Naujausias „Juventus“ pirkinys: apie ryšį su B.Griciūnu, balkanišką patirtį, karinę mokyklą ir ambicijas Utenoje (5) interviu

Jonathanas Davisas tapo paskutiniuoju arba priešpaskutiniu Utenos „Uniclub Casino – Juventus“ komandos naujoku šį sezoną.

Vos vienerias rungtynes prieš „Šiaulius“ sužaisti spėjęs 26 metų 188 cm ūgio amerikietis debiutavo solidžiai: pelnė 16 taškų, atkovojo 5 kamuolius, atliko 2 perdavimus, 4 sykius klydo ir rinko 12 naudingumo balų.

„Atvykau iš Serbijos lygos – lygiai skiriasi kaip diena ir naktis. Tai pastebėjau jau pirmosios treniruotės metu, pamačiau, kiek pajėgūs yra mano bendraklubiai“, – pripažino amerikietis, prieš tai gynęs Zemuno „Mladost“ ekipos garbę.

Profesionaliai krepšinį įžaidėjas žaidžia nuo 2019 metų, turi patirtį ne tik Europoje, bet ir Plėtojimosi lygoje, bet pripažįsta, kad LKL pirmenybės jam – aukščiausias pasiekimas iki šiol.

„Tai man – galimybė. Žaidžiau lygyje, kuris buvo žemesnis už LKL, norėjau įrodyti, jog galiu žaisti aukštesniame lygyje ir būti laiminčios ekipos dalis“, – ambicijų turi jis.

Pokalbis su J.Davisu – apie prisijungimą prie „Uniclub Casino – Juventus“, patirtį Europoje, karinės mokyklos naudą ir ryšį su Benu Griciūnu.

– Kokius pirmuosius įspūdžius Utenoje spėjote susidaryti?

– Tikrai gerus. Utena – maža, bet smagu, kad čia bendruomenė, žmonės myli krepšinį. Jau pastebėjau, kad sirgaliai – šaunūs, komandos draugai irgi. Justiną Alstoną kažkiek pažinojau iš anksčiau, kad jis man padėjo integruotis ir adaptuotis pirmosiomis dienomis.

– Ar Utena – mažiausias miestas, kuriame rungtyniavote?

– Ne, esu žaidęs Šiaurės Makedonijos Kavadarcio mieste. Ten praleidau kelis mėnesius praeitą sezoną. Taip pat esu rungtyniavęs Bania Lukos mieste Bosnijoje ir Hercegovinoje bei netoli Belgrado esančiame Zemune.

– Spėjote sužaisti debiutines rungtynes prieš „Šiaulius“, kuriose buvote ryškus, maža to, dar ir iškovojote pergalę. Kaip jautėtės debiutiniame mače?

– Gerai, labiausiai džiaugiuosi, kad grįžome į pergales, nes žinau, kad komanda buvo duobelėje. Savo individualiu pasirodymu esu gana patenkintas, nors jaučiu, jog galėjau atrodyti geriau, galėjau nepadaryti keleto klaidų. Man dar reikia priprasti, viskas bus gerai. Treneris sakė, kad nori, jog būčiau savimi, pasitikėčiau savo instinktais, tai ir bandau daryti. Džiaugiuosi, kad jaučiu pasitikėjimą iš jo bei komandos draugų.

Davisas

– Komandą keitėte jau gerokai įpusėjus sezonui – liko vos pora mėnesių žaidimo. Kas sunkiausia, kai įsilieti į naują sistemą reikia būtent tokiu metu?

– Atvykau iš Serbijos lygos – lygiai skiriasi kaip diena ir naktis. Tai pastebėjau jau pirmosios treniruotės metu, pamačiau, kiek pajėgūs yra mano bendraklubiai. Serbijos komandoje buvau vyriausias, nors man tik 26-eri. Atvykus čia yra kitaip – yra vos du jaunesni vyrukai, galiu jaustis jaunas (Juokiasi).

– Koks jausmas, kuomet dar nesi pasiekęs savo piko, o jau esi lyg veteranas savo jauniems komandos draugams?

– Nesakyčiau, kad tai sukelia spaudimą ar kažką panašaus. To yra ir taip, kuomet esi amerikietis Europoje, iš tavęs laukia rezultato. Vis tik buvau pripratęs prie situacijos, man tai padėjo suaugti ir atsidurti ten, kur esu dabar.

– Kodėl pasirinkote atvykti į „Uniclub Casino – Juventus“ klubą?

– Tai man – galimybė. Žaidžiau lygyje, kuris buvo žemesnis už LKL, norėjau įrodyti, jog galiu žaisti aukštesniame lygyje ir būti laiminčios ekipos dalis. Mačiau, kad Utenos sezonas atrodė neblogai, išskyrus keletą pastarųjų metų. Maža to, išvyko Alexas. Norėjau padėti komandai vėl rinkti pergales.

– Ar anksčiau karjeroje esate susitikęs su lietuviais?

– Kartu su Benu Griciūnu porą metų kartu praleidome universitete. Nuolat sekiau jo karjerą ir manau, kad jo lygis – geresnis nei tik LKL. Apie Lietuvos krepšinį ir šiaip žinojau nemažai, žinau, kokia tai krepšinio šalis, kaip NBA atrodo Sabonis ar Valančiūnas. Suprantu, kokią reikšmę čia turi šis sportas.

– Ar prieš atvykstant į Uteną Benas jums davė patarimų?

– Kalbėjausi su juo ir jis tik gerais žodžiai atsiliepė apie „Uniclub Casino – Juventus“ organizaciją bei lygą. Jis įspėjo, kad Utena – mažas miestas, bet komanda – viena penkių ar šešių pajėgiausių Lietuvoje, tad turėčiau čia atvykti.

