Naujokų biržos belaukiant – pirmojo rato talentai, žadantys tapti NBA žvaigždėmis (1–10 šaukimai) (6)

Artėjant Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) naujokų biržai (įvyks jau šiąnakt), komandos yra atlikusios didžiąją dalį namų darbų ir surikiavusios talentingus jaunuolius pagal jų pajėgumą bei ateities perspektyvas.

Pirmajame rate pasirenkami jaunuoliai paprastai yra siejami su didelėmis NBA klubų viltimis, jiems iškart numatomos vietos komandų sudėtyse ir suteikiama daug dėmesio bei vietos saviraiškai. Savo pavardę išgirsti pirmajame NBA naujokų biržos rate norėtų bet kuris talentas. Šių metų biržos viršuje yra franšizes pakeisti galinčių talentų, o potencialių žvaigždžių ieškoti galima ir kiek giliau.

Portalas Krepsinis.net trijų dalių straipsnių serijoje padės susipažinti su talentingiausiais šios biržos jaunuoliais, pabandys atspėti, kokia tvarka jie bus išrankioti bei trumpai nušvies jų perspektyvas įsitvirtinti pajėgiausioje pasaulio krepšinio lygoje.

11–20 šaukimų prognozė>>>

21–30 šaukimų prognozė>>>

10. Jalenas Durenas (Memfio universiteto „Tigers“, 18 metų, 211 cm, JAV)

Statistika NCAA: 25 minutės, 12 taškų, 8,1 atk. kam., 1,3 rez. perd., 2,1 bloko.

J.Dureras yra vienas labiausiai intriguojančių šios biržos talentų. Jau aštuntoje klasėje išstypęs iki 203 cm jis apleido iki tol propaguotus beisbolą ir amerikietišką futbolą bei susitelkė į NBA svajonę. Aukštaūgis sparčiai įsiveržė į savo kartos reitingų viršūnes, buvo laikomas talentingiausiu vaikinu JAV, o siekdamas savo svajonės paspartino mokslus, metais anksčiau baigė mokyklą bei įvykdęs biržai reikalingas sąlygas pateikė paraišką, nors devyniolika jam sukaks tik rugpjūtį.

Amerikietis yra laikomas tiesiog dominuojančia jėga baudos aikštelėje. Jis pasižymi elitine fizinių duomenų kombinacija, aukštą ūgį ir jėgą derindamas su ilgomis rankomis, mobilumu ir atletiškumu. J.Durenas yra elitinis „rim protector“ rolės atlikėjas, galintis stabdyti tiek gynėjus, tiek tiesioginius oponentus. Tuo tarpu jį patį sustabdyti nėra lengva – jis pasižymi geru kojų darbu, gali bėgti į greitas atakas bei solidžiai leidžiasi link krepšio po tvirtų užtvarų. Ryškiausia jo problema – metimo stygius. Iš toli jis praktiškai neatakuoja, o ir baudų metimus laido vos 63 procentų taiklumu.

J.Durenas turi potencialo NBA štampuoti dvigubus dublius, tačiau stokoja kasmet vis svarbesnės savybės išplėsti puolimą. Memfio universiteto produktas daugelyje klubų greitai rastų konkrečią rolę, nes turi brandesnį kūną nei dauguma aštuoniolikmečių, tačiau bent vidutinio metimo išvystymas ir prasibrovimas iki žvaigždės statuso gali užtrukti.

9. A.J.Griffinas (Djuko universiteto „Blue Devils“, 18 metų, 198 cm, JAV)

Statistika NCAA: 24 minutės, 10,4 taško (45 proc. trit.), 3,9 atk. kam., 1 rez. perd.

Tai yra vienas iš tų vyrukų, apie kuriuos gali pasakyti „gimęs su krepšinio kamuoliu lopšyje“. Gimtuoju miestu jis vadina Dalasą, nes ten tuo metu žaidė jo tėvas Adrianas Griffinas, iš viso NBA parketą trynęs dešimtmetį bei iki šiol besidarbuojantis Toronto „Raptors“ trenerių štabe. Deja, Kanados klubas tokio aukšto šaukimo neturi, tad jėgų jiems suvienyti veikiausiai nepavyks, bet jaunėlis nepražus ir be tėvo pagalbos.

