Misija „Užauginti uteniškį“: tarp bendraamžių dominuojantis 17-metis kukliai siekia vietos ant LKL parketo (3) interviu

Tikslas – užauginti uteniškį. Tokį sau išsikėlė „Uniclub Casino – Juventus“ komanda, praeitą vasarą pasirašiusi ilgalaikę sutartį su 17-mečiu Titu Didžgalviu.

Vyrų lygyje vaikinas daug šansų dar nesulaukia, tačiau pernai dominavo tarp bendraamžių Moksleivių krepšinio lygoje (MKL), kur buvo rezultatyviausias, efektyviausias ir daugiausiai rezultatyvų perdavimų atliekantis 17-metis. Jo skaičiai per 37 minutes siekė 27,6 taško, 6,1 atkovoto kamuolio, 7,8 perdavimo ir 28,6 naudingumo balo.

Šį sezoną jis fiksuoja panašius rodiklius MKL, o Regionų krepšinio lygoje (RKL) per 25 minutes meta 13,8 taško, atkovoja 4,3 kamuolio, atlieka 5,5 perdavimo bei renka 20,5 naudingumo balo.

„Rytais keliauju į mokyklą, tada seka treniruotės – kartais dvi viena po kitos, tada grįžus dar reikia padaryti pamokas. Šiemet mokslai kenčia kiek labiau, bet stengiuosi mokytis, tėvai irgi skatina tai daryti“, – savo 17-mečio rutiną pasakoja T.Didžgalvis.

Praeitą sezoną jis debiutavo su „Uniclub Casino – Juventus“ apranga Karaliaus Mindaugo taurėje (Citadele KMT), o šį sezoną 8 minutėms pasirodė ant parketo ir Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“).

„Visada einu į rungtynes su ta mintimi, kad manęs gali prireikti“, – sako įžaidėjas.

Patirtis su Utenos ekipa jis semiasi pilnomis saujomis ir kuo daugiau siekia pasimokyti iš trenerio Oliverio Kostičiaus patarimų. Kol kas jaunuolis sau skambių ambicijų nekelia ir supranta, kad dar turi daug ko išmokti.

„Nieko įspūdingo vyrų krepšinyje dar nerodau ir dabar man svarbiausia dirbi bei tobulėti. Jaučiu, kad pastarieji metai su „Uniclub Casino – Juventus“ man davė daug naudos: fiziškumo, gebėjimo skaityti situacijas“, – sako ateitį su savo miesto ekipa iki 2027-ųjų susiejęs uteniškis.

View this post on Instagram

A post shared by „Uniclub Casino – Juventus“ (@bcjuventus)

REKLAMA

– Praeitą sezoną prisijungėte prie pagrindinės Utenos ekipos. Ką jums kaip uteniškiui reiškė toks šansas?

– Reiškė daug, man tai didelė galimybė – sportuoti su profesionalais, mokytis iš jų ir siekti tikslų. Kaip sako Eimantas Skersis, reikia LKL lygai užauginti bent vieną uteniškį – to ir siekiu.

– Kaip jūsų artimieji pasitiko žinią, kad būdamas 16-os gavote šansą „Uniclub Casino – Juventus“ klube?

– Visi džiaugėsi, sakė neužmigti ant laurų, treniruotis dar daugiau ir negauti žvaigždžių ligos (Juokiasi). Tėvai sakė dirbti, kad viską rodytų rezultatai aikštelėje.

– Ar pamenate, su kokiomis emocijomis ėjote į pirmą „Uniclub Casino – Juventus“ treniruotę?

– Tą pačią dieną ryte turėjau treniruotę su savo amžiaus vaikais, o vėliau vykau pas „Uniclub Casino – Juventus“. Labai bijojau, kaip mane priims profesionalai. Bet viskas buvo gerai, mane priėmė šiltai.

– Kurie žaidėjai jus labiausiai globojo pirmaisiais mėnesiais?

– Ko gero, Gintautas Matulis ir Martynas Gecevičius. Jie duodavo patarimų ir aikštelėje, ir už jos ribų, kaip elgtis, ką daryti geriau.

Didžgalvis

– Nuo vaikų krepšinio perėjus prie vyrų, kas jums tapo didžiausiu šoku ir iššūkiu?

– Požiūris ir darbo etika – visiškai kitokia. Mes, vaikai, po treniruočių iškart skubame namo, o profesionalai prisižiūri kūną, atlieka pratimus, lieka pamėtyti papildomai. Pajutau ir koks yra LKL fiziškumas. Nors esu greitas, kiti žaidėjai nuspėja mano judesius, nesijaučiu taip kaip prie bendraamžių. Supratau, kad reikia bendrauti, būti užsispyrusiam, vokaliam, nes jei nekalbėsi, nebūsi komandos dalis.

– Ar toks ankstyvas patekimas į vyrų krepšinį – ne tik LKL, bet ir RKL – jums padėjo gerus pagrindus integracijai į kitą lygį?

– Taip, kai anksti patenki į vyrų rūbinę, pamatai, kaip visi ten bendrauja, nuo ankstyvo amžiaus grūdiniesi, manau, tai man padeda. Kai kuriuos dalykus iš „Uniclub Casino – Juventus“ rūbinės pernešu ir į savo amžiaus vaikinų rūbinę, nes jau matau, ką ir kaip galima daryti geriau.

