LKL pusfinaliai: dvylika A.Sireikos rezervų, kieti Panevėžio vyrukai ir bangavime skęstantis „Žalgiris“ (14)

Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) pusfinalių serijose sužaisti pirmieji du susitikimai, po kurių rezultatai yra lygūs – 1:1.

Užtikrintai pirmąjį mačą namuose laimėjęs Vilniaus „Rytas“ išvykoje atsimušė į Antano Sireiko žaidėtą geltoną jūrą ir 72:84 turėjo pripažinti šeimininkų pranašumą.

Kauno „Žalgiris“ išvargo pergalę savųjų žiūrovų akivaizdoje, tačiau Panevėžyje šansų neturėjo – palaikomas daugiau nei 4 tūkstančių sirgalių „Lietkabelis“ sutrypė šalies čempionus – 79:55.

Sireika

Dvylika A.Sireikos rezervų ir pagrindinį kozirį vėjais paleidęs „Rytas“

Pirmosiose serijos rungtynėse vilniečiai pergalę pasiekė užtikrintai, tačiau vyriausiasis „Šiaulių-7bet“ treneris A.Sireika po to susitikimo drąsiai teigė, kad tiki, jog komanda sugebės reabilituotis mače namuose.

Pirmajame antrojo mačo kėlinyje atrodė, kad Europos čempiono žodžiai gali pavirsti į šipulius, kadangi sostinės klubas buvo įgijęs dviženklį pranašumą – 20:10. Vis tik persvara laikėsi neilgai ir Vilniaus komandos klaidos leido Šiaulių klubui rinktis lengvus taškus greitajame puolime.

„Šiandien mus tiesiog apstumdė“ – po susitikimo Šiauliuose kategoriškas buvo Giedrius Žibėnas. Ir iš tiesų susidūrę su padidėjusiu varžovu spaudimu vilniečiai atrodė sutrikę – tai puikiai simbolizuoja klaidos, kurių „Rytas“ padarė net 18.

Abi komandos yra priklausomos nuo taškų greitajame puolime – apsigynę tiek vieni, tiek kiti puikiai geba organizuoti greitą puolimą. Todėl būtent išprovokuotų klaidų, kurios gali virsti greitomis atakomis, skaičius šioje serijoje yra itin svarbus.

Nors šiauliečiai rungtynes namuose laimėjo dviženkliu skirtumu (84:72), tačiau ketvirtajame kėlinyje vėl išvydome gilią šios komandos duobę, iš kurios vos pavyko išlipti. Iš 20 taškų skirtumo vienu metu jau buvo likę vos 2  (74:72) ir Kennethas Smithas tritaškiu galėjo išvesti savąją komandą į priekį.

Ši situacija šiek tiek priminė pirmąsias ketvirtfinalio serijos rungtynes, kai Šiaulių klubas išleido pergalę Jonavoje. Ramybės ir užtikrintumo trūkumas tokiose situacijose ilgos serijos metu gali brangiai kainuoti A.Sireikos auklėtiniams.

Vyriausiasis Šiaulių komandos treneris rungtynėse namuose išpildė dar vieną pažadą – jo auklėtiniai sugebėjo sumažinti varžovų pataikytų tritaškių skaičių. Kaip pabrėžė pats strategas, itin svarbu atimti iš varžovų tolimus metimus tranzicijoje, o čia vėl grįžtame prie jau paminėto fakto, kad šioje serijoje labai svarbiu faktoriumi yra klaidos, po kurių bėgama į greitą puolimą. Vos tik šiauliečiams pavyksta bent dalinai apriboti „Ryto“ taškus greitajame puolime – jų gyvenimas gerokai palengvėja.

Dar vienas A.Sireikos teiginys, kuris garsiai nuskambėjo jau po antrųjų serijos rungtynių, tai dvylika komandos turimų rezervų. Iš tiesų su strategu galima sutikti, kad šiauliečiai dar neparodė savo viso potencialo ir tiek individualiai, tiek komandiškai gali žengti į priekį.

Vienas iš rezervų yra Nemanja Bezbradica, kurio žaidžiančio šioje serijoje dar nematėme. Turint omenyje, kad ketvirtajame antrųjų rungtynių kėlinyje traumą patyrė dar ir Paulius Danusevičius, legionieriaus sugrįžimas yra labai reikalingas. Turėdama pilną rotaciją priekinėje linijoje Šiaulių komanda po krepšiu gali netgi turėti tam tikrų pranašumų prieš savo tiesioginius oponentus.

