NBA finalą pasitinkant – prognozė ir žvaigždėtas įrodymas, kad gynyba neišėjo iš mados (12)

Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) atėjo laikas lemiamoms kovoms – į finalą stoja San Fransisko „Golden State Warriors“ ir Bostono „Celtics“.

Tarp šių klubų galima rasti paralelių, tačiau daugelis iš jų yra labai senos – abi ekipos išlaikė originalius savo pavadinimus nuo pat pirmojo NBA sezono 1949–1950 metais. Finale jos jau yra susitikusios tarpusavyje, tačiau tai įvyko dar gūdžiais 1964-aisiais, kai gimę nebuvo ne tik komandų žaidėjai, bet ir jų treneriai.

Lažybininkai ir ekspertai nežymiais finalo favoritais laiko „Warriors“, tačiau abi pusės turi savo argumentų, kuriuos ir pabandysime panagrinėti.

Tarpusavio susitikimai

Reguliariajame sezone komandos susitiko du kartus ir pasidalino po pergalę išvykoje. „Warriors“ varžovų teritorijoje laimėjo 111:107, „Celtics“ San Fransiske buvo gerokai labiau užtikrinti – 110:88. Pastarasis jų mūšis įvyko dar kovo viduryje, tačiau jis pažymėtas itin svarbiu incidentu – tuomet čiurną susižeidęs Stephenas Curry sužaidė vos 14 minučių, o be likusi komanda išsibalansavo. Vis dėlto komandų pergalės išvykose neleidžia sureikšminti „Warriors“ turimo namų aikštelės pranašumo.

Žvelgiant giliau į istoriją, „Celtics“ žino paslaptį, kaip reikia žaisti prieš „Warriors“ dinastiją. Nuo tada, kai komandos vairą perėmė Steve‘as Kerras, „kariai“ turi teigiamą pergalių ir pralaimėjimų santykį prieš visas komandas, išskyrus „Celtics“. Bostono ekipa per septynis sezonus laimėjo 9 iš 14 tarpusavio dvikovų (64 procentai), antroje vietoje – San Antonijaus „Spurs“ (11 iš 23, 48 procentai).

Pasiruošimas finalui

Šį punktą galima skirti „Warriors“ naudai. San Fransisko ekipa turi gerokai daugiau patirties – jos branduolys žaidė jau penkiuose finaluose paeiliui nuo 2015 iki 2019 metų, o atsitraukti nuo jų turėjo tik dėl Klay‘aus Thompsono traumų. Šiuo metu snaiperis yra sugrįžęs ir pasirengęs rungtyniauti pilna jėga.

Tuo pačiu, „Warriors“ Vakarų konferencijos finalą prieš Dalaso „Mavericks“ laimėjo 4:1, „Celtics“ eliminavo Majamio „Heat“ tik 4:3, taip suteikdami varžovams tris papildomas pasiruošimo dienas. Maža to, Draymondas Greenas vos patekęs į finalą prognozavo, kad žaisti reikės būtent prieš Bostono klubą, todėl ir „karių“ pasirengimas veikiausiai buvo tikslingas. Apie tai sufleruoja ir kadrai iš komandos treniruočių, kur rezerviniai žaidėjai Juanas Toscano-Andersonas, Quinddary Weatherspoonas ir Chrisas Chiozza yra persirengę būsimais varžovais, taip statant žaidimą prieš juos.

View this post on Instagram

A post shared by @officialnbabuzz

REKLAMA

Be to, „Warriors“ seriją pasitinka ir sveikesni. Komanda apsiprato žaisti be visą sezoną praleidusio Jameso Wisemano, o smulkius sužeidimus patyrę Gary Paytonas, Otto Porteris ir Andre Iguodala turėtų prisijungti artimiausiu metu, nors ir nėra kertiniai komandos žaidėjai. Tuo tarpu „Celtics“ Rytų konferencijos finale turėjo riboti Marcuso Smarto, Roberto Williamso ir Alo Horfordo roles bei neaišku, kokiu pajėgumu jie galės rungtyniauti finale. Bostono klubui jie yra svarbesni nei išvardinta „Warriors“ trijulė.

