N.Woltersas – solidus pirkinys, bet K.Pangoso nepakeis (84)

Kauno „Žalgiris“ ir toliau aktyviai darbuojasi vasaros rinkoje. Pradėta komplektuoti įžaidėjų liniją, pasirašius sutartį su 27 metų 193 cm ūgio amerikiečiu Nate'u Woltersu.

Atakų organizatorius į Kauną atvyks po permainingo praėjusio sezono, kurio metu nesėkmingai bandė sugrįžti į Nacionalinę krepšinio asociaciją (NBA), o vėliau blizgėjo Prancūzijos pirmenybėse, atstovaudamas Šalono „Elan“ komandai.

Prancūzijos čempionate N.Woltersas per 29 minutes fiksavo 16,3 taško, 6,2 rezultatyvaus perdavimo ir 3,9 atkovoto kamuolio vidurkius. Jis buvo trečias didžiausią rezultatyvių perdavimų vidurkį turėjęs pirmenybių žaidėjas ir ketvirtas pagal rezultatyvumą.

„Žalgiris“ įsigijo įžaidėją, kuris gali ne tik kurti komandai, bet ir pats sėkmingai imtis iniciatyvos. Vis dėlto N.Woltersas pilnai neatstos Kevino Pangoso, kuris antrojo sezono Kaune metu tapo neabejotinu „Žalgirio“ vedliu.

Stebint N.Wolterso žaidimą, pirmas dalykas, krentantis į akis – sudėjimas. Amerikietis yra gana aukštas įžaidėjas, tuo pačiu pasižymintis pakankamai tvirtu kūnu. Jis nėra toks fiziškai galingas kaip Vasilije Micičius, tačiau pakankamai tvirtas, jog neprarastų kūno balanso, susidūręs su kietai rungtyniaujančiais oponentais.

Amerikietis yra ramesnio tipo, brandus atakų organizatorius, pirmiausiai siekiantis sukurti progas komandos draugams. N.Woltersas retai priima skubotus sprendimus, rungtyniauja kantriai ir apgalvotai.

Stipriausia amerikiečio savybė – prasiveržimai ir platus floaterių arsenalas. Nors N.Woltersas nėra ypatingai vikrus ir manevringas, kaip pavyzdžiui K.Pangosas, jis išsiskiria kamuolio valdymo įgūdžiais, geba keisti judėjimo greitį, turi daug klaidinančių judesių.

N.Woltersas puikiai valdo kamuolį abejomis rankomis ir sėkmingai veržiasi tiek į kairę, tiek į dešinę puses. Įsiveržęs jis pirmiausia ieško komandos draugų, tačiau jei koridorius link krepšio laisvas – amerikietis atakuoja.

Mėgstamiausias ir geriausiai ištobulintas prasiveržimų užbaigimo būdas – floateris. N.Woltersas geba sėkmingai mesti floaterius tiek atsispyrus nuo vienos kojos, tiek ir nuo dviejų, mesdamas viena ranka arba abiem. Šį žaidimo elementą amerikietis įvaldęs nepriekaištingai.

Nugludinti floateriai iš dalies yra pasekmė prisitaikymo ir savo ribotumų suvokimo. N.Woltersas nėra itin atletiškas, neturi ilgų rankų, plačių pečių. Kartais jam sunku užbaigti prasiveržimus, susidūrus su varžovų aukštaūgiais.

Nors amerikietis yra techniškas užbaigėjas, galintis įmesti tiek kaire, tiek dešine rankomis, vidutiniškos šuolio galimybės dažnai pakiša koją, mėginant pasižymėti prieš oponentų „centrus“.

N.Woltersas nėra itin kūrybingas įžaidėjas, kuris nardytų po baudos aikštelę ir skirstytų sudėtingus bei labai tikslius perdavimus. Vis tik žaidimo skaitymas, aikštelės matymas bei ūgis leidžia jam gana sėkmingai rasti laisvus komandos draugus.

Tiesa, gynėjas kartais pernelyg perlaiko kamuolį, kai susiduria su stepautais. Jis linkęs juos apeiti, pasinaudodamas savo technišku driblingu, tačiau dažnai taip tik sugaišta pernelyg daug laiko. Tai leidžia leidžia oponentams įgyvendinti gynybines rotacijas, o „langas“, kurio metu N.Wolterso ekipa turi kiekybinį pranašumą, užsidaro.

Jei lygintume N.Woltersą su K.Pangosu, savybė, kuri šiuos du įžaidėjus skiria labiausiai – metimas. N.Woltersas yra neblogas metikas, ypač iš vidutinio nuotolio, tačiau ne tas žmogus, nuo kurio varžovai negalėtų atsitraukti jokiais būdais.

