Kauno „Žalgirio“ klubas penktadienį iškovojo pirmąją pergalę Eurolygos „Top 16“ etape, kai namuose 75:63 pranoko Malagos „Unicaja“ krepšininkus. Savo įžvalgas apie minėtą susitikimą pateikia Krepsinis.net apžvalgininkas Martynas Pocius.
Mindaugas Kuzminskas. Paskutines 15 rungtynių minučių Tremmellas Dardenas prasėdėjo ant suolelio. Taip ir turėjo būti, nes amerikietis žaidė toli gražu ne patį geriausią mačą. Ar kas nors jo pasigedote? Mindaugas padarė viską, kad nepasigestumėte. Geriausios ne tik sezono, bet ir karjeros Eurolygoje rungtynės. Labai aktyvus nuo pirmųjų minučių. Nevengė žaisti nugara, mesti iš distancijos, tikėtis perdavimo įkirtinėjant. Būtent tokio drąsaus, agresyvaus ir aštraus Kuzminsko žaidimo aš laukiu ir tikiuosi nuolat. Verta pastebėti, kad krepšininko apčiuopiamas indėlis buvo ne tik puolime, ką statistikos protokole rodo pelnytų taškų grafa, bet ir gynyboje. Dardenas buvo atsakingas už tai, kad Krunoslavas Simonas laisvas mėtė metimus iš silpniausios „Žalgirio“ gynybos vietos – aikštelės kampų. Vos tik įsijungęs į rungtynes Mindaugas „gavo“ tritaškį paskatinimą paskutinę atakos sekundę nuo Zorano Dragičiaus, tačiau vėliau gynyboje esminių klaidų nedarė. Vėl pasirodęs aikštelėje trečiojo kėlinuko viduryje, Kuzminskas abu savo tiesioginius oponentus, tiek Dragičių, tiek Simoną, paliko „sausais“ visas 10 žaistų minučių. Blokuotas 4-ojo „Unicaja“ numerio tritaškis taip pat parodė, kad kampų klausimas rungtynėse buvo išspręstas.
Pozicinis žaidimas. Penktadienį ne „Unicaja“ gynyba „Žalgiriui“ kėlė problemų puolant antrajame kėlinuke, o paties „Žalgirio“ pozicinis žaidimas. Tas krepšinis, kurio metu kamuolys „vaikšto“ tik ties tritaškiu šiuo metu yra esminė kauniečių bėda. Dauguma derinukų, kuriu metu buvo statomos 5–6 užtvaros be aiškaus atakos paaštrinimo privesdavo prie to, kad ją užbaigti likdavo apie 5 sekundes, todėl tekdavo gelbėtis jau skubotais ir dažnai neparuoštais metimais. Žinoma, užtvaros yra šiuolaikinio krepšinio pagrindas, tačiau Lietuvos čempionai po jų tiesiog neįgaudavo jokio pranašumo: žaidėjams susikeitus ginamaisiais ar sėkmingai išsivadavus nuo gynėjo, perdavimas vėluodavo arba nepaaštrindavo atakos tęsinio, nes žalgiriečiai kamuolį perdavinėdavo tik aplink tritaškio arką. Trečiajame kėlinuke labai krito į akis tai, kad nesugebėta išnaudoti nuolat dvigubinamos ar net trigubinamos gynybos prieš Marko Popovičių, šiam bandant sužaisti „du prieš du“. Atsiminkime, kaip jis smaginosi, perdavinėdamas kamuolį Pauliui Jankūnui rungtynėse prieš „Anadolu Efes“. Vakar aukštaūgių įkirtimų labai trūko. Tik pačioje pabaigoje pagaliau pavyko tokia akcentuota ataka, kai po Rimanto Kaukėno perdavimo Paulius pelnė taškus su Luka Žoričiaus pražanga.
Įžaidėjai. Ibrahimas Jaaberas kaip ir Dardenas žaidė prastokas rungtynes, todėl ketvirtajame kėlinyje atakų organizatoriaus rolė teko būtent Oliveriui Lafayette'ui. Pastarasis amerikietis, ką jau pastebėjau po praėjusių rungtynių, vėl grįžta į formą ir tik prastas pataikymas iš toli bei pora apmaudžiai greitame puolime prarastų kamuolių kiek pagadino tikrai gerą įžaidėjo pasirodymą puolime ir įspūdingą gynyboje. Verta atkreipti dėmesį, į tai, kad per paskutines 10 minučių Marcusą Williamsą gynyboje stabdė būtent Oliveris, o ne geriausia besiginančiu krepšininku „žaliai baltų“ sudėtyje tituluojamas Jaaberas, kuriam trečiojo kėlinuko pabaigoje Williamsas kėlė didelių problemų. Galima drąsiai teigti, kad Lafayette'as su savo užduotimi susidorojo ir neapsigynė vos kartą, kai atsitraukė kiek per toli, o Williamsas pataikė vienintelį savo tritaškį iš 6 bandymų.
Mažas penketas. Dukart, antrojo kėlinuko ir ketvirtojo kėlinuko pabaigoje, Plaza išbandė retai šiame sezone matomą sprendimą žaisti maža antrąja linija su trim gynėjais. Pirmuoju atveju trejetuke su Kaukėnu ir Popovičiumi kamuolį įžadinėjo Jaaberas. 2,5 minutės „Žalgirio“ žaidime tvyrojo tikras chaosas. Laimei, „Unicaja“ taip pat įsivėlė į ta chaosą. Negana to, Jasminas Repeša paskutinei atakai, kuri, nepaisant minutės pertraukėlės, buvo visiškai neorganizuota, išleido dar mažesnį penketą su Andy Panko vidurio puolėjo pozicijoje. Antruoju atveju Jaabero aikštelėje jau nebematėme, ir tai pasiteisino: išskyrus dukart neatsikovoto kamuolio gynyboje, šįkart žaidimas buvo kur kas geresnis, nes atsirado papildomas greitis ir aštrumas puolime bei kibumas gynyboje. Tiesa, keista, kad „Unicaja“ nebandė nei karto pasinaudoti šiuo Plazos sprendimu ir pabandyti įvesti kamuolį kad ir Sergi Vidaliui, kurį prižiūrėjo kone galva mažesnis Popovičius.
Mestų baudų skaičius. Vakar „Žalgirio“ krepšininkai prie baudų metimų linijos stojo net 30 kartų – tiek pat ar daugiau šiame Eurolygos sezone baudų mesta tik abejose pirmojo etapo dvikovose prieš „Cedevita“. Džiugina tai, kad kauniečiai šiuo metu užima antrąją vietą pagal baudų taiklumą, pademonstruodami, kad tokias varžovų dovanas, kai vos per kelias minutes surenkamas leistinas pražangų skaičius, išnaudos puikiai. Penktadienį jomis buvo pelnytas lygiai trečdalis visų komandos taškų. Svarus indėlis, ar ne? Tačiau sezone pasitaikė ir rungtynių, kai kauniečiai jose susilaukdavo tik kiek daugiau nei 10 progų lengviems taškams, todėl, kai kiekvienas toks metimas yra brangus, labai svarbu, kad komandos krepšininkai juos ir toliau realizuotų.
Norėdami komentuoti prisijunkite.