LKL finalo aistroms nurimus (4)

Po Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalo nurimus visoms aistroms, metas apžvelgti Vilniaus „Lietuvos ryto“ ir Kauno „Žalgirio“ gerbėjų pasirodymą tribūnose. Kaip kas vyko aikštelėje pasakoti turbūt jau nebereikia, o į gausiausių sirgalių grupuočių veiklą vertėtų atkreipti dėmesį.

Tegul nesupyksta „Lietuvos ryto“ aistruoliai, tačiau jų rungtynių aprašymai bus paprastesni ir ne tokie detalūs, kaip „Žalgirio“ atstovų. Tiesiog kauniečiai nusprendė smulkiai aprašyti kiekvieną pasirodymą visuose septyniuose susitikimuose, o vilniečiai nutarė viską sujungti į vieną.

Kad ir kaip bebūtų, Krepsinis.net savo skaitytojams pateikia LKL finalo serijos chronologiją tribūnose.

2010-05-04 Pirmasis mūšis: „Lietuvos rytas” – „Žalgiris“ (77:90)

Į 407-ąjį „Siemens” arenos sektorių susirinkę „Žalgirio“ gerbėjai palaikymą pradeda su lyg ginčo kamuolio išmetimu. Kauniečiai savo pasirodymu tribūnoje liko patenkinti ir ryžtingai tvirtino, jog tai buvo viena geriausių žalgiriečių išvykų „Siemens“ arenoje. Žaliai baltus tribūnoje palaikė virš 100 legendinio Kauno klubo sirgalių.

Kaip ir visuomet pasitaiko „Siemens“ arenoje, tikslų aktyviausių „Lietuvos ryto“ fanų skaičių nustatyti būtų sunku. Tiesa, bent jau „Rytas Ultras“ atstovų „armija“ siekė apie 60 sirgalių.

2010-05-07 Antrasis mūšis: „Žalgiris“ – „Lietuvos rytas“ (64:75)

Kauno sporto halės E tribūnoje – virš 50 aktyviausių „Žalgirio“ gerbėjų ir šalia jų prisijungę bendraminčiai. Tampa tradicija, jog prieš kiekvienas Lietuvos grandų rungtynes, išmetant ginčo kamuolį, ant parketo kauniečiai paleidžia didelį kiekį konfeti. Netrukus „Žalgirio“ aistruoliai kelia paklodę su „Lietuvos ryto“ logotipu ir jį suplėšo. Virš skiautų iškyla „Žalgirio“ atributika pasipuošęs manekenas, kuris demonstratyviai nusišlapina ant „Lietuvos ryto“ logotipo. Tiesa, garsinis palaikymas nebuvo toks išsiskiriantis, kaip kauniečių paruošta choreografija. Nemažai prie to prisidėjo ir blankus aikštės šeimininkų žaidimas.

Laikinojoje Lietuvos sostinėje nepabūgsta apsilankyti arti 90 „Lietuvos ryto“ fanų. Nors „Rytas Ultras“ atstovai halėje sudaro mažumą, atskiromis atkarpomis pakankamai neblogai girdisi ir vilniečių dainos.

2010-05-10 Trečiasis mūšis: „Lietuvos rytas“ – „Žalgiris“ (83:81)

Prieš pat rungtynes pasklinda kalbos apie sunkiai suvokiamus Vladimiro Romanovo veiksmus bei Dariaus Maskoliūno atleidimą, todėl virš 100 407-ajame sektoriuje susirinkusių žaliai baltų į viršų kelia plakatą, skirtą „Žalgirio“ savininkui: „V.R., „Žalgiris“ – ne žaisliukas“. Dėl prasto komandos žaidimo palaikymas pirmoje mačo pusėje blankokas, tačiau po pertraukos pagerėjus vaizdui aikštelėje, krepšininkų įkvėpti kauniečiai kur kas garsiau ir audringiau palaiko savo numylėtinius.

