Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubas per plauką neatsisveikino su Europos taurės turnyro. Allanas Ray‘us paskutinę sekundę prametė iš po krepšio ir kelialapis į aštuntfinalį atiteko ne Zagrebo „Cedevita“, o vilniečiams – 75:74.
13 taškų pelnęs, 5 kamuolius sugriebęs ir 14 naudingumo balų surinkęs sostinės komandos snaiperis Martynas Gecevičius prisipažino, kad jau buvo patikėjęs, jog varžovų legionierius pataikys iš po krepšio ir „Lietuvos ryto“ pasirodymas turnyre bus baigtas.
– Nuotaikos džiaugsmingos?
– Dabar jau taip, bet šiaip tai reikia pripažinti, kad vos neprisižaidėme. Gerai, kad laimėjome. Reikia nepamiršti, kad gyvenime be sėkmės faktoriaus nieko niekada nebūna. Patys turėjome solidų pranašumą, bet jo neišsaugojome. „Cedevita“ mačo pabaigoje pataikė sudėtingus metimus ir galėjo mus nubausti labai skaudžiai. Sėkmė neleido to padaryti.
– Rūbinėje treneris davė pylos ar pagyrė?
– Kaip gali duoti pylos, kai laimi rungtynes? Norėjome laimėti ir patekti į kitą etapą. Dėl to sunkiai dirbome ir nesvarbu, ar laimėjome 1 tašku, ar 30. Esame kitame etape ir Europoje krepšinis mums dar nesibaigė.
– Kodėl leidote varžovams jus pasivyti?
– Galbūt kažkiek atsipalaidavome. „Cedevita“ surengė kelias greitas atakas, o mes 6-ąją kėlinio minutę neturėjome dar nė vienos komandinės pražangos. Dėl prastos gynybos varžovai mus pasivijo.
– Kas neatsitvėrė A.Ray‘aus lemiamoje atakoje?
– Sunku pasakyti, nes mes keitėmės dengiamaisiais. Sutonas metė, o Ray‘us atbėgo iš kitos pusės. Aš net nemačiau.
– Kokios mintys tada šovė į galvą, kai A.Ray‘us atkovojo kamuolį po krepšiu?
– Galvojau, kad pataikys. Pagavo kamuolį po krepšiu ir dar negirdžiu finalinės sirenos. Galvojau, kad jau pabaiga, bet gerai, jog taip neįvyko.
– Aštuntfinalyje palankesnė būtų Žemutinio Naugardo ar „Crvena Zvezda“ ekipa?
– Galbūt kažkiek palankesnė būtų Rusijos komanda, nes ją dukart šį sezoną jau įveikėme. Su „Crvena Zvezda“ turėjome problemų tiek išvykoje, tiek namuose, tad, šiuo atveju, kažkiek lengviau būtų žaisti su rusais.
Norėdami komentuoti prisijunkite.