„Lietuvos ryto“ sezonas Europos taurėje: nuvylę žaidėjai, R.Kurtinaičio darbas ir prognozė ateičiai (26) apklausa

Vilniaus „Lietuvos ryto“ komanda trečiadienį baigė savo tarptautinį sezoną – Europos taurėje jų kelias baigėsi lygiai taip pat kaip ir pernai – „Top 16“ etape.

Skirtingai nei pernai, šiemet kardinalių pokyčių sostinės klube turbūt nesulauksime. Tomas Pačėsas tuomet prisiėmė kaltę dėl iškritimo antrajame turnyro etape ir pasitraukė iš vyr. trenerio posto, ko Rimas Kurtinaitis turbūt nedarys ir klubo vadovai tam pritaria.

Pasirodymas Europos taurėje – tik šešetui

„Lietuvos rytas“ šiame Europos taurės sezone kalnų nenuvertė. Pažvelkime, ką sostinės komanda įveikė: dukart Belgrado „Partizan“, dusyk – Limožo CSP, po kartą – ALBA, Bilbao „RetaBet“ ir Turino „Fiat“.

Kuklų biudžetą turintis „Partizan“ yra Adrijos lygos vidutiniokas, CSP klubas Prancūzijoje rikiuojasi ketvirtas, „RetaBet“ yra paskutinė komanda Ispanijoje (4 pergalės ir 15 nesėkmių), „Fiat“ užima šeštąją vietą Italijoje, o ALBA su Mariumi Grigoniu žygiuoja antroje pozicijoje Vokietijos pirmenybėse.

Nė viena iš „Lietuvos ryto“ nugalėtų ekipų nepateko į turnyro aštuonetą, o solidžiausias įveiktas varžovas buvo ALBA, kai „Siemens“ arenoje Vokietijos komanda buvo sutriuškinta 94:73.

Dukart buvo nusileista Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“. Vilniuje tai padaryta po pratęsimo (85:93), o išvykoje 68:77. Labai skaudžiu pralaimėjimu R.Kurtinaitis pavadino nesėkmę namuose prieš Sankt Peterburgo „Zenit“ (96:98), šiai ekipai buvo nusileista ir išvykoje (100:113) bei dukart pralaimėta Miuncheno „Bayern“ – 68:81 ir 85:87. Prieš ketvirtfinalio komandas „Lietuvos ryto“ santykis yra 0:6, kas ryškiai įrodo, kad vilniečiai nebuvo verti atkrintamųjų.

Už patekimą į antrą etapą ir kelis neblogus mačus namuose su „Lokomotiv-Kuban“ ar „Zenit“ galima pasirodymą įvertinti šešetu. Jeigu kalbant matematiškai, išspręsti buvo lengviausi uždaviniai, o su sunkesniais susidorota nebuvo.

Griffinas

„Top 16“ etape – kiaura gynyba

Tikėtis iškopti į ketvirtfinalį „Lietuvos rytui“ buvo sudėtinga, kadangi antrajame etape išryškėjo spragos gynyboje, o jeigu kalbėti konkrečiai – asmeninėje gynyboje.

Niekam ne paslaptis, kad Rokas Giedraitis, Travisas Petersonas ar Jimmy Baronas nėra gynybos specialistai ir jų žaidimas orientuotas į puolimą.

Rezultatas toks, kad per 6 mačus „Lietuvos rytas“ į savąjį krepšį praleido 530 taškų – 88,3 taško per susitikimą. Įdomu tai, kad įmetė R.Kurtinaičio kariauna vos 3 taškais mažiau (527) ir turėjo mažiausią neigiamą koeficientą tarp visų „Top 16“ etapo dalyvių.

Jeigu žiūrėti atidžiau, „Lietuvos ryto“ „plius/minus“ santykį pagrąžino susitikimas namuose su „Fiat“, kai varžovai buvo sumindyti net 101:68.