Tuo metu „Lietuvos ryto“ sirgalių nežinomybė dėl situacijos klubo viduje nevargina. Kaip jau ir įprasta, visų rungtynių metu vilniečiai dainomis palaiko sostinės ekipą, o prie aktyviausių fanatikų prisijungia ir „Siemens“ arenoje susirinkę vilniečiai. Į Vilnių pasisvečiuoti atvykus buvusiam „Lietuvos ryto“ legionieriui Hariui Mujezinovičiui, su kuriuo Lietuvos čempionų gerbėjai palaikė šiltus santykius, šia proga vilniečių sektoriuje keliamas plakatas „Welcome home“. Geras žaidėjas ir nuoširdus žmogus – tokiais epitetais „Rytas Ultras“ atstovai apibūdina patyrusį bosnį. H.Mujezinovičius buvo vienas iš nedaugelio, kuriam aktyviausi „Lietuvos ryto“ sirgaliai padovanojo „Rytas Ultras“ šaliką.

2010-05-13 Ketvirtasis mūšis: „Žalgiris“ – „Lietuvos rytas“ (83:70)

Prieš ketvirtąsias finalo serijos rungtynes – didžiulė įtampą. Halės prieigose bei jos viduje – gerokai sustiprintos policijos pajėgos. V.Romanovas atleido D.Maskoliūną bei sukėlė didžiulę „Žalgirio“ aistruolių pasipiktinimo audrą. E tribūnoje kyla dvikotės vėliavos, ant kurių matyti nubrauktas V.Romanovo veidas bei nubraukti pinigų ženklai. Plakatas: „Garbė neparduodama“. Čia pat aplink aikštę žygiuoja trys gydytojais persirengę kauniečiai, nešini plakatą „Buratiną į durnyną” Palaikymas rungtynių metu – garsus ir vertas pagyrimo.

Visos kalbos sukasi apie „Žalgirį“, todėl kaip ir „Lietuvos ryto“ klubas, ištikimiausi jo gerbėjai lieka nuošalyje. Šį kartą į Kauną patraukia mažiausias vilniečių skaičius – virš 70.

2010-05-17 Penktasis mūšis: „Lietuvos rytas“ – „Žalgiris“ (89:75)

Aktyviausių „Žalgirio“ sirgalių į Vilnių išvyksta apie 80, tačiau susumavus visus jų bendraminčius, bendras Kauno komandos aistruolių skaičius siekia apie 300. Tiesa, kiekybė nereiškia kokybės. Kauniečiai pripažįsta, kad kaip tokiam skaičiui gerbėjų, palaikymas nebuvo toks, koks turėtų.

„Lietuvos ryto“ fanai nusprendžia išreikšti nuomonę apie situaciją amžinų varžovų stovykloje. Per visą vilniečių tribūną keliamas plakatas „Vilnius – ne durnynas, vežkit ligonį namo.“ Taip pat nepamirštama pasveikinti 50 metų jubiliejaus sulaukusio komandos stratego Rimo Kurtinaičio. Jam žaidėjai atsidėkoja pergale, o vilniečiai – geriausiu palaikymu „Siemens“ arenoje visos LKL finalo serijos metu.

2010-05-20 Šeštasis mūšis: „Žalgiris“ – „Lietuvos rytas“ (77:63)

LKL finalo serija Kaune nepasibaigė. Daugiausiai trumpų, bet įsimintinų skanduočių palaikomi žalgiriečiai visas aistras nukėlė į paskutinę dvikovą Vilniuje. Mačo pradžioje kauniečių tribūnoje kyla dvi paklodės su užrašu „Kai kurios spalvos... Visada aukščiau“. Į viršų taip pat paleidžiam balionai.

Po gero pasirodymo Vilniuje – rekordinė išvyka į Kauną. Svečių gerbėjams halėje skirtoje tribūnoje „Lietuvos rytą“ palaikė 160 juodai-baltai-raudonų. Tiesa, dėl itin kruopštaus apsauginių darbo paskutinieji sostinės klubo gerbėjai į halę patenka tik pirmojo kėlinio pabaigoje. B tribūnos aistruoliai garsiai traukia dainas, tačiau palaikymas galiausiai priblėsta ketvirtajame kėlinyje, kuomet „Lietuvos rytas“ patenka į gilią duobę, iš kurios išsikapstyti taip ir nepavyksta.