Sudėties gylis

Atkrintamosiose (ir ypač finale), komandų rotacijos paprastai susitraukia iki 7–8 žaidėjų, todėl kiekvienas pakilimas nuo suolelio tampa tik dar svarbesniu. Čia aiškų pranašumą vėl turi „Warriors“. Komandos atsarginiai šiose atkrintamosiose renka 37,8, „Celtics“ rezervas – vos 23,2. Tai nėra sunkiai paaiškinama.

Pastarajame „keltų“ mače nuo suolo pakilo tik trys žaidėjai – į gynybą orientuotas ir kartais iš toli iššaunantis Grantas Williamsas, savo vietos klube dar ieškantis Derrickas White‘as ir Paytonas Pritchardas, gavęs vos dvi minutes. Jo bėdos gynyboje prieš „Warriors“ bus tik dar ryškesnės, todėl jo vaidmuo apskritai sunykti. Nė vienas iš jų savo svarba negali net lygintis su „karių“ atsarginiu Jordanu Poole‘u, kuris žaidžia fantastišką sezoną ir vienas gali apsukti rungtynes.

Jei komandų startinius penketus dar galima sulyginti, „Celtics“ gali turėti sudėtingų minučių, kai reikės ilsinti lyderius.

Gynybinė serija

Šių metų atkrintamosios turėtų džiuginti konservatyvaus krepšinio gerbėjus, nes jose dominavo gerai besiginančios komandos. Konferencijų finalus pasiekusios „Celtics“, „Mavericks“, „Warriors“ ir „Heat“ yra keturios mažiausiai taškų reguliariajame sezone praleidusios ekipos. Bostono klubas pagal gynybos reitingą apskritai yra geriausia šio sezono komanda, S.Kerro auklėtiniai mažai nuo jų atsilieka.

„Celtics“ gynyba remiasi individualiai pajėgiais ir universaliais specialistais. Bendrapavardžiai Robertas ir Grantas Williamsai itin pasitarnauja stabdant fizinius fenomenus kaip Giannis Antetokounmpo ar Bamas Adebayo. „Warriors“ išskirtinai pajėgių aukštaūgių neturi, todėl jiems darbo bus mažiau, tačiau viršvalandžius dirbti turės Stepheną Curry besivaikysiantis Marcusas Smartas. Geriausiai besiginančiu lygos žaidėju pripažintas amerikietis turės pasirūpinti ir savo raumenų išnaudojimu puolime, kur prieš tiesioginius oponentus turi ženklių pranašumų.

„Warriors“ gynybos paslaptys yra gerokai subtilesnės, bet ne mažiau veiksmingos. S.Kerras savo schemose sugeba paslėpti S.Curry minusus, o visą komandą į savo vietas sustato dispečerio pareigas aikštėje atliekantis D.Greenas. Šalia jo pridėjus gerai susitvarkančius K.Thompsoną ar G.Paytoną, o po krepšiu patikimai besidarbuojant Kevonui Looney, „Warriors“ tampa sunkiai pralaužiama siena.

Begalinė lyderių motyvacija

Šiose atkrintamosiose žibantis Jaysonas Tatumas pirmą kartą žais finale ir yra pasiruošęs įrodyti savo vertę. Ime Udoka suteikia savo lyderiui labai daug laisvės, kurią šis naudoja išnaudoja dažnai žaisdamas izoliacinį krepšinį. Kaip ir būdinga daugeliui jaunų žvaigždžių (J.Tatumui yra vos 24-eri), jo žaidimas neišvengia bangavimų, o nekrentant metimams „Celtics“ lyderis dažnai įjungia „tunelinį regėjimą“ ir bando vienas galva pramušti sieną. Šio įpročio teks atsisakyti ar bent jau jį patobulinti.

Jaunatviškos energijos šalia jo nestokoja ir Jaylenas Brownas, dar solidžiau besidarbuojantis gynyboje bei atkarpomis galintis priimti lyderio rolę puolime. Jie abu turi ilgalaikius kontraktus ir siekia Bostone sukurti naują dinastiją, o pirmasis titulas padėtų tam solidžius pamatus.