– Praeitą sezoną dominavote MKL: reguliariajame sezone buvote pirmas pagal rezultatyvumą, efektyvumą ir perdavimus savo amžiaus kategorijoje. Kiek motyvacijos jums prideda tokie pasiekimai?

– Nelabai sureikšminu tų skaičių, žiūriu į komandą. Praeitą sezoną mums nelabai pasisekė. Aišku, kai matau, kad mano žaidimas geras, malonu, tačiau ne tai svarbiausia.

– Ryškiausias Utenos krepšinio talentas yra Jonas Valančiūnas. Ar būdamas vaiku atidžiai sekėte jį bei turėjote tikslą lygiuotis į ryškiausią miesto žvaigždę?

– Tai labai motyvuoja. Krepšininko profesija, lyginant su nemažai kitų, yra lengvesnė tuo, kad darai, ką myli, ir už tai gauni pinigus. Kai kurie kiti žmonės dirba labai sunkiais grafikais, kol krepšininkai nueina į treniruotes, pažaidžia krepšinį, pabendrauja ir tobulėja. Aš pats krepšinį pamilau ne iškart, žaidžiau futbolą, bet labiausiai lygiavausi į tėtį, kuris visada pasiimdavo mane į rungtynes. Vienu metu lankiau ir futbolą, ir krepšinį, bet būdamas maždaug 4-oje klasėje pasirinkau pastarąjį.

– Oliveris Kostičius net suaugusiems nėra pats lengviausias strategas. Kaip jūs radote ryšį su šiuo treneriu?

– Su šiuo treneriu nėra lengva, bet man reikia pratintis – dar turėsiu ne vieną trenerį karjeroje. Toks strategas grūdina, o sunkus darbas duoda vaisių. Man kaip jaunam reikia kuo daugiau pasiimti iš šio trenerio ir dirbti. Treniruotėse jaučiu jo pasitikėjimą, visada gaunu patarimų, ką galiu padaryti kitaip, nes ne viskas pavyksta.

Didžgalvis

– Pernai debiutavote Karaliaus Mindaugo taurėje (Citadele KMT), šiemet – jau ir LKL čempionate. Ar tokie momentai kėlė jums jaudulį?

– Jaudulys visada yra, bet kai įžengi į aikštę, imi žaisti, jaudulio nebelieka, jautiesi kaip paprastose rungtynėse. Visada einu į rungtynes su ta mintimi, kad manęs gali prireikti. Gali būti kaip mače su „Nevėžiu-Optibet“, kai visi išsibauduos ir teks eiti žaisti.

– Kuris mačas kol kas jums įsiminė labiausiai?

– Manau, prieš „Gargždus“ kai pelniau 4 taškus ir perėmiau 2 kamuolius. Man tai buvo pirmi taškai prieš LKL ekipą, bet to labai nesureikšminu. Vis tiek jaunimas tobulėja, ne tik aš pelnau taškus, yra ir „Ryte“ Gantas Križanauskas, kuris gali žengti net į starto penketą. Nieko nėra įspūdingo taškuose, man pasiekimas tai, kad gaunu žaisti.

– Dabar jums – antri metai „Uniclub Casino – Juventus“ gretose, kuo komanda skiriasi nuo pernykštės?

– Dabar ji labiau komandiškesnė, nors nesakau, kad pernai tokia nebuvo. Dabar neturime žmonių su išskirtiniais charakteriais, esame vienas kumštis ir einame į kiekvienas rungtynes su mintimis kovoti ir laimėti.

– Kokių rezultatų kaip uteniškis norite pasiekti su „Uniclub Casino – Juventus“?

– Šiemet norisi pasiekti geriausių ketvertą LKL ir bandyti iškovoti medalius. KMT – taip pat. Ateityje norisi su komanda pasiekti dar daugiau, reikia žiūrėti, kaip progresuos klubas.

– Žvelgiant į ateitį, kokių asmeninių tikslų keliatės sau?

– Aišku, norėčiau būti krepšininku, suprantu, kad gali būti ir pakilimų, ir nuosmukių, bet nežinai, ką gali duoti gyvenimas, dėl to svarbu mokytis. Tiesa, kol kas plano „B“ neturiu, jei ne krepšinis, savo amžiuje dar nesu labai apsisprendęs, ką galiu studijuoti. Esu ramus, nieko įspūdingo vyrų krepšinyje dar nerodau ir dabar man svarbiausia dirbi bei tobulėti. Jaučiu, kad pastarieji metai su „Uniclub Casino – Juventus“ man davė daug naudos: fiziškumo, gebėjimo skaityti situacijas.

– Ko jums labiausiai reikia pridėti, kad įsitvirtintumėte vyrų krepšinio lygyje?

– Reikia pridėti vokalumo, daugiau kalbėti aikštėje, priimti geresnius sprendimus kaip įžaidėjui, gerinti metimą, nes procentas prastokas. Ties tuo dirbu ir tikiuosi, kad kitąmet jis bus geresnis.