M.Pocius: apie pirmos vietos grupėje kainą, M.Delašo ir M.Popovičiaus žaidimą bei suprastėjusį „Žalgirio“ tritaškių taiklumą (56)

Kauno „Žalgirio“ komanda penktadienį Eurolygos dešimtojo turo dvikovoje 71:53 sutriuškino Stambulo „Anadolu Efes“ krepšininkus ir reguliarųjį sezoną baigė būdama pirmoje C grupės vietoje. Portalo Krepsinis.net apžvalgininkas Martynas Pocius tradiciškai pateikia savo įžvalgas apie minėtą susitikimą.

Pirmos vietos kaina. Joanas Plaza yra žodžio žmogus: pasakė, kad „Žalgiris“ turi būti pirmas grupėje – „Žalgiris“ laimėjo, aiškiai parodydamas, kad varžovų kitame Eurolygos etape nesirenka. Nors tokių kalbų, kad nėra būtinybės bet kokia kaina siekti pergalės prieš „Anadolu Efes“. Iki rungtynių pradžios su kolegomis diskutavome ir ginčijomės, kuri „Top 16“ grupė kauniečiams būtų palankesnė. Didesnė dalis, kurios nepalaikiau, pasisakė už dabartinę situaciją, kai „Žalgiris“ kovos E grupėje, nes labai vilioja beveik garantuotos pergalės prieš vokiečių klubus. Taip, jos vilioja, tačiau lygiai taip jų tikisi ir kiti grupės favoritai, todėl nuo šiol pergalės savo arenoje bus gyvybiškai svarbios ir tokių kluptelėjimų kaip prieš „Olympiacos“ Lietuvos čempionai sau leisti nebegalės. Kaune privalės kristi visi su „Real“ ir CSKA priešakyje. Tuo tarpu kitoje grupėje nugalėjus teoriškai silpnesnes komandas, visada galima būtų laukti, kad jos pateiks netikėtumų, įveikdamos pagrindinius konkurentus į „Top 8“. Kaip ten bebūtų, „Žalgiris“ neskaičiavo ir nesirinko. Už tai – tik pagarba.

Mario Delašas. Vakar buvo ta diena, kai visi „Žalgirio“ rezervai, išskyrus gal tik Vytenį Lipkevičių, gavo padidintą minučių dozę aikštelėje, todėl jau įsivaizduoju piktdžiugiškas šypsenas tų, kurie buvo labai įsižeidę po praėjusios savaitės mano komentaro apie M.Delašą. Visiems šiems mano „negerbėjams“ siūlyčiau atsibusti, nes per savaitę legionierius tikrai nepatobulėjo tiek, kad imtų rodyti stebuklus. Faktas akivaizdus - „Anadolu Efes“ komandai šios rungtynės buvo „n kartų“ mažiau svarbios nei „Žalgiriui“. Tai akivaizdžiai matėsi ne tik iš apatiškų dalies krepšininkų veiksmų aikštelėje, bet ir iš praktiškai miegančio atsarginių suolelio, kuris kur kas mieliau žvalgėsi į arenoje sėdinčias merginas, nei sekė veiksmus ant parketo. Tą patvirtino ir komandos treneris Oktay'us Mahmutis, pasakęs, kad motyvacija šiose rungtynėse buvo pačių krepšininkų reikalas. Jei Turkijos klubas į Kauną būtų atsivežęs Eurolygoje registruotą panašaus į „Kuzminsko ir kompanijos“ amžiaus savo jaunimą, šis aikštelėje būtų susilaukęs ne mažiau laiko.

Grįžtant prie Delašo, vakar jo žaidime neįžiūrėjau nieko naujo, kas priverstų pakeisti anksčiau išsakytą nuomonę, išskyrus, galbūt, tą „topinį“ perdavimą ir prasiveržimą su išpildytu „verpstės“ elementu (metimas, beje, skriejo pro šalį). Viskas, ką šiuo metu matome jo žaidime, yra jo meistriškumo viršūnė ir apie kažkokį tobulėjimą kalbėti nematau prasmės. Aišku, su tokiais pareiškimais, atsiminus Aroną Baynesą, turėčiau būti atsargesnis, bet negaliu jų atsisakyti, kai matau, kad 13 metų vyresnis ir lėtesnis Keremas Gonlumas vienas prieš vieną visiškai elementariai ir nesunkiai Delašą suklaidina ir pelno taškus. O desertui – ir šiek tiek statistikos. Vakar iki paskutinio kėlinuko, kurį vienintelį kauniečiai pralaimėjo, aikštelės šeimininkų gretose buvo vos 2 krepšininkai, kurių „+/-“ reitingas, sužaidus 30 minučių, buvo neigiamas: Rimas Kaukėnas ir Mario Delašas. Didesnę dalį savo taškų kroatas surinko per paskutinį ketvirtį, kurį, primenu dar kartą, „Žalgiris“ pralaimėjo. Trečiajame kėlinuke, kuriame įvyko rungtynių lūžis, Delašas žaidė tik epizodiškai, kol medicininė pagalba buvo suteikiama Pauliui Jankūnui. Tad, prašau pasakyti, koks vakar buvo Delašo realus indėlis?

Marko Popovičius. Nors nuolat akcentuojama (apie tai rašiau ir aš), kad „Žalgiris“ yra komanda, kurioje bet kuris iš 7–8 vedančiųjų žaidėjų gali bet kada išauti, tačiau, pasibaigus pirmajam Eurolygos etapui, galima drąsiai teigti, kad būtent Marko yra tas žaidėjas, nuo kurio indėlio puolime „Žalgirio“ žaidimas yra tikrai priklausomas. Sirgalių numylėtinis kol kas sužaidė vos dvi prastas rungtynes prieš „Emporio Armani“ ir „Olympiacos“. Abi – Kaune. Prisiminkime, kuo tai baigėsi. Prieš Milano komandą „Žalgiris“ vos išnešė sveiką kailį, tuo tarpu Pirėjo ekipa vienintelė iš Lietuvos išsivežė pergalę. Vakar vėlgi Popovičius buvo pagrindinis raktas į pergalę. Antrajame kėlinuke kroatas iš eilės pelnė 8 taškus, juos rinkdamas ir prasiveržimais, ir metimais iš distancijos, o trečiajame, sulaukęs daugiau gynėjų dėmesio, smaginosi asistuodamas Pauliui Jankūnui, kuriam, ant lėkštutės padėtus perdavimus belikdavo paversti lengvais taškais.

Tolimi metimai. Dvejose paskutinėse Eurolygos rungtynėse „Žalgirio“ snaiperių taikikliai buvo gerokai nusimušę: vos 20% taiklumas dvikovoje su „Emporio Armani“ ir katastrofiškai mažas tritaškių pataikymas vakar – tik 12,5%. Po rungtynių Paulius Jankūnas teigė, kad komanda jau dvi savaites „perkrauna baterijas“ fizinio rengimo treniruotėse. Nuovargis, žinoma, taiklumui tikrai nepadeda, todėl reikia tikėtis, kad tai bene pagrindinė priežastis, kodėl galinčių pataikyti krepšininkų metimai skrieja pro šalį. Taiklūs tritaškiai yra būtinas žaidimo elementas, norint kovoti dėl patekimo į „Top 8“ etapą. Be jų varžovų gynyba galės koncentruotis arčiau krepšio ir ją pralaužti bus labai sunku. Kaip sunku – tą savo kailiu ne kartą patyrė būtent „Žalgirio“ varžovai, strigę kauniečių gynybos gniaužtuose.