Skaičiuojant puolimą ir gynybą prieš į kitą etapą patekusius klubus („Bayern“ bei „Zenit“), „Lietuvos ryto“ santykis yra 349 įmesti taškai ir 379 praleisti. Tai reiškia, kad lyderiai į jų krepšį įmesdavo vidutiniškai 94,75 tšk.

„Lietuvos rytas“ parodė 15-ą gynybą „Top 16“ etape – daugiau taškų praleido tik „Fiat“ (543 tšk.).

Krameris

Žaidėjų pasirodymai ir trenerio darbas

Benas Madgenas – vienas labiausiai nusivylusių žaidėjų. Jo svaresnio indėlio norėjo ir treneris, bet australas iš 11 žaistų rungtynių gerai rungtyniavo vos trejose.

Chrisas Krameris – geriausias komandos žaidėjas šiame turnyre. Amerikietis ir pats rinko taškus, ir organizavo žaidimą, ir patikimiausiai gynėsi prieš savo oponentus. Puikus kainos ir kokybės santykis.

Mindaugas Lukauskis – epizodinis vaidmuo didžiąją sezono dalį ir vos vienas geras mačas. Akivaizdu, kad veteranas jau prarado savo greičio savybes ir negali Europos taurėje vaidinti svarbesnės rolės. Jeigu ne Arno Butkevičiaus trauma, vargu, ar panevėžietis „Top 16“ etape būtų gavęs žaidybinio laiko.

Loukas Mavrokefalidis – savo tikslus įgyvendinęs graikas, kuris įsirašė solidžią statistiką, bet „Lietuvos rytui“ reikėjo jo geresnio žaidimo „Top 16“ etape, kur jo statistiniai rodikliai krito nuo 16 taškų ir 18 naudingumo balų iki 13,2 taško ir 13,5 naudingumo balų.

Martynas Echodas – nestabiliai žaidęs, bet nudžiuginęs aukštaūgis, kadangi jam tai buvo debiutinis sezonas šiame turnyre. Buvo geresnių, buvo blogesnių atkarpų, bet M.Echodas tikrai vienas iš pozityvių šio sezono aspektų.

Mindaugas Girdžiūnas – sezono įsibėgėjus prisijungęs gynėjas turėjo būti antru įžaidėju, bet tapo pirmu atakuojančiu gynėju. „Top 16“ etape labai reikėjo daugiau Mindaugo tritaškių, bet jų pataikė 7 iš 18 (38,9 proc.). Norėjosi iš M.Girdžiūno solidesnio žaidimo puolant, kas ir yra jo stiprioji pusė.

Jimmy Baronas – kartu su B.Madgenu labiausiai nuvylę krepšininkai. Iš šio amerikiečio „Lietuvos rytas“ tikėjosi gerokai daugiau, bet 28,6 proc. (22/77) tritaškių pataikymas viską pasako. Vargu, ar po tokio pasirodymo jis gaus naują kontraktą sostinėje.

Artūras Jomantas – epizodinis žaidėjas, kuris turėjo tam tikrą rolę gynyboje. Tokie krepšininkai niekada nebūna labai rezultatyvūs ar daug lemiantys, bet negali visi 12 žaidėjų rungtyniauti po 25 minutes.

Rokas Giedraitis – stabiliai gerą žaidimą „Top 16“ etape parodęs puolėjas. 14 taškų ir 15 naudingumo balų – solidūs skaičiai, kurie gerokai geresni už reguliaraus sezono (11,4 ir 9,8). Savo darbą puolant Rokas tikrai padarė, bet reikėtų pasitempti gynyboje, ką jis puikiai žino.

Travisas Petersonas – svarbus aukštaūgis, kuris ne visada pateisindavo į jį dėtus lūkesčius. Amerikietis nepataikė nemažai svarbių metimų, ką matėme ir mače su „Bayern“ paskutiniajame ture. Gynyboje T.Petersonas yra labai silpnas ir kartais varžovams leisdavo įmesti gerokai daugiau nei pats pelnydavo taškų.