Kiek kitokia nuotaika, bet su taip pat didele motyvacija ir komandoje „klijų“ funkciją atliekantis Alas Horfordas. Netrukus 36-ąjį gimtadienį švęsiantis aukštaūgis taip pat pirmą žais finale. Čia jis gali ne tik papildyti savo gyvenimo aprašymą, bet ir gerokai užsidirbti. Jo kontrakte numatyti 27 milijonai JAV dolerių, bet tik 14,5 milijono – garantuoti. 5 milijonus JAV dolerių jis gavo už patekimą į finalą, dar 7 milijonus pridės, jei taps čempionu, tad pasistengti tikrai verta.

Al Horford received a $5M bonus for advancing to the NBA Finals this season.

If the Celtics win the Finals, he receives another $7M bonus. 😮‍💨 pic.twitter.com/uspzJjwMRb

— Legion Hoops (@LegionHoops) May 30, 2022

Visas „Celtics“ žygis atkrintamosiose pasižymi tuo, kad galėtų tapti filmu apie kerštą. Klubas jau atsirevanšavo trims savo skriaudikams (prieš Bruklino „Nets“ atkrintamosiose krito pernai, prieš „Heat“ – užpernai, prieš Milvokio „Bucks“ – 2019-aisiais), o titulas taptu geru finaliniu aktu.

„Warriors“ žvaigždžių motyvai taip pat aiškūs, nors ir ne tokie materialūs. D.Greenas galės M.Smartui akis į akį įrodyti, kad yra labiau nusipelnęs geriausiai besiginančio žaidėjo etiketės. K.Thompsonas be krepšinio turėjo praleisti dvejus metus, o vos grįžęs padėjo komandai vėl nužygiuoti iki finalų. Jei „kariai“ triumfuotų, K.Thompsonas gerokai pakeltų savo reputaciją. Iki šiol jis buvo laikomas S.Curry ar Kevino Duranto pagalbininkų, tačiau laimėjęs įrodytų, kad yra kertinė titulų dalis. 

Pats S.Curry taip pat turi aiškią misiją. Gynėjas tris kartus tapo NBA čempionu, tačiau dar neturi nė vieno finalo serijos MVP. Du kartus šį apdovanojimą nugvelbė K.Durantas, kartą – A.Iguodala, todėl dabar atėjo laikas įrodyti, kad S.Curry išties yra nusipelnęs įrašyti savo vardą į istoriją būtent tokiame kontekste.

The reason Stephen Curry doesn't have a Finals MVP?@Money23Green defends the Warriors superstar pic.twitter.com/W2EsA2lz7X

— The Volume (@TheVolumeSports) May 31, 2022

Itin daug kritikų turintis Andrew Wigginsas šiose atkrintamosiose taip pat solidžiai atlieka savo darbą, nors jo pareigos sugrįžus visiems lyderiams ir yra gerokai susitraukusios. Kanadietis šiose atkrintamosiose renka 15,8 taško ir veikiausiai jau neįrodys, kad yra vertas savo gaunamų 32 milijonų JAV dolerių per metus, tačiau tapdamas čempionu gali nutildyti daugelį, kurie vadino jį nepasiteisinusiu pirmuoju šaukimu ar tinginiu dėl lėto progreso Minesotoje.

Prognozė

4:3 čempionais taps „Warriors“. Komandos turi tiek panašumų, tiek kiekviena savo pranašumų, tačiau svarbiausiose kovose patirtis dažnai pranoksta jaunatvišką alkį. Ypač, kai San Fransisko klubas pasižymi tokiu milžinišku patirties bagažu, tačiau dar neapleido savo piko. S.Curry suėjo 34-eri, D.Greenui ir K.Thompsonui – po 32-ejus, tačiau stebint komandos žaidimą sunku klijuoti jiems „veteranų“ etiketę. Tuo tarpu A.Iguodalai net 38-eri ir jam tai gali būti proga išeiti pakelta galva.

„Ilgoji pertrauka“: „Žalgirio“ tarpsezonis: kurie žaidėjai liks, kas turėtų išvykti ir kokie matomi kandidatai papildyti sudėtį