A.J.Griffinas elitiniame Djuko universitete pademonstravo jau dabar gerokai pralenkęs tėvą metimo srityje. Jis pasižymi neįprastai „plačiu“ (kalbant apie kojų padėtį) metimu, bet tuo pačiu yra labai stabilus ir patikimas snaiperis. Mažas šuolis metant yra tobulas metimų konkursams, bet NBA gali sukelti problemų vengiant oponentų blokų. Vis dėlto likęs laisvas jis praktiškai neprameta. Jis taip pat pasižymi tvirtu sudėjimu bei nevengia kontakto, todėl gali patikimai užbaigti prasiveržimus, pasistumdyti nevengia ir gynyboje.

Jaunuolį gerokai riboja dar mokykloje patirtos traumos, atėmusios iš jo dalį atletiškumo ir greičio, itin sunku jam būna užbaigti atakas atsispyrus viena koja. Vis dėlto tai yra protingas ir savo pliusus išnaudoti mokantis puolėjas, kuris pakeitęs žaidimo stilių vis tiek neprapuolė JAV talentų gausoje. Gal dabartinė jo stilistika ir atrodo labiau tinkama europietiškam krepšiniui, o NCAA dalį statistikos jis rinko tiesiog dėl pilnai subrendusio kūno, tačiau NBA klubus turi sudominti elitinis jo pataikymas ir universalumas gynyboje.

8. Shaedonas Sharpe‘as (Kentukio universiteto „Wildcats“, 19 metų, 196 cm, Kanada)

Akis iškart bado po Sh.Sharpe‘o pavarde praleista statistikos eilutė ir tai nėra klaida. Talentingasis kanadietis šiemet turėjo baigti mokyklą, tačiau tai atliko metais anksčiau taikydamasis į NBA, o ne į žaidimą universitete. Prie Kentukio komandos jis prisijungė tik treniruotėms ir pats nusprendė metus nežaisti oficialių rungtynių, taip kiek suglumindamas skautus. Vis dėlto jis pats jaučiasi įdėjęs pakankamai darbo individualiai, patobulėjęs ir tai demonstruojantis klubų surengtose peržiūrose.

Sh.Sharpe‘as kartu su J.Durenu buvo laikomas talentingiausiais savo kartos žaidėjais, nors ir išsiskyrė skirtingose srityse. Sh.Sharpe‘as yra neįtikėtinai atletiškas gynėjas, apdovanotas nuostabiais fiziniais duomenimis. Jo ištiestų rankų ilgis siekia net 213 cm, o pridėjus galingą šuolį, kabojimo ore laiką ir išradingą atakų užbaigimą, jis gali būti labai sunkiai sustabdomas bet kokiame lygyje. Tarp atletinių monstrų jis išsiskiria ir tuo, kad gali patikimai mesti iš toli, mokykloje nevengdavo laidyti metimų ir per rankas, nors NBA klubams tai yra nėra didelis pasigyrimas.

Sprendimas nežaisti universitete kiek apgadino Sh.Sharpe‘o akcijas, prie to veikiausiai prisidėjo ir Kyrie Irvingo bei kitų NBA žaidėjų sprendimai praleisti rungtynes esant sveikiems, o praleidus visą sezoną kyla abejonių dėl tavo meilės krepšiniui. Vis dėlto jis yra tiesiog per daug talentingas, kad klubai praleistų jį pro pirštus ir nepasirinktų pirmajame dešimtuke. Jis yra paslaptingas talentas, kurio pasirinkimas biržoje bet kuriam klubui reiškia riziką, tačiau viskam susiklosčius gerai išlošti galima labai daug.

7. Dysonas Danielsas (NBA G Lygos „Ignite“, 19 metų, 203 cm, Australija)

Statistika NBA G Lygoje: 32 minutės, 11,9 taško (33 proc. trit.), 7,4 atk. kam., 5,1 rez. perd., 2,1 per. kam.

D.Danielsas jau seniai yra ruošiamas karjerai NBA. Tėvas jį vos septynerių atvedė į pirmąsias treniruotes, sulaukus 16-os paskatino prisijungti prie savo buvusios komandos, o 2019-aisiais atvedė į Australijoje atidarytą NBA akademiją. Jis žibėjo tiek čia, tiek Australijos rinktinė, o norėdami apžiūrėti šį talentą iš arčiau lygos atstovai pakvietė jį prisijungti prie „Ignite“ komandos, kurioje puolėjas taip pat nenuvylė.

G Lygoje australas neišsiskyrė rezultatyvumu, tačiau visi kiti statistiniai rodikliai yra tiesiog puikūs. D.Danielsas dėl savo universalumo net neturi konkrečios pozicijos ir nesuklystume jį pavadinę nei puolėju, nei gynėju. Dėl fizinių duomenų ir mobilumo kombinacijos gynyboje jis gali dirbti beveik su visais varžovais, dažnai atakas baigia perimtais kamuoliais, rečiau – blokais, bet tik todėl, kad didžiąją laiko dalį G lygoje praleido ties perimetru. Jis taip pat gali organizuoti komandos žaidimą ir patikimai skirstyti perdavimus, galingai užbaigti prasiveržimus ir apskritai yra tikrais šveicariškas peiliukas abejose aikštės pusėse.

Skaudžiausia tema D.Danielsui išlieka metimas. Atakuodamas iš toli jis atrodo labai nekomfortabiliai, pats metimas yra lėtas susideda iš kelių judesių, paliekant daug vietos bereikalingoms klaidoms. Turint omenyje jo gimtinę, iškart kyla asociacijų su Benu Simmonsu, tačiau australas tai kompensuoja nebijodamas atakuoti ir pataikyti tikrai gali, nors tam ir prireikia visiškos laisvės bei gero pėdų susidėliojimo. Jis netaps taškų mašina, tačiau gali užaugti į puikią antrąją žvaigždę aukščiausius tikslus keliančiose komandose.

6. Bennedictas Mathurinas (Arizonos universiteto „Wildcats“, 20 metų, 202 cm, Kanada)

Statistika NCAA: 33 minutės, 17,7 taško (37 proc. trit.), 5,6 atk. kam., 2,5 rez. perd.

Šaknis Haityje turintis puolėjas pasižymi unikalia vaikystę, kurią apibūdina ne tik kreolų kalbos pamokos, bet ir ankstyva vyresnio brolio mirtis. Šalia to, B.Mathurinas mažumėje išbandė ir ledo ritulį bei amerikietišką futbolą, tačiau galiausiai pasuko į krepšinį ir savo pasirinkimo veikiausiai nesigaili. Į Arizoną kartu su Ąžuolu Tubeliu jis atvyko kaip panašaus lygio talentai, tačiau laikui bėgant būtent kanadietis patraukė NBA klubų dėmesį ir tuo stebėtis nereikėtų.

B.Mathurinas po pirmojo savo sezono NCAA atliko žymų progresą, ženkliai pagerindamas savo metimą iš toli ir taip pridėdamas universalumo. Dėl ilgų rankų jis pasižymi aukštu kamuolio išmetimu, todėl gali atakuoti praktiškai nepaisydamas varžovų trukdymo. 37 procentų sezono taiklumas yra net nukritęs, nes pernai turėdamas mažesnę rolę ir daugiau pasirinkimo metimams juos laidė net 42 procentais. Apskritai jis pasižymi geru krepšinio supratimu, savalaikiais įkirtimais į baudos aikštelę ir aukštesniu nei vidutiniu atletiškumu, leidžiančiu dažnai efektingai užbaigti atakas.

Praėjusią vasarą B.Mathurinas pretendavo į olimpinės atrankos Kanados rinktinę, tačiau į šią neprasimušęs dalydavo devyniolikmečių pasaulio čempionate ir vis tiek rado laiko individualiam tobulėjimui, pagerinęs gynybą bei perdavimų skirstymą. Jam stinga stabilumo, nors tai jaunam talentui ir yra normalu, o gerą dieną NBA klubams jis gali pasiūlyti labai daug, todėl gali būti pasirinktas ir aukštesniu nei šeštuoju šaukimu.

5. Keeganas Murray‘us (Ajovos universiteto „Hawkeyes“, 21 metai, 203 cm, JAV)

Statistika NCAA: 32 minutės, 23,5 taško (40 proc. trit.), 8,7 atk. kam., 1,5 rez. perd., 1,3 per. kam., 1,9 bloko.