NBA komandos amerikietį neretai provokuodavo mesti iš toli, naudodamos itin pasyvią pikenrolų gynybą, kai N.Wolterso tiesioginis oponentas užtvaras apeidavo pro apačią. Jos taip elgdavosi ne šiaip sau – amerikiečiui būdavo sunkiau kurti komandos draugams, o už riziką jis nubausdavo toli gražu ne visada.

Debiutiniame sezone NBA, atstovaudamas Milvokio „Bucks“, N.Woltersas pataikė 18 iš 62 tolimų metimų (29 proc.). Nuo 2014–2015 metų sezono per 266 viso NBA sužaistas minutes amerikietis neįmetė nė vieno tritaškio, o iš toli metė tik 7 kartus.

Kiek kitokį įspūdį galima susidaryti, pažvelgus į N.Wolterso skaičius Europoje. 2016–2017 m. sezone, atstovaudamas Belgrado „Crvena Zvezda“, amerikietis tritaškius metė 33 proc. tikslumu (43 iš 129), o praėjusiame sezone „Elan“ ekipoje procentas šoktelėjo iki 37 proc. (20 iš 54).

Šie skaičiai kiek iškraipo realybę. N.Woltersas nėra geras metikas iš tolimų distancijų, tačiau gana patikimai realizuoja tritaškius iš statinių padėčių – tada, kai lūkuriuodamas prie tritaškio linijos, priima perdavimą iš komandos draugo ir atakuoja. Amerikiečio metimo technika perša prielaidą, jog jis galėtų būti kur kas geresnis metikas nei yra.

N.Woltersas „Žalgirio“ puolimui įneš galimybę išnaudoti ūgio pranašumo situacijas perimetre. Itin techniškas amerikietis geba puikiai žaisti vienas prieš vieną, dažniausiai be didelių problemų klaidinančiais judesiais pergudraudamas nerangesnius aukštaūgius.

Šiems pernelyg atsitraukus, amerikietis gali nubausti metimu iš vidutinio nuotolio, atlikęs staigų atšokimą su kamuolio sumušimu už nugaros.

Vienas didžiausių amerikiečio žaidimo trūkumų – gynyba. Ypatingai, vienas prieš vieną.

Nors N.Woltersas yra gana didelis įžaidėjas, galintis dengti ir atakuojančius gynėjus, ir toliau nuo krepšio žaidžiančius lengvuosius kraštus, jam sunku sustabdyti staigesnius ir mažesnius oponentus pirmoje prasiveržimo fazėje. Prastokai kojomis dirbantis amerikietis dažnai leidžia varžovams atsiplėšti pirmuoju žingsniu, o tada priverstas gelbėtis tik savo kūno ir komandos draugų pagalba.

Negerai tai, jog N.Woltersas linkęs praleisti oponentus į jų stipriąsias puses. Tai leidžia daryti prielaidą, jog jis nėra itin atidus ir neskiria ypatingo dėmesio savo oponentų žaidimo stiprybėms.

Pastarasis aspektas, tikėtina, bus pataisytas, kai N.Woltersas įsilies į „Žalgirio“ sistemą, kurioje varžovų stiprybėms yra teikiamas milžiniškas dėmesys. Už tokias klaidas gynyboje amerikiečiui teks išklausyti Šarūno Jasikevičiaus keiksmų tiradas, kurios anksčiau ar vėliau privers pasidaryti tam tikras išvadas.

Dar vienas neigiamas aspektas, kuriuo N.Woltersas pasižymi, tai pakankamai minkštas charakteris. Gynyboje amerikietis toli gražu ne pats kovingiausias ar labiausiai susikoncentravęs asmuo. Savo ruožtu, puolime jam kartais stinga agresyvumo. Būna momentų, kai N.Woltersas aikštelėje atrodo pernelyg pasyvus.

Nėra aišku, ar N.Woltersas į Kauną atvyko pakeisti K.Pangosą ar vis tik užims atsarginio atakų organizatoriaus vietą. Antruoju atveju, tai būtų puikus pastiprinimas.

Vis tik jei N.Woltersas įsigytas kaip pagrindinis įžaidėjas, tiesioginę rokiruotę su sublizgėjusiu kanadiečiu galima būtų laikyti kaip susilpnėjimą, ypatingai galimybėmis grasinti varžovams tolimais metimais „pirmojo numerio“ pozicija.

„Ilgoji pertrauka“: „Žalgirio“ tarpsezonis: kurie žaidėjai liks, kas turėtų išvykti ir kokie matomi kandidatai papildyti sudėtį