Toks „Šiaulių-7bet“ potencialas po krepšiu atrodo įmanomas, kadangi kol kas Ivanas Buva šioje serijoje sublizgėti neįstengia. Naudingiausias reguliariojo sezono lygos žaidėjas abu mačus baigė surinkdamas po 8 taškus bei 9 naudingumo balus. Turint omenyje, kad gynyboje I.Buva gali būti dažnai atakuojamas „2 prieš 2“ situacijose, jo įtaka komandos puolimui turi būti didesnė. Be abejo, tai yra jau Vilniaus komandos rezervas, kurį G.Žibėnas dar gali panaudoti šios serijos metu.

Vis tik kol kas pagrindinis faktorius, leidžiantis „Šiaulių-7bet“ ekipai netgi pasvajoti apie finalą, yra gynėjų grandis. Šiauliečiai, sezono eigoje pasipylę Issufu Sanonu, pasidarė sunkiai prognozuojami. Nors ukrainietis atkrintamąsias varžybas Jonavoje pradėjo labai sunkiai, tačiau vėliau įsibėgėjo, o prieš „Rytą“ jis jau parodė savo talento lygį. Turėdami J.Elmore’ą ir I.Sanoną aikštėje šiauliečiai yra itin pavojingi ir jeigu abu šie žaidėjai turės sėkmingas dienas – sustabdyti šią komandą vilniečiams gali būti tiesiog neįmanoma.

„Ryto“ pranašumu atkrintamosiose varžybose turėjo tapti pirma iškovota vieta reguliariajame sezone, sąlyginai silpnesni varžovai bei sutaupytas jėgų kiekis. Vis tik šį savo kozirį vilniečiai baigia paleisti vėjais. Ketvirtfinalio serijoje G.Žibėno auklėtiniai sugebėjo pralaimėti Alytaus „Dzūkijai“ ir taip į pusfinalį ateiti su 4 rungtynių serija (tiek pat mačų ketvirtfinalyje prireikė ir „Šiaulių-7bet“). Net jeigu Vilniaus klubas įveiks pusfinalio barjerą, jo kelias jau dabar akivaizdu, kad nebus kažkuo lengvesnis nei būsimo varžovo finale. Turėjusi galimybę ateiti į finalus gana šviežia sostinės komanda vargsta ir šiuo metu dar toli gražu  negali būti rami, jog pusfinalio barjeras bus įveiktas.

Nebo

Savo pačių bangose skęstantis „Žalgiris“ ir savimi pasitikintys vyrukai iš Panevėžio

„Nežinau, kas laimės seriją, bet mes graušime parketą ir tikrai nepasiduosime“, – iškart po antrųjų pusfinalio rungtynių duotame interviu kalbėjo „Lietkabelio“ kapitonas Vytenis Lipkevičius.

Iš žalgiriečių graužti parketą Panevėžyje buvo nusiteikęs tik Joshas Nebo, kuris mačo pradžioje buvo itin efektyvus ir energingas abejose aikštės pusėse. Jam vieninteliam priekaištų neturėjo ir vyriausiasis komandos treneris K.Maksvytis.

Vis tik „Lietkabelis“ puikiai po krepšiu išnaudojo Džordže Gagičių, kuris žaisdamas „1 prieš 1“ atakavo tiek J.Nebo, tiek Joffrey Lauvergne’ą, kurio žaidimas abejose aikštės pusėse nė iš toli nepriminė Eurolygos klubo startinio penketo vidurio puolėjo. „Žalgiris“ primityviai bandė įmetinėti kamuolį prancūzui arčiau krepšio, tačiau tai naudos nedavė. Tuo tarpu Panevėžio ekipos centras realizavo 4 iš 5 dvitaškius ir 7 iš 8 baudas bei buvo aiškių „Lietkabelio“ pranašumu puolime.

„Žalgirio“ pranašumas priekinėje linijoje, kurį buvo galima įžvelgti prieš seriją, pavirto kone skaudžiausia vieta. Panevėžiečiai kol kas ne tik, kad nepralaimi kovos po krepšiu, bet ją dar ir užtikrintai laimi. K.Maksvytis trečiosioms serijos rungtynėms turi paruošti planą, kaip stabdyti Dž.Gagičių, kadangi individualaus žaidėjų meistriškumo kauniečiams šioje mikrodvikovoje nepakanka.

Kitas kauniečių pranašumas galėtų būti Tyleris Cavanaugh, kuris teoriškai galėtų atakuoti G.Oreliką „1 prieš 1“ situacijose, tačiau nors antrasis mačas amerikiečiui susiklostė kiek geriau nei pirmasis, bet norimos naudos Kauno klubui puolėjas vis dar nedavė.

„Galbūt Cavanaugh yra neparankus varžovas Orelikas“, – taip savo auklėtinį teisinti bandė K.Maksvytis. Vis tik Panevėžio ekipos sunkiojo krašto stiprybės yra būtent puolant, o kaip galima jį atakuoti prie savojo krepšio ketvirtfinalio serijoje puikiai parodė Vytautas Šulskis. Tikrai sunku įžvelgti, kuo G.Orelikas galėtų būti neparankus varžovas iki tol LKL itin solidžiai atrodžiusiam „Žalgirio“ legionieriui.