Šis vardas gali būti mažiau girdėtas žmonėms, kurie kitus talentus žino dėl jų vaizdo įrašų „Youtube“ ar įspūdingų momentų mokyklų krepšinyje. K.Murray‘us ilgai nebuvo priskiriamas ryškiausiems savo kartos talentams, Ajovos universitetas taip pat buvo pasirinktas dėl to, kad prie jo pavardės ekspertai dažniausiai dėjo vos tris žvaigždutes. Pirmasis sezonas NCAA taip pat nebuvo įspūdingas (7,2 taško ir 5,1 atkovoto kamuolio), bet antrajame jis parodė tarsi neįmanomą progresą.

K.Murray per vieną vasarą drastiškai pagerino visus savo rodiklius, o išaugus minutėms kilo ir taškų, atkovotų kamuolių bei rezultatyvių perdavimų skaičiai. Maža to, padidėjus rolei nekrito jo efektyvumas, priešingai, tritaškių pataikymas pašoko vos nuo 29,6 iki elitinio 39,8 procento, tuo pačiu prisijungiant prie retų žaidėjų, kurie per rungtynes perima daugiau nei po kamuolį ir blokuoja daugiau nei po metimą. Jis visada buvo išskirtinis kovotojas ir atletas, bet duris jam atidarė įgūdžių ir ypač metimo nušlifavimas. Pradėjus pataikyti, jam atsivėrė erdvės po krepšiu, o galingi dėjimai tapo vizitine kortele.

Vis dėlto puolėjas dar turi daug erdvės tobulėti. NBA jis neturės konkrečios pozicijos, nes stokos ūgio grumtis po krepšiais, o darbui ties perimetru jam trūksta greičio ir gero kamuolio valdymo. K.Murray‘ui pasisekė, kad krepšininkų skirstymas pozicijomis pamažu lieka praeityje ir dabar užtenka mokėti žaisti krepšinį, o tai jis tikrai gali. Universalus puolėjas domins daugelį komandų, nors šios ir turės pasukti galvą, kaip rasti jam efektyviausią vietą ant parketo.

4. Jadenas Ivey (Purdju universiteto „Boilermakers“, 20 metų, 193 cm, JAV)

Statistika NCAA: 31 minutė, 17,3 taško (36 proc. trit.), 4,9 atk. kam., 3,1 rez. perd.

J.Ivey taip pat buvo užkoduotas tapti sportininku – jo mama aukščiausiame lygyje žaidė krepšinį, o tėvas karjerą kūrė amerikietiškame futbole. Toks genofondas leido jam tapti neabejotinai talentingiausiu nominaliu šios biržos gynėju. Galima pastebėti aiškią madą – tarp labiausiai vertinamų žaidėjų dominuoja atletiškų ir bent 200 cm ūgio pasiekusių jaunuolių tipažas, jei technikos išmokyti galima, atletiškumo – ne itin. J.Ivey gal ir trūksta kelių centimetrų, bet atletinių savybių jis turi per akis.

Jaunasis gynėjas pasižymi neįtikėtinu greičiu ir šuoliu bei net pozicines atakas dažnai užbaigia galingais dėjimais, primindamas šiek tiek vyresnį ir geriau žinomą Ja Morantą. J.Ivey pasižymi ir greitu pirmuoju žingsniu, gerai kyla atsispyręs tiek viena, tiek dviem kojomis, neįprastai dažnai stabdo varžovus blokais. Pastaraisiais metais jis pagerino ir savo metimą iš toli, nors vis dar yra regimas labiau kaip „galintis įmesti“ žaidėjas ne kaip snaiperis. Kamuolį jis išleidžia žemai, tačiau tai atlieka pakankamai staigiai ir praktiškai nepašokęs, todėl savo metimus rasti turėtų ir NBA.

Aukšta žaidimo sparta dažnai tampa ne tik jo palaiminimu, bet ir prakeiksmu – J.Ivey yra linkęs į karštakošiškus sprendimus, dažnai tiesiog įbėga į situacijas, iš kurių neberanda išeities, daug klysta. Iš prigimties jis nėra įžaidėjas, tačiau šią funkciją privalo atlikti dėl jau minėto centimetrų stygiaus. J.Moranto sėkmė turėtų jam pridėti pasitikėjimo, kad tokio tipo gynėjas gali dominuoti lygoje, o aukštas šaukimas jam yra patogus ir tuo, kad turės laiko atsiskleisti vienoje iš turnyro lentelės apačios komandų.