2010-05-24 Karo pabaiga: „Lietuvos rytas“ – „Žalgiris“ (80:71)

Įvairiomis Vladimiro Romanovo akcijomis ne itin susivilioję „Žalgirio“ aistruoliai vis vien gausiai užpildo jiems skirtą sektorių, kuriame galime suskaičiuoti iki 500 kauniečių. Dėl šios priežasties žalią ir baltą spalvas ginantys svečių ekipos gerbėjai daugiausiai remiasi trumpomis skanduotėmis, kartais užtraukiama viena kita ilgesnė daina. Kuomet rungtynių nugalėtojas jau aiškus, ketvirtojo kėlinio pabaigoje „Žalgirio“ fanai panaudoja dūminius užtaisus bei fejerverkus, kurie netrukus skrenda žemyn. Čia pat iškyla plakatas: „Spektaklio nežiūrėsim“. Kauniečiai demonstratyviai susikabinę bei atsukę nugaras tęsia savo repertuarą.

„Lietuvos ryto“ sirgalių garsinis palaikymas tarsi po truputį kopė laipteliais. Ketvirtajame kėlinyje vilniečiams užčiuopus pergalę, aikštės šeimininkų dainos girdėjosi itin garsiai. „Siemens“ arenoje aidi rungtynių pabaigą skelbianti sirena, o „Lietuvos ryto“ aistruoliai kelia plakatą „Vilnius pamylėjo Žalgirį“. Aktyviausių gerbėjų tribūnoje dega 11 fejerverkų, skamba pergalės dainos, o laimingiausiems pavyksta pasveikinti savo numylėtinius pačioje aikštėje. Karas baigtas.

Komentarai

„Green White Boys“: 2009-2010 m. sezonas „Žalgirio“ fanams buvo sėkmingiausias. Pagaliau iki galo buvo sutvarkytas dainų ir skanduočių repertuaras, atliktos kelios eisenos, o daugybei choreografijų (iš viso 13) neliko abejingų - žavėjimasis arba pavydas. Nors ne visada pavykdavo viską atlikti taip, kaip norėta, choreografijos tapo „GWB“ reprezentacijos veidu. Jau sezono pradžia (BBL taurė) buvo pasitikta su trenksmu. Po finalo atsitiktinai išskridęs į aikštę stroboskopas labai apribojo pirotechnikos naudojimą viso sezono metu.

Siaučiant pasaulinei ekonominei krizei išvykų vidurkis, palyginus su kitais sezonais, vėl krito. Vidutiniškai 41 „fanatikas“ (5 mažiau nei praėjusiame sezone). Tiesa, jos buvo kaip niekada įdomios ir kiekviena turėjo linksmų nuotykių. Auksinį sezoną padarė Laukinis. Masinės išvykos į Prienus ir Marijampolę (tribūnoje apie 120 sirgalių) pavyko. „Sezono namų mačas“ su „Neptūnu“ - taip pat. Žaliai balti atliko 4 europines išvykas, nors dauguma - kukliais skaičiais. Kauną aplankė „Commandos Tigres“ (Sienos „Montepaschi“ aistruoliai - aut. past.), su kuriais buvo smagiai praleistas laikas. Kovinius išbandymus žaliai balti taip pat atlaikė. Išvykos su „Perlu“ ir „Sakalais“ tapo „GWB“ vienybės išbandymu. 95 proc. priskiriantiems save „boysams“ nepasišiukšlino ir sudalyvavo išvykose. Priešams savo teritorijoje taip ir nepavyko įrodyti, jog jie stipresni. Psichologinė persvara perėjo į „GWB“ pusę, kuri vėliau nulėmė pavienius laimėtus incidentus. Dar vienas vienybės išbandymas tapo namų mačas su „Sakalais“, kovojant su policijos pareigūnais. Policininkai buvo bejėgiai prieš „boysų“ vienybę, oponentai pasislėpę už „boysų“ nugarų buvo apsaugoti.

