Šis man pasakojo, kad Belgijoje žaidžia daugybė puikių lietuvių krepšininkų, tačiau jeigu atvirai, neprisiminiau nei vieno, bet padėkojau ir paspaudžiau jam ranką.

Pasibaigus visoms spaudos konferencijoms visi su nekantrumu laukė didžiojo renginio. Iki tol visi žurnalistai buvo vaišinami karštais patiekalais (berods dauguma valgė makaronus su sūriu), taip pat visi galėjo nevaržomais kiekiais vaišintis „Fanta“, „Sprite“ ar „Coca Cola“ gėrimais.

Nustebino ir mūsų vieta arenoje. Žurnalistams buvo skirtos 8 eilės aikštelės gale ir mūsų vieta buvo puikioje vietoje, 3 eilėje. Nors mes buvome tik dviese, mums skyrė tris vietas, tačiau jos buvo rezervuotos ne „Krepsinis.net“, o portalui „Krepsnes.net“. Ant daugumos stalų buvo pastatyti skystųjų kristalų monitoriai, per kuriuos buvo galima realiuoju laiku sekti rungtynių statistiką.

Susipažinę su savo darbo vieta nuskubėjome pasitikti žaidėjų. Krepšininkai į rungtynes su savimi atsinešė tik higienos reikmenis, visą kitą atgabena klubo personalas. Visi atletai akylai saugomi, bet ir patys apieškomi.

Netrukus prasidėjo rungtynės. Žinoma, apie visą šou greičiausiai net nereikia kalbėti. Viskas aukščiausios klasės, puikiai parengta ir idealiai suorganizuota. Susitikimas buvo gražus, tik gal kiek keistai atrodė per mačą leidžiamos „muzikėlės“, kurių metu žiūrovai turėdavo arba paploti, padainuoti ar dar ką padaryti. Taip pat keistokai atrodė šautuvai, kurie į žiūrovus šaudydavo dešrainiais. Beje, pigiausi bilietai į šį mačą buvo 100 eurų, tačiau arena buvo beveik pilna.

Po mačo dar pavyko keliais žodžiais persimesti su vienu žymiausiu Vokietijos krepšininku, kartu su Arvydu Saboniu NBA lygoje žaidusiu Detlefu Schrempfu. Smagu, kada krepšinio pasaulyje visi puikiai žino Lietuvą ir gali didžiuotis būdamas jos piliečiu.

Po rungtynių stengėmės pabendrauti su žaidėjais, nesinorėjo palikti arenos, tačiau žinojome, kad anksti ryte jau turėsime vykti namo.

Manau, kad žurnalistui reikalinga kuo įvairesnė patirtis, todėl džiaugiuosi, kad pavyko sudalyvauti tokiame renginyje, pamatyti, kaip krepšinio organizacijos dirba svetur. Taip pat esu laimingas, kad įgyvendinau savo mažą svajonę.

Asmeniškai švenčių proga visiems krepšinio gerbėjams norėčiau palinkėti sveikatos, tolerancijos ir Jūsų mylimos komandos pergalių. Sėkmingų Jums ateinančių metų!