"Lietuvos rytas" baigė komandos komplektaciją (29)

Vilniaus „Lietuvos Rytas“ tapo pirmuoju klubu iš praėjusiųjų metų LKL finalo dalyvių jau pilnai subūręs ekipą. Šiemet, kaip ir pernai, „Rytui“ vėl keliami aukščiausi tikslai, tai yra laimėti LKL ir ULEB taures.

Treneriai

„Lietuvos ryto“ klubo vadovams ši vasara buvo kaip niekad karšta ir sunki. Jiems teko ne tik ieškoti žaidėjų, kurie sustiprintų Vilniaus ekipą bei padėtų išbristi iš jau dvejus metus klubą kamuojančios krizės, kai Vilniaus ekipa nesugeba nieko ryškaus nuveikti Europos krepšinio lygose ir pralaimi LKL finalinę seriją, bet ir pamainos ilgamečiam ekipos lyderiui Ramūnui Šiškauskui ir treneriams Kęstučiui Kemzūrai bei jo asistentui Robertui Kuncaičiui, su kuriais po ypač prasto praėjusiųjų metų sezono nebuvo pratęstos sutartys.

Dar vasarai net neprasidėjus sutartis buvo pasirašyta su 32 metų strategu Rūteniu Paulausku, kuris buvo minimas tarp galimų pretendentų užimti vyriausiojo trenerio postą, tačiau turės tenkintis antrojo Vilniaus „Lietuvos Ryto“ ekipos trenerio kėde.

Pastaruosius dvejus metus treneris dirbo Kėdainiuose, kur buvo vietos „Nevėžio“ klubo vyriausiasis treneris. Su šia ekipa praėjusiais metais Rūtenis pasiekė LKL krepšinio lygos atkrintamąsias varžybas ir jau pirmajame jų etape nusileido būsimiems čempionams Kauno „Žalgirio“ krepšininkams. Šiam, jaunam ir energingam treneriui, dar teko dirbti Vilniaus „Vado“ (LKAL), Vilniaus „Sakalų“, Mineralinių Vandenų "Lokomotiv", Maskvos CSKA (abu - Rusija) bei Beiruto "Ghazir" (Libanas) ekipose. Rusijos ekipose jis užėmė vyriausiojo trenerio asistento vietas.

Naujojo „Lietuvos Ryto“ ekipos trenerio asistento didžiausios pergalės ko gero buvo pasiektos šią vasarą, kai su tarp favoritų niekieno nelaikyta Lietuvos jaunučių rinktine pateko į Europos jaunučių krepšinio čempionato pusfinalį ir iškovojo ketvirtąją vietą.

Po trenerio Rūtenio Paulausko paskelbimo antruoju treneriu „Ryto“ ekipa ėmė aktyviai ieškoti vyriausiojo ekipos trenerio. Atrinkus iš keleto kandidatų, kurie visi buvo iš užsienio, „Lietuvos Ryto“ vyriausiuoju treneriu jau pirmomis vasaros dienomis buvo paskelbtas 56 metų Vlado Djurovičius, kuris tapo pirmuoju LKL dirbančiu treneriu iš buvusios Jugoslavijos.

„Ateinantis sezonas gali būti sunkiausias mano karjeroje, nes esu pirmas buvusios Jugoslavijos treneris, atvykęs dirbti į Lietuvą“, - sakė naujasis vyriausiasis treneris V.Djurovičius. Su šiuo treneriu pasirašyta vienerių metų sutartis.

V.Djurovičius treneriu dirba jau nuo pat 1978 metų. Per tą laiką jis treniravo šešių skirtingų šalių klubus. Pastarąjį sezoną Vlado dirbo gimtinėje, kur treniravo Belgrado „Reflex“ klubą, žaidusį ULEB taurėje. Šiame klube praleistas sezonas jam buvo ypač sėkmingas. Su šiuo klubu sezoną pradėjo laimėdamas Pietų Korėjoje vykusias studentų žaidynes, kur „Reflex“ krepšininkai atstovavo Serbijos ir Juodkalnijos rinktinei. Po šios pergalės pasistiprinę aukšto lygio legionieriais „Reflex“ ekipa pasiekė ULEB taurės varžybų pusfinalį, kur po dramatiškos kovos nusileido vėliau čempione tapusiai Jeruzalės „Hapoel“ ekipai, pateko į Adrijos krepšinio lygos pusfinalį ir Serbijos ir Juodkalnijos taurės finalą, nors sezono metu „Reflex“ ekipą nuolatos persekiodavo traumos ir ekipai didžiąją sezono dalį tekdavo rungtyniauti ne pačios stipriausios sudėties.

Vlado Djurovičius tik pasirašęs sutartį iškart pareiškė, kad jo pirmoji užduotis – išsirinkti legionierius, kurie papildytų jauną Vilniaus ekipą.