3. Paolo Banchero (Djuko universiteto „Blue Devils“, 19 metų, 208 cm, Italija)

Statistika NCAA: 33 minutės, 17,2 taško (34 proc. trit.), 7,8 atk. kam., 3,2 rez. perd.

Pagaliau įžengėme į potencialių pirmųjų šaukimų teritoriją. Ši birža išsiskiria tuo, kad neturi vieno galva už kitus ryškesnio talento ir pirmasis šaukimas nebūtinai reiškia, kad klubas gaus auksinę žąsį. P.Banchero gimė ir užaugo JAV, tačiau dėl tėvo kilmės prieš dvejus metus gavo Italijos pilietybę ir ketina atstovauti būtent šios šalies rinktinei. Net ir už Atlanto jis visada buvo laikomas vienu talentingiausių savo kartos žaidėjų ir tai nepasikeitė iki šiol – jis vis dar minimas diskusijose dėl pirmojo šaukimo.

NCAA jis žaidė taip, tarsi jau turėtų NBA patirties. Naujasis italas mėgsta kurti taškus žaisdamas vienas prieš vieną, gali atakuoti tiek veidu, tiek nugara į krepšį, puikiai pataiko iš vidutinio nuotolio ir tik kiek prasčiau iš tolimos distancijos. Baudos aikštelėje jis turi gausų apgaulingų judesių arsenalą, kuriuos vainikuoja metimais tiek kaire, tiek dešine ranka, tiek apibėgdamas varžovus, tiek įveikdamas juos fizinėse dvikovose. Jis gali kurti progas ir komandos draugams bei apskritai dažnai primena gynėją sunkiojo krašto puolėjo kūne.

Ekspertams daugiausiai klausimų kelia jo metimas iš toli bei potencialas gynyboje, nors šių prastais taip pat negalima pavadinti. Tritaškius P.Banchero meta vidutinišku procentu, nors ir neturi stabilios formos – yra linkęs nesusidėlioti pėdų ar pasukti petį, todėl išmetimai dažnai gaunasi vis skirtingi. Kaip ir dauguma tokio sudėjimo žaidėjų, jis nėra užtikrintas „switch-all“ gynyboje, dažnai savo aikštės pusėje yra linkęs ir pailsėti, bet su Djuke tekusiu puolimo krūviu tai nestebina. Apskritai jis turi potencialo tapti pirmojo ryškumo žvaigžde ir pakeisti jį pasirinkusios komandos veidą.

2. Chetas Holmgrenas (Gonzagos universiteto „Bulldogs“, 20 metų, 213 cm, JAV)

Statistika NCAA: 27 minutės, 14,1 taško (39 proc. trit.), 9,9 atk. kam., 1,9 rez. perd., 3,7 bloko.

Ch.Holmgreną jau seniai turėtų žinoti visi, kurie domisi krepšiniu – „Youtube“ per pastaruosius metus privalėjo rekomenduoti vaizdo įrašus apie naująjį „vienaragį“, kuris laido tritaškius ir įžaidinėja kamuolį, nors yra pusantros galvos aukštesnis tiek už varžovus, tiek už savo komandos draugus. Dar prieš savo augimo spurtą jis buvo laikomas talentingu ir suvienijo jėgas su Jalenu Suggsu, tačiau prieš devintą klasę per vieną vasarą pridėjo 20 cm ir staiga tapo visiška sensacija. Kurį laiką jis galėjo oficialiai vadintis geriausiu talentu žemėje, nes tapo devyniolikmečių pasaulio čempionato MVP.

Amerikietis išties pasižymi unikaliu fizinių savybių ir įgūdžių paketu. Jo ištiestų rankų ilgis siekia beveik 230 cm, o prie to pridėjus ir netikėtą mobilumą, jis tampa tiesiog nepakartojamu metimų blokuotoju. Dėl Gonzagos dominavimo reguliariajame sezone jam net nereikėjo žaisti ilgų minučių, tačiau statistika vis tiek kalba pati už save – metimus jis pūtė tiek baudos aikštelėje, tiek ties perimetru, o komplikuoti jo varžovams buvo net metimai atšokus. Jis taip pat gerai susirenka kamuolius, o savo ginklų turi ir puolime, kur gali ne tik dalinti perdavimus, bet ir įžaisti kamuolį bei laidyti tolimus metimus, ir ne tik iš statinių padėčių.

