Lygiuojantis į geriausius – kuriuos NBA aspektus galėtų pritaikyti Eurolyga? (28)

Eurolyga ir Nacionalinė krepšinio asociacija (NBA) yra dvi stipriausios klubinio krepšinio jėgos pasaulyje. Žinoma, NBA dar gerokai lenkia Senojo žemyno pirmenybes, todėl europiečiai turi daug ko pasimokyti iš pažangesnių kolegų.

Pastaraisiais metais jau ne kartą buvo žvalgomasi į už Atlanto vykstančias – pritaikytos vaizdo peržiūros, priimtas modelis, kuriame visos komandos sužaidžia tarpusavyje, arenos tobulėja ir lygiuojasi į JAV stūksančius pramogų centrus.

Vis dėlto, Eurolyga dar turi labai daug kur tobulėti, o esmines idėjas galima semti būtent iš didesnę patirtį sukaupusių kolegų už Atlanto bei jas adaptuoti Europoje. Portalas Krepsinis.net padės apžvelgti, kurios NBA iniciatyvos, sėkmingai pritaikytos, galėtų subujoti ir mūsų žemyne.

Uždara lyga. Šiuo metu toks variantas neatrodo įmanomas. Tai ne tik ženkliai sumažintų nacionalinių čempionatų reikšmę (bilietai į Eurolygą dalinami Ispanijoje, Vokietijoje bei Adrijos ir Vieningoje lygose), bet ir praktiškai atimtų Europos taurės esmę, kur daugelis klubų šiuo metu varžosi būtent tikėdamiesi patekti į Eurolygą.

Tai sukeltų milžiniškus ginčus, kurie klubai būtų būtent tie 16–20 stabiliai besivaržysiantys Eurolygoje. Europoje tikrai nėra 20 komandų, po kurių būtų galima dėti aiškų brūkšnį ir teigti, kad bet kuri iš jų yra geresnė organizacija už bet kurią iš likusių klubų. Jau dabar yra sudėtinga adekvačiai sudėlioti kvotas tam tikroms šalims, o apie konkrečius klubus negali būti nė kalbos.

„Algų kepurė“. Kaip ir minėjo Kaune apsilankęs Eurolygos prezidentas Jordi Bertomeu, toks scenarijus neatrodo realus. Eurolygoje varžosi skirtingų šalių komandos, turinčios prisitaikyti prie skirtingų rinkų ir įvairių mokestinių nuostatų savo valstybėse. Nustačius „algų kepurę“ atlyginimams į rankas, nukentėtų kuklesni klubai, o atlyginimams „ant popieriaus“ – šių klubų žaidėjai.

Eurolygoje šiuo metu vyrauja keli esminiai rėmimo modeliai. Klubai gali susirasti stambų pagrindinį rėmėją – ilgametį bendradarbiavimą „Anadolu“ grupei priklausančia alaus gamykla „Efes“ vystanti Stambulo „Anadolu Efes“, arba to paties „Fenerbahče“, bendradarbiaujanti su buitinės technikos gamintoja „BEKO“. Komandos taip pat gali būti valdomos vieno verslininko ar turtingos šeimos – Giorgio Armani valdomas Milano „AX Armani“, Giannakopoulos šeimai priklausantis Atėnų „Panathinaikos“ ar brolių Angelopoulos vairuojamas Pirėjo „Olympiacos“. Trečias variantas – daug turtingesnių futbolo klubų padaliniai, kaip Madrido „Real“, Barselonos „Barcelona Lassa“ ar Miuncheno „Bayern“. Vien Christiano Ronaldo perėjimas į turino „Juventus“ atnešė Madrido organizacijai šimtus milijonų, iš kurių Eurolygos klubas galėtų gyvuoti dešimtmetį.

Kuzminskas

Bandymas suvienodinti skirtingas klubų nustatytas sistemas pagal vieną kryptį sukeltų visišką betvarkę ir atneštų dar daugiau chaoso į ir taip netvarkingą sporto rėmimo sistemą Europoje. Šios problemos sprendimas – ne Eurolygos jėgoms.