Žaidėjai

Pirmaisiais žaidėjais šią vasarą pasirašiusiais sutartis su Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubu tapo latvis Robertas Štelmaheris bei Kęstutis Šeštokas. Pastarasis Vilniaus klubui jau atstovavo tris sezonus ir po vienerių metų pertraukos vėl vilkės juodai raudonai baltus marškinėlius. Kęstutis savo kolekcijoje turi septynis LKL čempionu žiedus.

Praėjęs sezonas Kęstučiui Šeštokui buvo itin sėkmingas. Atstovaudamas daugkartiniam Latvijos čempionui Venspilio „Venspils“ klubui jis iškovojo Latvijos krepšinio lygos čempiono titulą, dalyvavo šios lygos visų žvaigždžių mače bei ULEB taurės varžybose pasiekė pirmąjį atkrintamųjų varžybų etapą, kuriame nusileido tuo metu Vlado Djurovičiaus vadovaujamai Belgrado „Reflex“ ekipai. Kęstutis Šeštokas ULEB taurės varžybose buvo vienas klubo lyderių ir per kiekvienas varžybas praleisdamas aikštelėje po 26 minutes jis surinkdavo po 12,4 taško bei atkovodavo po beveik 6 atšokusius kamuolius.

Dvejus metus praleidęs Slovėnijoje, kur atstovavo Eurolygos dalyvei Liublianos „Olimpijai“, R.Štelmaheris nenorėjęs ilgai laukti kol Liublianos klubas išspręs biudžeto klausimus nutarė priimti daugkartinio LKL krepšinio lygos finalininko pasiūlymą. Kaip teigia Robertas, jis dar galėjo likti ir „Olimpijos“ ekipoje ir turėjo dar kitų variantų, tačiau nugalėjo Vilniaus klubas. Legionierius iš Latvijos džiaugėsi kad Vilnius kur kas arčiau jo namų Rygoje ir minėjo kad „Lietuvos rytas“ – stipri komanda, turinti didelių ambicijų. Pasak gynėjo jam nėra didelio skirtumo rungtyniauti įžaidėjo ar atakuojančio gynėjo pozicijoje. Jis mano, kad tai nuspręs treneris.

Praėjusį sezoną dalyvaudamas Eurolygos varžybose R.Šlelmaheris per rungtynes vidutiniškai pelnydavo po 11,6 taško ir atlikdavo po 3,3 perdavimo.

Frederickas House‘as šiemet turėtu susidurti su ypač dideliu spaudimu. Šis legionierius iš JAV užims ne kieno nors kito, o ilgamečio „Lietuvos ryto“ klubo lyderio Ramūno Šiškausko vietą, kuris išvyko į Italija, kur atstovaus Eurolygoje rungtyniaujančiai Trevizo „Benetton“ ekipai.

F.House‘as tapo dar vienu žaidėju, kuris pirktas trenerio Vlado Djurovičiaus iniciatyva. Serbijos ir Juodkalnijos čempionate treneriui į akį „kritęs“ krepšininkas praėjusį sezoną rungtyniavo Belgrado „Partizan“. Eurolygos rungtynes vidutiniškai pelnydavo po 15,4 taško bei atkovodavo net po 6 kamuolius (krepšininko ūgis 195cm). 26 metų legionierius, kuris Europoje rungtyniaus tik trečiąjį sezoną, krepšinio aikštelėje garsėja kieta gynyba, kurios dėka dar perimdavo ir po 3,3 kamuolio. Pagal šį rodiklį reguliariajame Eurolygos sezone jis užėmė pirmąją vietą. Kaip teigia krepšininkas, jis mėgsta, kai jo komandos draugai į aikštę eina lyg į karą ir rungtyniaudamas legionierius visada atiduoda 100 procentų jėgų. Kovingasis legionierius iš JAV teigia, kad juo domėjosi dar klubai iš Graikijos, Italijos, Rusijos bei „Lietuvos ekipa, kurioje žaidžia Arvydas Sabonis ir Tanoka Beardas“. Taip pat F.House‘as susilaukė nemažai kvietimų į stovyklas iš NBA klubų, tačiau jis norėjo konkretumo.

Paskutinis Vilniaus „Lietuvos Ryto“ ekipos pirkiniu šią vasarą tapo priekinės linijos žaidėjas bosnis Haris Mujezinovičius. 30 metų 205cm ūgio krepšininkas praėjusį sezoną pradėjo Maskvos „Dinamo“ (Rusija“ ekipoje, o gruodį perėjo į garsiausią Graikijos klubą Atėnų „Panathinaikos“, su kuria krepšininkas tapo Graikijos čempionu.