Šansų su juo pabendrauti turėję NBA klubų atstovai neturėjo nusiskundimų ir dėl Ch.Holmgreno charakterio, kuris pasirodė kovingas, bet ne akiplėšiškas. Visi ekspertai jam turi vienintelį racionalų priekaištą – itin liauną sudėjimą. Jis tikrai turės problemų su fiziškesniais oponentais, o siauri pečiai ir neleidžia tikėtis, kad jis lengvai priaugs raumenų masės. Tuo labiau, su jo sudėjimu ir išvystomais greičiais kiekvienas papildomas kilogramas reiškia milžinišką apkrovą keliams, tad vienos tiesos čia tiesiog nėra. Kad ir kurį kelią pasirinks Ch.Holmgrenas, jis turi MVP lygio potencialą.

1. Jabari Smithas (Auburno universiteto „Tigers“, 19 metų, 208 cm, JAV)

Statistika NCAA: 29 minutės, 16,9 taško (42 proc. trit.), 7,4 atk. kam., 2 rez. perd.

J.Smithas gali padėkoti savo tėvui ne tik už genus ir identišką vardą, bet ir už pramintą taką – vyresnėlis taip pat išbandė NBA parketą, lygoje praleido ketverius metus, o dar 2007-aisiais vilkėjo Stambulo „Bešiktaš“ marškinėlius. J.Smithas gali pasekti ir kito žinomo giminaičio pėdomis – jo tolimas pusbrolis yra Kwame Brownas, 2001-aisiais pašauktas pirmuoju šaukimu, tačiau šiais laikais labiau žinomas dėl meme‘ų nei dėl savo sportinių pasiekimų.

J.Smithas yra dar vienas unikalių fizinių duomenų talentas biržos viršuje. Jis pasižymi pilnaverčiu aukštaūgio sudėjimu, tačiau gali būti vadinamas ir elitiniu snaiperiu, nes tritaškius meta dažnai ir taikliai (5,5 tritaškio per mačą, 42 procentų taiklumas). Jis pasižymi plastišku ir taisyklingu metimu, dėl kurio kartais net sunku patikėti, jog išties yra 208 cm ūgio, nevengia iššauti ir per metrą nuo tritaškio linijos, nesusigrupavęs kojų ar tiesiog per rankas, nes tiesiog gali tai daryti ir vis tiek pataikyti. Apskritai jis yra pirmasis talentas, galėsiantis Karlui-Anthony Townsui mesti iššūkį kaip geriausias aukštaūgis snaiperis istorijoje.

Didžiąją dalį savo taškų jis surenka būtent metimais, nors spėjo pademonstruoti ir prasiveržimų galimybę, o platesnėje NBA aikštelėje tai padaryti bus ir daugiau galimybių. Gynėją jis primena ir savo aikštės pusėje, kur nevengia pasitikti varžovus ties tritaškiu bei neatsilieka jiems veržiantis link krepšio. Žaisdamas mokykloje jis garsėjo kaip dažnai metimus blokuojantis žaidėjas, o dabar šį amatą kiek apleido, tačiau vis tiek turi visas tam reikalingas fizines savybes. Jam dar reikės įrodyti, kad gali baudos aikštelėje grumtis su NBA lygio kūnais, o ir dalinimosi kamuoliu įgūdžius privalės šlifuoti, tačiau jis turi potencialiu tapti unikalia lygos žvaigžde.

Kaip ir buvo minėta, ši birža neturi konkretaus pirmojo šaukimo, kuriuo kitąmet veikiausiai taps Victoras Wembanyama. Sezono eigoje tokia privilegija buvo skiriama ir Ch.Holmgrenui bei P.Banchero, o J.Smitho kandidatūra išryškėjo tik pastarosiomis dienomis. Prie to prisidėjo ir tai, kad pirmąjį šaukimą gavo Orlando „Magic“. Kiti klubai galėtų turėti kitokius pasirinkimus ir galbūt yra visiškai patenkinti tuo, ką gaus vėlesniais šaukimais.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra