M.Pocius po „Žalgirio“ pergalės Bamberge: apie greitą puolimą, pozicines atakas, A.Gavelį ir R.Javtoko bei M.Delašo duetą (31)

Kauno „Žalgirio“ ekipa ketvirtadienį Eurolygos „Top 16“ etapo penktajame ture po dramatiškos ir permainingos kovos 88:87 palaužė Bambergo „Brose Baskets“ komandą. Krepsinis.net apžvalgininkas Martynas Pocius tradiciškai pateikia savo įžvalgas apie minėtą susitikimą.

Greitas puolimas. Ne vieną ir ne du kartus šiame sezone matėme, kad „Žalgiris“ labai mėgsta žaisti aktyvų ir greitomis atakomis paremtą krepšinį. Tą leisdavo daryti gera gynyba, kurios dėka kauniečiai perimdavo kamuolius ir skubėdavo į greitą puolimą. Vakar galėjome pamatyti retą atvejį šiuolaikiniame aukšto lygio krepšinyje, kai 18 kamuolių praradusi komanda sugebėjo varžovus palikti be bent vieno perimto kamuolio. Lygiai taip pat kauniečių žaidime ir toliau trūksta pirmojo greitojo perdavimo, kuriuo būtų galima pradėti greitą ataką po gynyboje atkovoto kamuolio.

Tai yra labai keista, kadangi šiame sezone „Žalgiris“ labai retai „pralaimi lentą“ ir reta komanda gali pasigirti didesniu antrųjų šansų skaičiumi. Juolab, kad praktiškai visi mažieji Lietuvos čempionų krepšininkai mėgsta žaisti greitai. Vakar įsiminiau vienintelę kauniečių tikrą greitą ataką, kurią, reidu per visą aikštelę užbaigė Adas Juškevičius. „Brose Baskets“ šiose kategorijoje irgi neturėjo kuo pasigirti, tačiau vis tiek sugebėjo surengti bent 3 atakas, kurių viena baigėsi dėjimu. Verta pastebėti, kad varžovų greitos atakos po „Žalgirio“ metimų jau tampa bloga tradicija.

Pozicinės atakos. Po puikios dvikovos prieš Berlyno „Alba“ komandą atrodė, kad Ibrahimo Jaabero netektis yra išsprendžiama, nes tąsyk puikiai žaidė tiek Oliveris Lafayette'as, tiek jį keitęs Adas Juškevičius. Vakar, drąsiai galima teigti, gynėjai sužaidė bene prasčiausias rungtynes šį sezoną ir čia nekalbu apie pataikymo procentą, o išskirtinai apie legionieriaus iš JAV pomėgį perlaikyti kamuolį. Šią problemą jau esu minėjęs. Vakar tai sužibėjo visu gražumu: tokio statiško arba išskirtinai individualiais veiksmais paremto kauniečių puolimo senai neteko matyti. Negana to, nepavyko į žaidimą įsijungti Juškevičiui, ypač antrajame kėlinuke, kai „Brose Baskets“ ėmė naudoti zoninį pusės aikštės presingą, o jam nepavykus – „aikštės“ gynybos sistemą.

Tuo Ado pasirodymas dvikovoje baigėsi, tuo tarpu Marko Popovičiaus į įžaidėjo poziciją Joanas Plaza neperkėlė. Rezultatyvių perdavimų grafa Lafayett'o statistikoje (6 perdavimai metimui) neatrodo prastai, tačiau jie buvo surinkti ne tuo momentu, kai „Žalgiriui“ būtinai reikėjo taškų. Dažnai Oliveris tiesiog ignoruodavo komandos draugų prašymus perduoti kamuolį. Atsimenu tik vieną perdavimą užtvarų dėka išsilaisvinusiam Rimantui Kaukėnui, po kurio lietuvis pataikė tolimą metimą ketvirtojo kėlinuko pradžioje. Tas minutes, kai „Žalgiriui“ tereikėjo išlaikyti susikrautą pranašumą, baisu atsiminti, o tuo metu aikštelėje buvo net 3 maži krepšininkai – Lafayette'as, Popovičius ir Kaukėnas. Kalbant apie užtvaras, vakar momentais buvo tiesiog gražu žiūrėti vokiečių puolimą, kuriame, organizuojant ilgą pozicinę ataką, pamatydavome net po 4–5 užtvaras įvairiose vietose. Kodėl to nematėme kauniečių žaidime, klausimą užduoti reikėtų tikrai ne varžovų gynybai.

Antono Gavelio prasiveržimai. „Brose Baskets“ gynėjų linija tikrai nėra ta, kurios pavardės keltų išankstinę pagarbą, tačiau šis slovakas vakar sužaidė puikias rungtynes. Atmetus du baudų metimus už techninę pražangą, Gavelis vakar metė pusę savo komandos baudų metimų, išnaudodamas tai, kad be Jaabero „Žalgiryje“ neliko pirmos ar antros pozicijos krepšininko, galinčio stabiliai apsiginti individualiai. Didžiąją laiko dalį už jį buvo atsakingas Kaukėnas, tačiau lygiai taip pat vargo turėjo ir Lafayette'as. Verta pastebėti, kad bent pusė prasiveržimų įvykdavo net be aukštaūgių užtvarų. Tačiau buvo išnaudota ir tai, kad vakar kauniečiai nežibėjo gynyboje, varžovams atliekant „du prieš du“.

Be to, pakeitimai ginantis, smarkiai apriboję kraštinių žaidėjų nusileidimą iki „ūsų“, paliko erdvės prasiveržimams, todėl, tolimus metimus nevengusiam mesti Sharrodui Fordui ar Boštjanui Nachbarui atsitraukus link tritaškio, paskui jį būdavo priverstas sekti vienas iš „Žalgirio“ aukštaūgių, tuo tarpu kitas vokiečių klubo priekinės linijos krepšininkas stengėsi padėti Gaveliui. Po krepšiu atsiverdavo tuščios zonos. Jei užtvaras atlikdavo kuris nors iš minėtų vokiečių priekinės linijos krepšininkų, tada kildavo didelė grėsmė gauti tolimą metimą, nes Antonas žaidė labai protingą krepšinį ir „į medį“ nelipdavo. Beje, analogišką derinuką, kai aukštaūgis po užtvaros lieka ties tritaškio linija, priminusį mums, kad ir „Žalgiris“ moka žaisti „du prieš du“, kauniečiai atlikinėti ėmė tik ketvirtajame kėlinuke, kai dukart Rimantas Kaukėnas atmetė kamuolį Kšištofui Lavrinovičiui, kurio taiklūs metimai labiausiai prisidėjo prie to, kad kauniečiai susikrautų 10 taškų pranašumą.

Roberto Javtoko ir Mario Delašo duetas. Labai blogai rungtynių viduryje ir blogiau už siaučiančią Lietuvoje gripo epidemiją, kai tai vyksta pratęsimo metu. Jei tokį „smogiamąjį“ duetą dar kartą pamatysiu ketvirtadienį rungtynėse prieš „Panathinakos“, Plazos knygos nepirksiu. Pažadu.