Šiame sezone pradėjo veikti ir marketingas. Tvarkoma grupuotės infrastruktūra: pagaminta vėliava, daugybė lipdukų (daugiausia apklijuota Kauno viešajame transporte), antsiuvai, marškinėliai, išleidžiamas pirmasis žurnalas naujokams, atnaujintas internetinis puslapis ir forumas, sukuriami „GWB“ Youtube ir Facebook kanalai, prieš sezoną sukuriamas agitacinis video klipukas, važinėjama į studentų atstovybes, dalyvaujama radijo laidose. Viso to dėka prasiplėčia ir „GWB“ gretos. Esant daugybei rungtynių, po Naujųjų metų aktyvumas buvo prislopęs, jį gelbėjo tik naujokai. Tiesa, buvo sugrįžta ir prie dublerių palaikymo, už ką jie buvo labai dėkingi.

Vienų rungtynių metu pasiekiamas rekordas – vienas daina per visą kėlinį. Atšvenčiamas 2 metų gimtadienis. LKL finalo serijos kulminacija tapo konfliktas su klubo savininku Vladimiru Romanovu. Kalbos apie parduotą finalinę seriją nenuteikė optimistiškai, tačiau „boysai“ jam buvo pasiruošę geriau, nei „Lietuvos ryto“ gerbėjai, išgyvenę „ledynmetį“. Kiekvienam namų mačui paruoštos choreografijos, į paskutinį sezono susitikimą nuvyksta daugiausiai žaliai baltų, „Siemens“ arena skęsta dūmuose, o lauke kaip niekada tvyro įtampa. Naujojo sezono iššūkis - išlaikyti tribūnos vienybę, plečiant žaliai baltų gretas. Antrojoje sezono pusėje persikelsime į naująją areną. Iki tol bus siekiama turėti norimos tribūnos vaizdą. „Boysai“ įrodė, jog darbu, tikėjimu ir užsispyrimu įmanoma pasiekti aukštus rezultatus.

„Rytas Ultras“: Po šaunaus praėjusio sezono buvo išties pagrįstų vilčių, jog ir šis bus toks pat arba dar geresnis, bet... Jau rugpjūčio viduryje pradedame laukti draugiškų rungtynių Druskininkuose. Į pirmąjį draugišką susitikimą Lietuvos pietiniame kurorte pajudėjo 83 sirgaliai. Sezonas, nors ir neoficialiai, pradėtas su griausmu ir geru nusiteikimu. Vėliau sekė išties geros ir kovingos išvykos į Kauną ir Kėdainius, kur visada būna linksma. Į pirmąjį oficialų sezono mačą Vilniuje susirinko apie 140 „Lietuvos Rytui“ neabejingų jaunuolių ir tikrai jautėsi, jog sezonas bus kažkuo ypatingas. O po to, kai keli vilniečiai išvyko į dvigubą porą savaičių trukusią Eurolygos išvyką (Orleanas ir Pirėjus), netgi komandos palaikymas visose Europos turnyrų rungtynėse atrodė daugiau nei realus.

Deja tai – sezono apogėjus B tribūnoje, nes tuo metu klubas pasirašė sutartį su žalgiriečiu „iki kaulų smegenų“ Vidu Ginevičiumi. Kilo diskusijų, kaip į tai reaguoti. Viena dalis manė, kad klubas, pasirašydamas sutartis su širdyje mūsų komandai nenorinčiais atstovauti žaidėjais, parodo savigarbos trūkumą. Kita – norėjo pašiepti patį naujoką ir priešingai nuo pirmosios dalies, rungtynėms paruošė „baneriuką“ su užrašu „Vidai, prostitucija Lietuvoje nelegali“. O visa tai baigėsi tiek visos grupuotės, tiek asmeniniais įžeidimais su tuo nieko bendro neturėjusiems asmenims. Vis dėlto kiek vėliau kiti klubo asmenys bandė ieškoti kompromiso ir net pažadėjo, kad nuo šiol viskas bus geriau. Bet jai kažkas ir buvo geriau, tai labai nepastebimai ir trumpai - iki sausio 6d. vakaro Belgrade, kai dešimtis „Lietuvos ryto“ aistruolių buvo palikti žiūrėti rungtynių per televizorių, nors dvi savaites buvo teigiama, jog problemų su patekimu į „Pionir“ arenos vidų nebus. Po savaitės, pilnos tarpusavio pokalbių bei apmąstymų, ką ir dėl ko mes darome, buvo nuspręsta kuriam laikui stabdyti savo veiklą. Tai buvo pirmasis kartas, kai protestuojama ne vienerias rungtynes, o ilgesnį laiko tarpą. Namų rungtynėse tribūna paliekama visiškai tuščia, iškabinamas plakatas „ledynmetis“. Bet ir jis užkliuvo klubo vadovybei – dvejose į Druskininkus nukeltose rungtynėse iš Vilniaus atsivežtai apsaugai buvo duotas nurodymas neleisti iškelti jokių užrašų. Vis dėlto tai, kad rungtynių metu nebuvo kuriamas organizuotas palaikymas, nereiškia, kad nieko kito daugiau nebuvo daroma. Vyko dažni susitikimai tarpusavyje, o bendravimas su žaidėjais bei treneriais leido suprasti, jog komandai išties esame reikalingi. Galiausiai sulaukėme ir atsakymo iš klubo valdžios. Galbūt vieni tikėjosi, jog vadovai ras savyje vyriškumo ir pripažins klaidas, kiti – kad rimtesni sprendimai bus daromi vasarą, bet kad visa bus pateikta taip, kaip tai buvo – su gausybe melo, šmeižto ir kaltinimų – vargiai ar kas nors galėjo pagalvoti. Bet galiausiai – mes žinome, dėl ko viską darome, darėme ir darysime. Masinė išvyka į Uteną tik dar kartą parodė, kaip žaidėjai džiaugiasi mus matydami ir kad mes iš tikrųjų esame jiems reikalingi!

Kažkokio ypatingo pasiruošimo LKL finalui nebuvo. Didelei visų nuostabai, visi 7 finalo mačai vyko darbo dienomis! Atvirai sakant, tokio finalo, kurį seka visa Lietuva, tvarkaraštį galėjo sudaryti tik visiški bepročiai... Šiltai sutikome vilniečius palaikyti atvykusį Harį Mujezinovičių. Penktųjų rungtynių metu iškėlėmė „banerį“, skirtą kaunietiškam cirkui. Jeigu į pirmas dvi išvykas Kaune važiavo neįspūdingas skaičius vilniečių, tai trečiosiose „Lietuvos rytą“ palaikė apie 160 baltai apsirengusių jaunuolių, kurie šventai tikėjo, jog finalo serija pasibaigs būtent tą dieną. Tačiau kaip be septintojo, lemiamo mačo? Didelis skaičius raudonai apsirengusių dainuojančių jaunuolių nuo pat pirmųjų paskutiniojo mačo minučių įkvėpė komandą siekti tos taip išsvajotos pergalės. Ir štai: 11 fajerių ir daugmaž tiek pat stroboskopų papuošė mūsų tribūną, kurioje taip pat iškilo gražus užrašas „Vilnius pamylėjo Žalgirį“. Sezonas užbaigtas dvejomis vasariškomis išvykomis į Molėtus ir Joniškį.

Apibendrinat, akivaizdu, jog šiemet sumažėjo ne tik išvykų skaičius (dėl protesto akcijos, BBL ir LKF finalo ketvertų Vilniuje), bet ir pačių tribūnos narių skaičius išvykose. Tai galima sieti ir su ekonominiu nuosmukiu, ir su motyvacijos trūkumu. Buvo padaryta rekordiškai mažai choreografijos, o juk prieš sezoną buvo tiek gražių minčių. Vienas sunkiausių mūsų grupuotei sezonų pradžiugino tik tuo, jog į mūsų gretas integravosi nemažai aktyvių jaunuolių, kuriuos B tribūnoje tikrai išvysime ir kitąmet, o naujo sezono laukiame su viltimi, jog reikalai pagaliau pradės klostytis mums palankia linkme ir visi šio sezono sukrėtimai išeis tik į naudą.

T.Tumalovičiaus nuotr.

Donatas Urbonas