M.Pocius po „Žalgirio“ pralaimėjimo Stambule: apie varžovų greitas atakas, gynybą prieš Savanovičių, Jaaberą ir Plazos sprendimus (30)

Kauno „Žalgirio“ ekipa penktadienį Eurolygos „Top 16“ etapo penktajame ture 52:56 po dramatiškos kovos nusileido Stambulo „Anadolu Efes“ krepšininkams. Krepsinis.net apžvalgininkas Martynas Pocius tradiciškai pateikia savo įžvalgas apie minėtą susitikimą.

Greitos atakos. Žvelgiant į statistiką, galima būtų teigti, kad penktadienį „Žalgirio“ gynyba dirbo geriau už aikštelės šeimininkų – prarastų kamuolių santykis 12:16 kauniečių naudai. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad perimtų kamuolių grafoje pirmauja „Anadolu Efes“ ir tame nėra nieko keisto. Penktadienį, ypač pirmoje rungtynių pusėje Stambulo krepšininkai svečius „apšvarino“ ne kartą ir žaibiškai rengė greitas atakas. Mano paskaičiavimais, taip buvo surengtos 4 greitos atakos, kurios baigėsi lengvais turkų taškais. Verta atkreipti dėmesį, kad, praradę kamuolį, žalgiriečiai neskubėjo į gynybą, todėl bent porą kartų „Anadolu Efes“ greitajame puolime pramestus pirmuosius metimus iš po krepšio lengvai pakartojo. Kiek tokių sėkmingų „Žalgirio“ atakų atsimenate? Aš – dvi: Ibrahimo Jaabero dėjimas trečiojo kėlinuko pradžioje perėmus kamuolį bei Mindaugo Kuzminsko dėjimas po Oliverio Lafayette‘o perimto kamuolio. Dar dvi geros galimybės „sudegintos“, Marko Popovičiui greitą puolimą užbaigus „metimu“ į užribį pirmajame ketvirtyje ir Rimantui Kaukėnui pagailėjus perdavimo komandos draugui antrajame (prieš Rimantą buvo pažeistos taisyklės). Tačiau tai visas „greitas“ kauniečių derlius. Atkreipiu dėmesį, kad tų atvejų, kai „Žalgirio“ krepšininkai buvo priversti pražangomis stabdyti varžovų greitą puolimą neminėjau. Tiesa, prie greitojo puolimo iš bėdos galima priskaityti ir tą ataką, kurios metu Kaukėnas „uždirbo“ varžovo nesportinę pražangą. Jei prieš CSKA buvo bandoma kuo greičiau pereiti vidurio liniją, vakar komanda noro pagreitinti žaidimo nedemonstravo.

Duško Savanovičius. Po dvikovos prieš CSKA minėjau, kad Milošas Teodosičius individualiais reidais apeidavo bet kurį savo varžovą. Naudingiausias „Anadolu Efes“ krepšininkas Jordanas Farmaras, panašu, jau turi kompleksą pavadinimu „Jaaberas“, todėl jo prasiveržimai prieš Ibrahimą buvo greičiau išimtiniai nei įprastiniai, tačiau likę krepšininkai išskirtiniais veiksmais asmeninėje gynyboje nežibėjo. Kalbu apie mažuosius krepšininkus. Todėl tai, kad Duško Savanovičius smaginosi visiškai laisvais metimais iš toli, nestebino. Atkreipiu dėmesį, kad kamuolių puolime atkovojo serbas visą nulį - vienintelis iš Stambulo komandos krepšininkų ir tame nėra nieko keista. Savanovičiaus užduotis buvo išnaudoti sudaromas erdves po to, kai, jį prižiūrėję kauniečiai būdavo priversti skubėti į pagalbą „mažiukams“. Ar tai būtų žaidžiant „du prieš du“ ar pasaugojant užtvaras. Tiek tolimų metimų vieneriose rungtynėse Duško šiame sezone nebuvo metęs, todėl nekelia abejonių, kad tai buvo aiški ir iš anksto parengta „Anadolu Efes“ plano dalis. Verta pastebėti, kad vienintelis Mario Delašas Savanovičių prižiūrėjo iš labai arti ir iš esmės nesuteikė progų metimams, tuo, suprantama, „išjungęs“ save iš pareigos eiti į pagalbą, kai Duško prižiūrėję abu broliai arba Paulius Jankūnas labiau koncentravosi į komandinius veiksmus gynyboje. Kol varžovų aukštaūgio metimai skriejo pro šalį, laisvę jiems suteikti buvo galima, tačiau laukti, kad bent kas 3 metimą paprastai pataikantis Savanovičius taip netaikliai atakuos visas rungtynes – labai rizikingas statymas, kuris, deja, buvo „sudegintas“ ketvirtojo kėlinuko pabaigoje dviem taikliais metimais, po kurių iniciatyva perėjo į aikštelės šeimininkų rankas.

Ibrahimas Jaaberas. Jau ne kartą šiame sezone, o „Top 16“ etape vos ne nuolat, pastebime, kad „Žalgirio“ bėdas puolime įprastai sukelia ne varžovai, o pats „Žalgiris“. Apie nuolatinį gynėjų kamuolio laikymą ties tritaškio linija po 15–16 sekundžių jau esu kalbėjęs. Penktadienį, ypač pirmoje dvikovos pusėje, matėme, kad, „Anadolu Efes“ iš puolimo išjungus Popovičių, kauniečių gretose paprasčiausiai neatsiranda žmogaus, galinčio paaštrinti žaidimą. Bandė Kaukėnas, bet duobė šio krepšininko žaidime toliau tęsiasi, todėl labiausiai tokio paaštrinimo laukiu iš Jaabero, tačiau pastarasis iniciatyvos imasi labai nedaug. Jį prižiūrėjęs Farmaras, reikia pripažinti, tikrai nepersistengė, todėl Ibrahimas ne kartą ir ne du likdavo tiesiog be priežiūros, kai amerikietis patingėdavo išlįsti iš už užtvaros arba priimdavo neteisingus sprendimus užsiimdamas poziciją. Tačiau „Žalgirio“ legionierius tarsi užsispyręs ieškodavo komandos draugų, laukdavo šių įkirtimų vietoje to, kad bandyti užbaigti ataką pačiam arba bent jau pabandyti sužaisti aštriau, sutraukiant varžovų aukštaūgius. Perduoti kamuolį komandos draugams Jaaberas tikrai moka ir niekas jo nepavadintų savanaudišku žaidėju, todėl neišnaudoti tokių suteikiamų progų yra tikrai nedovanotina.

Nauji sudėties sprendimai. Įprastai vengiu kvestionuoti trenerių sprendimus, tačiau vakar Joanas Plaza iki pat paskutinės rungtynių minutės nepasiūlė varžovams kokių nors mįslių gynyboje, nes visi atlikti keitimai buvo paprastai ir aiškūs: Tremmellą Dardeną keičia Mindaugas Kuzminskas, Popovičių – Kaukėnas, Jaaberą – Laffayette'as nepriklausomai nuo to, geras ar blogas atkarpas jie sužaidė. Puolime problemų buvo, todėl tikėjausi, kad „Žalgirio“ strategas bent jau antroje rungtynių pusėje pabandys kažkokių naujų antrosios linijos variantų, tačiau jų nesulaukiau. Įvairios variacijos vyko tik aukštaūgių tarpe.