Vilkėdamas Atėnų „Panathinaikos“ ekipos marškinėlius per 14 Eurolygos varžybų, kuriose jam teko žengti ant parketo, Haris praleisdavęs po 17 min. Kiekviename susitikime įmesdavo po 6,5 taško ir atkovodavo po 2,8 kamuolio. 2002/2003 metais atstovaudamas Zagrebo „Cibonai“ H.Mujezinovičius rungtyniaudavo kur kas naudingiau. Per 29 aikštelėje praleistas minutes jis įmesdavo po 10,9 taško bei atkovodavo po 6,4 kamuolio. Atstovaujant Bosnijos ir Hercogovinos rinktinei praėjusiais metais vykusiame Europos čempionate šis krepšininkas, galintis rungtyniauti tiek sunkiojo krašto, tiek centro pozicijose, pelnydavo po 12,7 taško bei atkovodavo po 3 kamuolius per 30 aikštelėje praleistų minučių.

H.Mujezinovičius 2001/2002 metų sezone atstovaudamas Liublijanos „Olimpija“ klubui laimėjo Adrijos lygą ir Slovėnijos taurę.

Haris garsėja kaip greitas priekinės linijos žaidėjas sugebantis pataikyti iš aukštaūgiams nebūdingų vietų: tritaškio linijos ar vidutinio nuotolio. Didžiausias žaidėjo minusas prasta kova dėl atšokusio kamuolio ir nepataikyti baudų metimai. Pastarąjį sezoną atstovaujant „Panathinaikos“ klubui jo baudų metimo procentas dar siekė 71,4%, tačiau Bosnijos ir Hercogovinos rinktinės gretose, kur aikštelėje praleisdavo kur kas daugiau laiko ir mesdavo daugiau baudos metimų, jo taiklumas siekė vos 50%, o 2002/2003 m. sezone atstovaudamas „Cibonos“ ekipai baudas bosnis realizuodavo 57,7% taiklumu.

Sudėtis

Jau tikrai neabejojama, kad Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipa prieš prasidedant sezonui nebepasirašinės sutarčių su naujais žaidėjais. Šiuo metu „Lietuvos ryto“ ekipos sudėtyje jau yra 13 krepšininkų, tad greičiausiai vienas iš šių žaidėjų bus paskolintas kuriam nors LKL klubui. Kartu su paminėtais legionieriais serbo Vlade Djurovičiaus ir Rūtenio Paulausko treniruojamoje komandoje žais: Aaronas Lucasas, Robertas Javtokas, Saulius Kuzminskas, Povilas Čukinas, Andrius Šležas, Simas Jasaitis, Mindaugas Lukauskis, Tomas Delininkaitis ir Stepas Babrauskas. Taip pat nuo kitų metų įsigalios sutartis su Pasaulio jaunių vicečempionu bei Europos jaunimo bronzos laimėtoju Artūru Jomantu, kuris šį sezoną atstovaus Šiaulių „Šiauliams“

Prognozės

Šiemet dar labiau sustiprėjusios ULEB taurės varžybose vilniečiams bus be galo sunku, juolab kad jų grupė nėra pati lengviausia („Idea-Sląsk“, “Napoli“, “Red-Star“, „Telecom“, „Benfica“). Be abejo, Vilniaus klubas tiek biudžetu, tiek sudėtimi neprilygsta Valensijos „Pamesa“ ar Maskvos „Dinamo" ekipoms, tačiau „Ryto“ ekipa garsėja kovingumu ir nekartą yra laimėjusi prieš teoriškai stipresnius klubus. ULEB taurės varžybose vilniečiai turėtų nukeliauti mažų mažiausiai iki pusfinalio. ULEB taurės favoritais vadinamos Valensijos „Pamesa“, Maskvos „Dinamo“, Vilniaus „Lietuvos ryto“, Berlyno „Alba“, Lemano „Sarthe“, Badalonos „Joventut“ ekipos.

LKL varžybose dar net nebaigus burti vienam favoritų Kauno „Žalgirio“ ekipos sudėties, jau galima būtų numatyti Lietuvos krepšinio lygos finalą, kuriame ko gero ir vėl ginklus surems Vilniaus „Lietuvos rytas“ ir Kauno „Žalgiris. Dar užsitęsus Kauno „Žalgirio“ įžaidėjo ir snaiperio paieškoms sunku numatyti šios serijos baigtį, tačiau vieną įžvelgti galima, šiemet Vilniaus ekipos priekinė linija atrodo kur kas pajėgesnė atremti „Žalgirio“ atakas, tad ateinantį sezoną LKL finalo serija turėtu tapti kur kas įdomesne ir susilaukti daug didesnės intrigos. LKL varžybose „Lietuvos rytas“ turėtų dabintis aukso žiedais arba sidabro ženkliukais. Ateinantį sezoną vilniečiai turėtų rungtyniauti dar nebaigtoje statyti 10 tūkst. vietų „Siemens“ arenoje.

„Ilgoji pertrauka“: Gedvilo pagalbos nepriėmęs Javtokas, „Wolves“ projekto ambicijos, išsikreipęs krepšinis, geriausias visų laikų LKL treneris, „Ryto“ sirgalių konfliktas su apsauga ir kas taps 10-a LKL ekipa