Konferencijos. Ši idėja gal ir neturi prasmės šiuo metu, tačiau plečiantis ateityje turėtų sulaukti dėmesio. Jei Eurolygoje daugės komandų ir rungtynių, kelionės gali tapti dar dažnesnės ir labiau varginančios. Juolab dalis komandų negali sau leisti privačių lėktuvų ir itin išlaidauti kelionėms, todėl tai gali tapti opia problema. Čia atsiranda prasmė pradėti komandas skirstyti pagal regionus.

Jei ateityje komandų skaičius Eurolygoje perkops 20, bus dar nepatogiau žaisti dviejų ratų sistema. Tada reiks turnyrą vėl skelti į grupes ir taip grįžti prie senojo formato, o dairytis atgal niekada neatrodo gera idėja. Daug modernesnis sprendimo būdas atrodo skelti turnyrą pusiau ir sužaisti du turus su savo konferencijos ekipomis (namų ir išvykos mačai) bei vieną turą su kitos konfencijos komandomis (atsitiktinai dėliojant, su kuo žaidžiama namie, su kuo – išvykoje). Taip, yra dar ilgas kelias, kol to iš tiesų prireiks, tačiau tai yra vienas iš galimų variantų.

Naujokų birža. Tai Europoje yra tiesiog neįmanoma dėl daugybės priežasčių. Klubai jau turi savo žaidėjų auginimo sistemas, kuriose sąlygos krepšininkams yra labai skirtingos, todėl talentingo jaunuolio išsiuntimas į dugno komandą į naudą neišeitų niekam. Naujokų birža prasmės neturi tol, kol lyga nėra uždara. Mažesni klubai turbūt nebus labai motyvuoti auginti užsienio talentus. Tai pareikalautų naujų išlaidų jaunuolių „skautinimui“, o ir išvežti aštuoniolikmetį į svečią ir kita kalba kalbančia šalį neatrodo itin žmogiška. Galima išvardinti dar milijoną priežasčių, todėl šiai idėjai tiesiog galima tarti riebų „ne“.

Plėtojimosi lyga. Šiai minčiai reiktų skirti daugiau dėmesio. Europai netiktų tokia Plėtojimosi lyga, kokia yra už Atlanto, tačiau ją tinkamai galima būtų sukurti įdomų produktą.

Eurolyga jau dabar turi jaunimo turnyrą, kuriame varžosi geriausi šiame žemyne besitreniruojantys aštuoniolikos metų ir jaunesni talentai. Vis dėlto šis čempionatas dar yra gemalo fazėje – komandos per sezoną sužaidžia daugiausiai aštuonias rungtynes, kurios daug naudos neatneša niekam. Tobulesnis jaunimo turnyras galėtų suteikti daug naudos visam Europos krepšiniui.

Jokubaitis

Labiausiai pažengę kiekvienos šalies žaidėjai dažnai netobulėja, nes stokoja konkurencijos savo aplinkoje. Tai galima būtų pataisyti rengiant mažąją Eurolygą, kur klubai į išvykas vežtųsi dublerių ekipas, žaidžiančias tuos pačius mačus, kaip ir jie. Jaunų žaidėjų įsiliejimas į aukščiausio lygio klubus dažnai būna komplikuotas, nes talentams reikia tiesiog peršokti porą pakopų iškart. Ankstyvas pratinimas prie tarptautinio krepšinio ir jaunymo turnyrų lygio kėlimas visiems išeitų tik į naudą.

Dabar ryškiausi Europos talentai tarpusavyje varžosi tik vasarą, o ir šios galimybės galima lengvai netekti nelaiku patyrus smulkią traumą, todėl būtina stiprinti konkurenciją ir sezono metu. Žinoma, tai pareikalautų papildomų išlaidų, tačiau galima būtų pasvajoti apie naują terpę atsiskleisti jaunuoliams, europietiškąją NCAA atmainą, tik be godžių universitetų įsikišimo.

Atskira mokamų transliacijų sistema. Tai skamba kaip prasta idėja. NBA turi veikiančią „NBA Daily Pass“ sistemą, tačiau ir ši truko daugybę metų ištobulinti. Eurolyga nesukelia tokio tarptautinio susidomėjimo, be to, komandos per savaitę sužaidžia tik 1–2 mačus, todėl atsipirkti tokiai sistemai būtų itin sudėtinga. Kartą per savaitę ištikimiausi gerbėjai gali sau leisti rungtynes pažiūrėti ir bare ar arenoje ar tiesiog užsisakyti sporto televizijos paketą, su kuriuo gautų ir daugiau pramogų nei tik Eurolygą. Išmaniausi gerbėjai jau dabar rungtynes kuo puikiausiai nelegaliai stebi internete, todėl poreikio mokėti už šią paslaugą tiesiog nėra. Pirma reikia tobulinti turimą produktą, o tik tada mąstyti, kaip jį prastumti vartotojams.

Išvykų turai. Eurolygos tvarkaraštis akivaizdžiai reikalauja korekcijų. Kokia prasmė tolimosios Rusijos klubams keturis kartus skristi į Ispaniją ar tos pačios Ispanijos komandoms tris kartus lankytis Stambule? Eurolygos dvigubos savaitės atrodo kaip neišnaudota galimybė. Vadovaujantis lygiavos principu, vienas savaitės mačas yra būtinai žaidžiamas namie, kitas – išvykoje. Taip, tai sąžininga, bet ar racionalu?

NBA šią problemą išsprendė seniai – išvykų metu klubai neretai iš karto aplanko keturias Kalifornijos, tris Teksaso ar abu Floridos arenas, o tai sėkmingai būtų galima pritaikyti net ir dabartinei Eurolygos sistemai. Pavyzdžiui, Kauno „Žalgiris“ į Turkiją skristų tik kartą, penktadienį ten sužaistų su „Anadolu Efes“, antradienį – su „Fenerbahče“, o ketvirtadienį – su „Daruššafaka“, užuot po kiekvienos išvykos lakstęs namo.

Micičius, Andersonas

Tokia perspektyva daug patrauklesnė atrodo ir gerbėjams. Žiemą praleisti savaitę saulėtoje Turkijoje ar Ispanijoje ir stebėti iškart kelis mylimos komandos Eurolygos mačus atrodo daug patraukliau nei skristi kur nors dėl vieno mačo atsitiktinį antradienį. Tai atveria naujas galimybes tiek komandoms, tiek jų palaikymą organizuojantiems aistruoliams, todėl idėja atrodo verta dėmesio.

„Visų žvaigždžių“ savaitgalis. NBA jau kyla minčių apie šio renginio pertvarkymą, bet niekas nekalba apie visišką sezono vidurio šventės atsisakymą. Krepšinio šventė sausį ar vasarį pagyvintų ir Eurolygos sezoną, kuris atrodo itin rimtas ir ilgainiui gali tapti monotonišku.

Žinoma, iš NBA būtų galima paimti tik šio renginio fragmentus. Dėjimų konkursai gerbėjams jau ima pabosti bei šie mieliau renkasi azartiškesnius snaiperių ar įgūdžių turnyrus. Pats „Visų žvaiždžių“ mačas už Atlanto taip pat jau pabodęs ir Europoje veikiausiai būtų kitoks, pavyzdžiui, tarpusavyje varžytųsi Eurolygos ir Europos taurės rinktinės. Dar svaigesnė idėja – sujungti abipus Atlanto turimus produktus ir žvaigždžių mače leisti išbandyti jėgas NBA ir Eurolygos rinktinėms. Šiame mače abi pusės tikra turėtų ką įrodyti. Tiesa, čia gali trūkti intrigos, o tai yra vienas iš idėjos minusų.

Vis dėlto sezono vidurio šventės Eurolygoje neturėjimas atrodo kaip neišnaudota galimybė. Tai ne tik leistų naujoje šviesoje pažinti lygos žaidėjus, bet ir galėtų pasitarnauti iš organizacinės. Taip mažesne skale galėtų būti išbandomi miestai, kuriuose svarstoma rengti Eurolygos finalo ketvertą, tarp kurių yra Kaunas. „Žalgirio“ arena veikiausiai užsipildytų stebėti Eurolygos žvaigždžių mačą, kuriame varžytųsi ir keletas vietinių žaidėjų.

Idėjų ir galimybių netrūksta, tačiau Eurolyga atrodo stokojanti kūrybingumo keičiantis ir generuojant naujoves. Žinoma, yra akivaizdžių faktorių, kodėl nėra ir nebus galima artimiausiu metu konkuruoti su NBA, tačiau skirtumas tarp lygų tikrai nėra mažinamas taip greitai, kaip galėtų būti.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra