M.Pocius po „Žalgirio“ nesėkmės Atėnuose: apie Kaukėno prastą žaidimą, skirtingus gynybos veidus ir parodytą charakterį (38)

Kauno „Žalgirio“ komanda Eurolygos „Top 16“ varžybas pradėjo dramatiška nesėkme 66:67 Atėnuose prieš „Panathinaikos“. Krepsinis.net apžvalgininkas Martynas Pocius tradiciškai pateikia savo įžvalgas apie minėtą susitikimą.

Rimantas Kaukėnas. Po Londono olimpinių žaidynių rašiau, kad Lietuvos čempionų gerbėjai turi džiaugtis, kad Rimantas pasirašė kontraktą su „Žalgiriu“, nes, krepšinio turnyrui einant į pabaigą, rinktinės gretose demonstravo puikų krepšinį. Deja, klube to nematome. Vakar dar kartą pasitvirtino mano jau sakytas faktas, kad „Žalgiris“ turi didelių bėdų, kai ne pačias geriausias rungtynes žaidžia Marko Popovičius. Tai nestebina, nes atakuojančio gynėjo pozicijoje jį keičiantis Kaukėnas retai tampa lygiaverte pamaina. O jos labai trūksta, nes abu šie krepšininkai yra skirtingo stiliaus, todėl turėtų Joanui Plazai suteikti įvairesnių galimybių puolime. Vakar Rimui puolime vėl buvo juoda diena. Išskyrus pirmąjį prasiveržimą, kurio metu puikiai „iškišo“ kamuolį Pauliui Jankūnui, visi kiti veiksmai buvo nesėkmingi. Liūdina tai, kad antras rungtynes iš eilės gynėjo naudingumas yra „minusinis“. Apie krepšininką persekiojančias traumas Plaza šiame sezone ne kartą kalbėjo. Tikėtina, kad jos taip pat ženkliai prisideda prie labai nestabilaus Rimanto krepšinio, tačiau jo patirties komandai šiuo metu reikia kaip niekad. Tačiau „Top 16“ etape visos pergalės yra aukso vertės, todėl nenustebčiau, jei artimiausiose rungtynėse pamatysime ir tokių Plazos rokiruočių, kai į atakuojančio gynėjo poziciją bus perstumtas Ibrahimas Jaaberas, ypač, jei Oliveris Lafaeytte'as pratęs atsigavimo ženklus rodantį žaidimą.

Gynyba iki ir po pertraukos. Ne pirmas ir ne antras rungtynes „Žalgiris“ yra baudžiamas už mažųjų žaidėjų nusileidimą „pasaugoti“ po krepšiu, paliekant savo tiesioginius oponentus. Vakar už tai buvo baudžiami krašto puolėjai Tremmellas Dardenas ir Mindaugas Kuzminskas. Tiesa, pirmasis mažiau, nes pro šalį laisvas mėtė Jonas Mačiulis, tuo tarpu Jasonas Kapono Mindaugą baudė labai skaudžiai. Taip pat, tritaškes „vinis“ nuo Michaelio Bramoso rinkosi Popovičius ir Kaukėnas, jei tik užsilikdavo pagalboje ar pavėluodavo išlįsti iš užtvaros. Žinoma, „Panathinaikos“ tritaškių skaičius pirmoje dvikovos pusėje nestebina, nes Graikijos vicečempionai toli gražu ne pirmieji išnaudojo silpniausią kauniečių mišrios gynybos vietą – aikštelės kampus. Keista, kad „Žalgirio“ komanda jau reguliariai ima lipti ant šio grėblio, o vėliau naudoja papildomas jėgas, vydamasi pabėgusius varžovus. Aukštaūgiai taip prisidėjo prie tritaškių lietaus, kadangi nenorėjo palikti savo tiesioginių varžovų, iš kurių tik Jamesas Gistas galėjo grasinti metimais iš distancijos, kai tiek Stephane‘as Lasme, tiek Kostas Tsartsaris negarsėja snaiperiškais sugebėjimais ir taškus mieliau renka iš po krepšio. Po didžiosios pertraukos vaizdas aikštelėje pasikeitė būtent dėl kitokių „Žalgirio“ priekinės linijos veiksmų. Tiek Paulius Jankūnas, tiek kuris nors iš brolių Lavrinovičių, jei nebuvo bandymų sužaisti „du prieš du“, likdavo arčiau krepšio bei pasaugodavo ar net palydėdavo į laisvose aikštelės plotuose nuskubančius snaiperius, kol juos gynę žalgiriečiai išsivaduodavo iš užtvarų. „Panathinaikos“ priekinė linija bandė tuo pasinaudoti, tačiau vos vienas Lasme metimas maždaug nuo baudų metimo linijos buvo taiklus.

Aštrumas puolime. Žinoma, statistika ne visada nusako aikštelėje buvusį vaizdą, tačiau faktas, kad vakar „Žalgiris“ metė mažiausiai baudų metimų šiame sezone, buvo matomas aiškiai. Negana to, prie baudų metimo linijos stojo vos 3 krepšininkai, tarp kurių tik Jankūnas yra iš tų kauniečių, kuriems šiame sezone tai tenka daryti dažnai, kai reguliariai juos metantys Marko, Rimantas, abu broliai iš aikštelės išėjo su nuliais statistikos grafose. Pernelyg statiškas ir labai pozicinis komandos puolimas akis labiausiai badė iki pertraukos. Išskyrus Kaukėną, bandymų apžaisti varžovus „vienas prieš vieną“ nebuvo. Pirmąją baudą „Žalgiris“ metė tik 18 rungtynių minutę. Teisėjų indėlio įžiūrėti negalima, nes Atėnų komandos krepšininkai pasigirti išprovokuotomis pražangomis irgi negalėjo. Antroje rungtynių pusėje išvados ir korekcijos puolimo buvo atliktos. Individualus žaidimas atsirado. Pamatėme Jankūno, Popovičiaus ir Darderno reidus, kur kas mažiau į komandos draugus ėmė žiūrėti Jaaberas. Atsiradus improvizacijai, ėmė byrėti „Panathinaikos“ gynyba, kuri „Žalgirio“ standartinius derinukus buvo neblogai išstudijavusi.

Charakteris. Apie tai jau visos dainos sudainuotos ir eilės parašytos, tačiau dar ir dar kartą norisi pasidžiaugti „Žalgirio“ komandos kova iki finalinės rungtynių sirenos. Gaila, kad vakar pergalė tiesiog išsprūdo kauniečiams iš rankų, tačiau kovos „Top16“ tik prasidėjo. Pergalių tikrai bus, kaip ir pralaimėjimų. Jei jie bus tokie kaip vakar, galėsime tik džiaugtis. Apmaudu, kai komanda pralaimi, tačiau jei pralaimi kovodama, net ir pralaimėję nusipelno ne tik savo, bet ir varžovų sirgalių pagarbos. Ne pirmas rungtynes džiugina ir tai, kad Lietuvos čempionų paskutinės atakos, baigiantis rungtynėms ar kėlinukams, yra baigtinės, su paruoštais ir išpildomais metimais. Vakar Darjušo dvitaškis iš lanko išsisuko, tačiau atsiminkime, kuo baigėsi paskutinė „Panathinaikos“ ataka, kuriai parengti graikai turėjo visas 24 sekundes bei minutės pertraukėlę jai paruošti – pražanga puolime. Tai parodo, kad lemiamais rungtynių momentais „Žalgiris“ turi aiškius planus ne tik puolime, bet ir gynyboje. Už tai pagarba Plazai. Pagarba ir jo nurodymus tiksliais įvykdantiems žalgiriečiams.  

„Ilgoji pertrauka“: Gedvilo pagalbos nepriėmęs Javtokas, „Wolves“ projekto ambicijos, išsikreipęs krepšinis, geriausias visų laikų LKL treneris, „Ryto“ sirgalių konfliktas su apsauga ir kas taps 10-a LKL ekipa