– Lietuvoje dažnai manoma, kad mūsų lyga nėra labai matoma užsienyje. Ar jūs, žaisdamas kitose Europos šalyse, kažkiek stebėjote, kas vyksta Lietuvos krepšinyje?

– Man lyga buvo įdomi, žinojau ne vieną amerikietį, kuris čia žaidė, tad stebėjau juos. Ne vienas žaidėjas man gerai yra atsiliepęs apie šią šalį. Žinojau, kaip Eurolygoje žaidžia Kauno „Žalgiris“, kad tarptautiniuose turnyruose yra Vilniaus „Rytas“ ar Panevėžio „7bet-Lietkabelis“.

Davisas

– Sezoną pradėjote Serbijoje, ten atrodėte solidžiai, kokią patirtį išsivežėte iš šios taip pat krepšinio šalies?

– Serbai yra pašėlę dėl krepšinio, tai buvo smagi patirtis. Išmokau daug dalykų, bet nežaidžiau su pajėgiausiomis šalies ekipomis kaip „Partizan“ ar „Crvena Zvezda“. Taip, gerų komandų buvo, bet tai – kitas dalykas nei ta pati LKL.

– Ko išmokote iš Balkanų krepšinio?

– Išmokau, koks greitis ir fiziškumas turi būti, supratau, kad čia kitos krepšinis, kita terminologija. Net ir Balkanų šalyse tarpusavyje viskas kažkiek skyrėsi, jei lyginčiau Serbiją, Bosniją ir Hercegoviną bei Šiaurės Makedoniją.

– Lietuvos sirgaliai jūsų nebuvo matę anksčiau, kaip save jiems pristatytumėte?

– Augau gana įprastai, turiu 5 brolius ir 2 seseris, esu vyriausias šeimoje. Į krepšinį atėjau būdamas ketverių, iškart jį pamilau. Kažkiek bandžiau amerikietišką futbolą, bet ten man patiko ne taip stipriai. Nuo jauno amžiaus rimtai žiūrėjau į darbą ir tikiuosi, kad mano karjera klostysis sėkmingai.

– Ar jūsų šeimos nariai irgi įsitraukę į sportą?

– Mano šeima tikrai sportiška. Mano sesuo sportuoja koledže, du broliai žaidžia futbolą, vienas – krepšinį, o jaunesnė sesuo nori išbandyti tinklinį, kai bus kiek vyresnė. Visi jie seka mane, žiūri rungtynes ir palaiko.

– Kaip būdamas amerikiečiu pripratote didžiąją dalį sezono būti toli nuo šeimos?

– Pirmais metais buvo sunku, bet šį sezoną buvo lengviau. Gyvenau Belgrado priemiestyje, čia buvo ne tiek mažai amerikiečių, galėdavau susišnekėti anglų kalba, tapo lengviau. Komandos vietiniai ir legionieriai man pavyko jaustis tikrai gerai. Utenoje vėl turime daug amerikiečių, tad man tai taip pat lengvina situaciją.

– Turite patirties mokykloje, kuri buvo karinės pakraipos. Gal galite papasakoti apie ją ir kuo ši patirtis naudinga jaunam žmogui?

– Tai buvo lyg paruošiamieji papildomi metai prieš koledžą. Vykau ten dėl krepšinio patirties, nes tuo pasižymėjo ši mokykla, bet man galiausiai ten labai patiko. Taip, buvo tikrai sunku, 6–7 mėnesius kas rytą kėlėmės 6 valandą, kasdien turėjome treniruotes, sunkiai dirbome, šalia to buvo ir karinės praktikos. Maždaug 8 valandą per dieną turėjai būti įsitraukęs į aktyvias veiklas. Tai man padėjo išsiugdyti discipliną ir paruošė gyvenimui. Man tai išėjo į naudą, nežinau, ar tai reikalinga kiekvienam, visi – skirtingi. Kai kuriems mano bendraklasiams tai patiko, kai kuriems – ne. Yra ir NBA žaidėjų, kurie mokėsi čia: Terry Rozieris ar Montrezlas Harrellas.

Davisas

– Šarlotės Šiaurės Karolinos universitete baigėte studijas. Kokių žymių žaidėjų sutikote šiuo periodu?

– Lankiausi Chriso Paulo ir „Nike“ įgūdžių akademijoje, teko pažaisti ir prieš patį Chrisą. Sutikau kelyje Donovaną Mitchellą, Jareną Jacksoną, Graysoną Alleną, sunku net išvardinti visus, jų buvo daug.

– Kas buvo didžiausias pavyzdys ir įkvėpimas jums?

– Kol augau buvau didelis Chriso Paulo sirgalius, kai galėjau susitikti su juo, man tai buvo ypatinga. Džiaugiuosi, kad turėjau tokį šansą.

– Kas, jūsų nuomone, šiuo metu yra geriausias pasaulio žaidėjas?

– Kevinas Durantas.

– Nebuvote pašauktas NBA naujokų biržoje, tačiau žaidėte G lygoje, Leiklando „Magic“ klube. Kokie buvo šie 2019–2020 metai?

– Tai buvo pirmas mano profesionalus sezonas, daug ko išmokau. Pagaliau tapau suaugusiu. Turėjome gerą komandą, bet sezonas baigėsi dėl koronaviruso pandemijos. Manau, kad jei būtume baigę sezoną, jis būtų solidus.

– Kaip manote, kokia būtų solidi sezono pabaiga Utenos ekipai?

– Norime iškovoti medalius, visada žaidžiu tik dėl pergalių. Noriu parodyti maksimalų potencialą, būti geriausia savo versija ir atnešti pergales.