Arnas Butkevičius – gaila, kad paskutinius du turus jis negalėjo padėti „Lietuvos rytui“, nes jo energija ir žaidimas gynyboje tikrai būtų pravertęs, kadangi M.Lukauskis toli gražu neprilygo šiais aspektais komandos draugui. Nežibanti statistika, bet A.Butkevičius padarė daug kito darbo, už kurį jį vertina treneris.

Egidijus Mockevičius – gerai po traumos sugrįžęs, bet į duobę įkritęs „centras“. „Lietuvos rytas“ pamatė, kad Egidijus gali būti naudingas ir padėti kovoje po krepšiais, kur per 14 minučių spėdavo sugriebti 6,1 kamuolio. Kitame sezone jis galės sėkmingai atlikti antro vidurio puolėjo funkcijas.

Rimas Kurtinaitis – tiek jis pats, tiek gerbėjai turbūt tikėjosi daugiau. Pasitraukimas „Top 16“ etape su viena pergale nėra toks pasirodymas, dėl kurio būtų patenkintas klubas. R.Kurtinaitis pats komplektavo ekipą ir turėjo nuspėti, kad ji gynyboje turės problemų. Turbūt buvo tikimasi, jog bus įmesta daugiau taškų už varžovus, bet pataikyti į krepšį visada sunkiau nei jį apginti. Tikrai ne toks sezonas Europos taurėje, po kurio strategas pakeltų savo vertę.

Mavrokefalidis

Kas toliau?

Dabar „Lietuvos rytui“ lieka kovos Karaliaus Mindaugo taurėje ir Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe–LKL“). Sostinės komanda turi laiko atlikti sudėties korekcijas.

Pirmiausia akys krypsta į L.Mavrokefalidį, kuris vietinės lygos kovose dažnai stokoja motyvacijos žaisti iš visų jėgų. Juolab, kad „Lietuvos rytas“ vidurio puolėjo pozicijoje turi ir E.Mockevičių, ir M.Echodą, o „ketvirtas numeris“ graikas yra pernelyg lėtas.

„Lietuvos rytui“ būtų pravartu sustiprinti sunkiojo krašto puolėjo poziciją fiziškai pajėgiu žaidėju, kuris galėtų patikimai gintis po krepšiais. T.Petersonas yra labai silpnas gynyboje ir jėgos dvikovoje neturi jokių šansų prieš Paulių Jankūną ar panašaus sudėjimo sunkiuosius kraštus.

Atakuojančio gynėjo grandyje nei B.Madgenas, nei J.Baronas nerodo gero žaidimo, bet čia bandomas M.Girdžiūnas, kuris duoda daugiau naudos. Vis dėlto australo atleidimo nereikėtų svarstyti, nes jis dar turi sutartį ir kitam sezonui, o kontrakto nutraukimas būtų labai finansiškai skaudus. J.Baroną R.Kurtinaitis mato ir įžaidėjo rolėje, tad gynėjų grandyje permainos mažiau tikėtinos.

Nereikėtų atmesti varianto, kad „Lietuvos rytas“ neatsisakys nė vieno žaidėjo paslaugų, o tiesiog nusipirks sunkųjį kraštą, bet tada svarbiausiuose mačuose E.Mockevičius ir M.Echodas turėtų tenkintis trupiniais nuo L.Mavrokefalidžio žaidimo laiko.

Vadovybę pakeitęs „Lietuvos rytas“ yra augimo procese, bet tam, jog būtų išaugta iki Europos taurės ketvirtfinalio komandos lygio, reikia vasarą pataikyti su legionieriais, kurie už mažą kainą rodytų gerą žaidimą. Puikus to pavyzdys yra Ch.Krameris. Aplink turimą vidutinių sugebėjimų lietuvių branduolį reikia prilipdyti gerus užsieniečius ir tada sezonas galbūt nesibaigs jau vasario pirmąją savaitę.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra