M.Kuzminskas: jaučiu, kad žingsnis po žingsnio einu į priekį ir tobulėju

Antrą sezoną Ispanijos lygoje „Endesa“ rungtyniaujantis Lietuvos nacionalinės krepšinio rinktinės puolėjas Mindaugas Kuzminskas mokosi būti lyderiu. Per ketverias oficialias šio sezono Ispanijos lygos bei Eurolygos rungtynes vidutiniškai jis aikštėje praleido po 20 minučių bei pelnė po 10 taškų.

„Pirmas kartas visada skiriasi nuo antrojo – šiemet jau žinojau, kur važiuoju. Komanda žaidžia šiek tiek kitokį krepšinį nei pernai. Aišku, prisideda tai, kad antros ir trečios pozicijos žaidėjų turime nebe šešis, o penkis – gaunu daugiau laiko ir visai neblogai jį išnaudoju. Jaučiu, kad žingsnis po žingsnio einu į priekį ir tobulėju“, – „Sport1“ televizijai, kuri šį sekmadienį 14.00 valandą tiesiogiai transliuos Gran Kanarijos „Herbalife“ ir Malagos „Unicaja“ susitikimą, teigė M.Kuzminskas.

„Papildomo spaudimo jausti neturėčiau, tačiau aišku, kad rungtynės bus šiek tiek išskirtinės. Man iš tikrųjų labai džiugu, kad „Sport1“ pradėjo transliuoti „Endesa“ lygą. Yra dėl ko dar labiau stengtis“, – šypsojosi puolėjas.

– Mindaugai, minėjote, kad „Unicaja“ žaidžia šiek tiek kitokį krepšinį nei pernai. Ar tai reiškia, kad Joanas Plaza bando per save perlipti?

– Plaza turi griežtą žaidimo schemą ir jos laikosi. Tačiau pasikeitė kai kurie žaidėjai, prie kurių treneriui reikia šiek tiek derintis. Sistema, kurią Plaza naudojo „Žalgiryje“, ir ta, kurią naudoja dabar, tikrai yra skirtinga.

– Šiemet kol kas viską laimite. Ar tai reiškia, kad „Unicaja“ tapo stipresnė?

– Pernai galbūt turėjome individualiai stipresnių žaidėjų, tačiau, kaip komanda, šiemet esame stipresnė. Pavyzdžiui, prisijungė Stefanas Markovičius, su kuriuo žaisti yra vienas malonumas. Kiti atėję žaidėjai irgi komandą tikrai sustiprino.

– Už aikštės ribų pernai dažniausiai laiką leisdavote su Domantu Saboniu. Ar labai atsiliepė laisvalaikiui, kad jo nebėra?

– Aišku, atsiliepė. Ypač dėl to, kad Domas yra labai geras žmogus. Kita vertus, kai tiek daug treniruočių ir toks įtemptas varžybų grafikas, nėra laiko apie tai galvoti. O laisvu laiku mes su juo ir dabar dažnai pabendraujame.

– Jaysonas Grangeris ir Franas Vazquezas šiemet nuolat patenka į gražiausių epizodų topus. Tarp jų yra kažkoks ryšys?

– Sakyčiau, kad Vazquezas šiuo metu išgyvena savo karjeros piką. Taip gerai jis niekada dar nežaidė. Galbūt prisideda trenerio braižas, kuris yra tinkamas jam. Jis yra mobilus universalus centras, kuris gali aukštai pašokti, gali greitai bėgti... dėl to ir patenka jis į tuos „topus“.

– Praėjusiame ture teko žaisti prieš Marių Grigonį, žaidžiantį Manresos ekipoje. Teko susidurti akis į akį?

– Žaidėme ir panašiose pozicijose, ir skirtingose, bet kažkokia mikrodvikova mūsų akistatos nepavadinčiau. Taip jau sutapo, kad mes kartu aikštėje praleidom nedaug laiko. Tada, kai aš žaidžiau – jis sėdėjo ant suolo, kai jis žaidė – sėdėjau aš. Šiaip labai noriu už jį pasidžiaugti. Draugiškose rungtynėse Marius žaidė tikrai labai kokybišką krepšinį, o sezono pradžioje kažko trūko. Rungtynėse su mumis jo žaidimas „pramušė“. Norėtųsi, kad ilgam. 

„Ilgoji pertrauka“: Pasvalio ateitis, Antetokounmpo požiūris į krepšinį, „Lietkabelio“ „kaltieji“, klaustukas dėl „Šiaulių“ lietuvių, pagirtinas „Nevėžio“ darbas, kontraktą užsitarnavęs Kostičius ir „CBet“ vadybos darbo atspindys