Didžiausia takoskyra tarp komandų antrajame mače buvo gynėjų indėlis į puolimą. Kauno ekipos perimetro krepšininkai ne tik, kad patys nerinko taškų, bet dar ir beprotiškai dažnai klydo – 19 „Žalgirio“ prarastų kamuolių yra skaičius, su kuriuo laimėti prieš drausmingai žaidžiantį ir puikiai už klaidas baudžiantį „Lietkabelį“, yra tiesiog neįmanoma.

Priešingai nei Kaune, žaisdami savo aikštėje „Lietkabelio“ gynėjai visa galva pranoko savo tiesioginius oponentus – Nikola Radičevičius ir Kristupas Žemaitis bendrai suklydo vos vieną kartą ir jų rotacija tarpusavyje suveikė be didesnių bangavimų.

Dar viena „Žalgirio“ bėda yra nestabilus pataikymas – 1 pataikytas tritaškis iš 17 bandymų atrodo tiesiog klaikiai. Panašiai kauniečiai krepšį atakavo ir antrosiose ketvirtfinalio serijos rungtynės Klaipėdoje (3/18 trit.) ir toks nestabilumas metant iš toli yra dar viena bangavimo priežastis.

Nepataikant iš toli, žalgiriečiai atrodytų galėtų kabintis  už savo gynybos, tačiau solidus „Žalgirio“ žaidėjų darbas prie savojo krepšio taip pat yra retas reiškinys. Tokį išvydome poroje mačų su „Neptūnu“, kai ypatingai gerai kamuolį spaudė „Žalgirio“ gynėjai, tačiau „Lietkabelio“ perimetro linija yra gerokai pranašesnė nei Klaipėdos klubo ir jų taip lengvai iš savojo ritmo neišmuši. Priešingai – Panevėžio ekipos žaidėjai gali sėkmingai atakuoti „1 prieš 1“ savo tiesioginius oponentus ir dažnu atveju juos savo fiziškumu pranoksta.

N.Čanakas itin solidžiai išnaudojo tai, kad „Žalgiris“ vis dar verčiasi be Edgaro Ulanovo – K.Lukošiūno pastangos sustabdyti V.Lipkevičių tam tikrose situacijose atrodė tiesiog kraupiai. Patyręs „Lietkabelio“ puolėjas pelnė 21 tašką ir surinko 24 naudingumo balus, kai K.Lukošiūnas mačą baigė su 0 taškų bei -11 naudingumo balų.

Daug klausimų kelia Janio Strelnieko situacija „Žalgiryje“ – iš pradžių K.Maksvytis bandė, kuo daugiau įtraukti šį legionierių į rotaciją, tačiau rungtynėse Panevėžyje jis gavo tik „šiukšlių“ minutes. Pagrindiniu atakuojančiu gynėju būti pirktas latvis nuo suolo pakilo įpusėjus ketvirtajam kėliniui ir komandai atsiliekant 21 tašku – 47:68. Psichologinių problemų turinčiam žaidėjui toks amplua vargu, ar gali užauginti sparnus ir lieka tik teoriniai šansai, kad J.Strelniekas dar gali tapti kažką keičiančiu žaidėju šioje serijoje.

Pokytį gali padaryti vienas žmogus ir tai yra Edgaras Ulanovas – jo sugrįžimo „Žalgirio“ sirgaliai laukia tarsi išganymo. Ir iš tikrųjų abejose aikštės pusėse E.Ulanovas galėtų išspręsti nemažą dalį Kauno ekipos problemų. Jo žaidimas nugara į krepšį turėtų atrišti rankas snaiperiams prie trijų taškų zonos, o gynyboje E.Ulanovas priduotų taip trūkstamo fiziškumo.

Į Kauną kieti Panevėžio vyrukai atvyks pasitikėdami savo jėgomis – jie parodė, kad pergalė reguliariajame sezone nebuvo atsitiktinė ir kad savo fiziškumu bei energija jie gali tiesiog apstumdyti kauniečius. Klausimas, ar K.Maksvyčiui pavyks komandą įkvėpti kerštui, apie kurį jis kalbėjo po pažeminimo Panevėžyje. Jeigu „Žalgiris“ trečiosiose serijos rungtynėse patirtų nesėkmę (namuose kauniečiai dar niekuomet nėra pralaimėję LKL pusfinalyje), tuomet jau Panevėžio klubas visiškai perimtų iniciatyvą ir visus kozirius turėtų savo rankose.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra