M.Pociaus mintys po „Žalgirio“ pergalės: apie gynybą prieš tritaškius, Plazos sprendimus ir atsarginių indėlį (47)

 Ketvirtadienį Kauno „Žalgirio“ komanda Eurolygoje iškovojo ketvirtąją pergalę, kai rezultatu 92:87 namuose pranoko Milano „Emporio Armani“ krepšininkus. Krepsinis.net apžvalgininkas Martynas Pocius pateikia rungtynių analizę.

 Gynyba prieš „tritaškinę“ komandą. Krepšinio mėgėjų ir ekspertų išgirtoji „Žalgirio“ gynyba ketvirtadienį gavo pirmąjį labai rimtą testą. „Emporio Armani“ negalima tituluoti pirmąja komanda, išsprendusia klausimus puolime, nes ir kiti varžovai palankių progų atakoms susikurdavo, tačiau Italijos klubas pirmasis padarė tai, ko nepavyko ankstesniems žaliųjų varžovams – pataikė tolimus metimus. Negaliu pasakyti, kad to nelaukiau, nes gebėjimus pataikyti iš toli Milano komanda šiame Eurolygos sezone jau demonstravo. Įdomu buvo pamatyti, kaip į tai reaguos kauniečių gynyba, nes iki tol ir „Olympiacos“, ir CSKA, ir „Caja Laboral“ sugebėjo kartas nuo karto paskirstyti kamuolius taip, kad susispaudę prie krepšio žalgiriečiai nebespėdavo grįžti prie savo ginamųjų, tačiau šių komandų snaiperių metimai skriejo pro šalį. „Emporio Armani“ tokios prabangos nebeleido ir atakas rengė labai kantriai, todėl ko ne į kiekvieną bandymą spaustis ar dvigubinti gynybą po krepšiu atsakydavo tolimu šūviu. Negana to, „Žalgiriui“ pabandžius atsisakyti pagalbos po užtvarų, nebepavyko sustabdyti prasiveržimų. Prisitaikyti prie tokio varžovų puolimo prireikė laiko, gynybos sistemos modifikavimo užuomazgas pamatėme po minutės pertraukėlės, baigiantis antrajam kėlinukui, kai Mario Delašas atsitraukė vos kelis žingsnius link krepšio nuo tritaškio linijos ir nebepaliko iki tol 3 tolimus metimus pataikiusio Antonio Fotsio be priežiūros. Po didžiosios pertraukos tai ėmė veikti pilnu pajėgumu, su išimtimi ketvirtojo kėlinuko pradžioje ir pabaigoje. Į pagalbą drąsiau nuskubėdavo tik priešingose nuo kamuolio aikštelės kraštuose esantys krepšininkai, prižiūrėję pirmoje rungtynių tolimais metimais pernelyg neišsiskyrusius Omarą Cooką, Nicolo Mellį ar Alessandro Gentilę.

Atsarginių suolelio indėlis. Plaza per spaudos konferencija teigė, kad jo komandoje yra 7-8 krepšininkai, galintys pelnyti dviženklį taškų skaičių. Tai matėme ir anksčiau, kai vieno krepšininko sėkmingą seriją pakeisdavo komandos draugas, perimdamas estafetę. Vakar „Žalgirio“ treneris panaudojo visus 12 registruotų krepšininkų ir net 9 jų pelnė 7 ir daugiau taškų. Nudžiugino aktyvus Mindaugo Kuzminsko, kurį kritikavau po dvikovos su „Caja Laboral“ žaidimas. Vakar kauniečių krašto puolėjas puolime dirbo tiksliai kaip laikrodis: išnaudojo Pauliaus Jankūno nuolat jam statomas užtvaras, dukart laiku įkirto į baudos aikštelę, atsidurdamas būtent ten, kur reikia, kad kamuolys atsidurtų rankose, išnaudojo savo greitį prieš Gentilę, išprovokuodamas pražangą. Drauge su Mindaugu „Žalgirio“ rungtynes pradėję nuo atsarginių suolelio krepšininkai bendrai surinko 41 tašką, kai Milano komandos atsarginių krepšininkų indėlis – 19 taškų. Tai tik dar karą parodo, kokia lygi yra Lietuvos čempionų sudėtis ir kokias sudėtingas užduotis tenka spręsti varžovų skautams. Kas lengviau: ar išanalizuoti ir sumodeliuoti gynybą prieš komandą, kurioje ženkliai išsiskiria 3-4 krepšininkai, ar išspręsti lygtį kaip sustabdyti 8-9 krepšininkus? Atsakymas, manau, aiškus. Todėl Plaza turi eilę variantų žaidimo plano modeliavimui ir jo keitimui rungtynių eigoje. Pavyzdžiui, antroje rungtynių pusėje praktiškai nebeleisti į aikštelę Oliverio Lafayette‘o, per pirmus du kėlinukus surinkusio 15 taškų, tačiau nesugebėjusio pristabdyti Keitho Langfordo. Vietoje jo įleisti Ibrahimą Jaaberą, kuris ne tik tiesioginį varžovą išjungė iš žaidimo, tačiau ir pats puikiai atakavo krepšį.

Plazos sprendimai rungtynių pabaigoje. Nugalėtojai neteisiami, tačiau paskutinė rungtynių minutė leido suabejoti dviem „Žalgirio“ trenerio sprendimais. Pirmasis kainavo pralaimėtą svarbią kova dėl atšokusio kamuolio po Cooko netaiklaus baudos metimo. Prieš baudų metimus penktą pražangą uždirbusį Paulių Jankūną pakeitė Rimantas Kaukėnas. Taip kauniečių penkete iš priekinės linijos krepšininkų liko tik Kšyštofas Lavrinovičius. Kamuolys atšoko į kitą pusę, todėl Tremmellas Dardenas daug galimybių prieš ženkliai aukštesnį Antonį Fotsį neturėjo. Tai buvo, mano nuomone, akivaizdi Plazos klaida, todėl po pražangos treneris ją paskubėjo ištaisyti ir amerikietį nedelsiant pakeitė, išleisdamas jo tėvynainį Jeffą Foote‘ą. Deja, pastarasis kovą dėl kamuolio po dar vieno netaiklaus varžovo baudos metimo taip pat pralaimėjo. Antrasis diskutuotinas sprendimas buvo priimtas pačioje rungtynių pabaigoje, kai, pirmaudami 3 taškų persvara, kauniečiai nebandė pažeisti taisyklių prieš Langfordą ir nusiųsti jį prie baudos metimų linijos, išvengiant galimo taiklaus tritaškio ir, tikėtina, pratęsimo. Laimei, tritaškis, išsivadavus iš slystelėjusio Jaabero globos, tiesiog išsisuko iš lanko. Tikėtina, kad toks sprendimas galėjo buvo priimtas dėl jau anksčiau paminėtos problemos kovojant dėl atšokusių kamuolių, nes tiek Paulius, tiek Darjušas padėti komandai nebegalėjo.