Lietuvos rinktinė atrado ginklą, kurio potencialas gąsdina (45)

Dar pačioje pasirengimo olimpinėms žaidynėms pradžioje, kai Lietuvos rinktinė Klaipėdoje žaidė pirmąsias kontrolines rungtynes su Naująja Zelandija ir Tunisu, aikštelėje labai dažnai galima buvo išvysti kiek nestandartinį penketuką, kai sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje rungtyniavo Mindaugas Kuzminskas arba Edgaras Ulanovas.

Jiedu kartu abejose rungtynėse rinko apie trečdalį visų Lietuvos rinktinės taškų, taip parodydami, kad žemi penketukai gali virsti labai efektyviu ginklu.

Nors pasirengimo eigoje sunkiojo krašto puolėjo vaidmenį dažniausiai dalinosi Paulius Jankūnas ir Domantas Sabonis, kurie neretai aikštelėje būdavo kartu, kai D.Sabonis užimdavo „centro“ poziciją, žemo penketuko idėja nebuvo nustumta į šalį.

Rungtynėse su Argentina Jonas Kazlauskas dar kartą įrodė, kad yra lankstus treneris ir nespjauna į naujausias krepšinio tendencijas. Keletas specialisto sprendimų lėmė, jog Lietuvos rinktinė tapo vos antrąja komanda olimpiadoje po Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), iki šiol nepatyrusia pralaimėjimo kartėlio.

Pradedant kalbėti apie tai, kas įvyko susitikime su Argentina, reikėtų sugrįžti šiek tiek atgal – į pirmųjų olimpiados rungtynių su brazilais antrąjį kėlinį.

Tada švieslentėje degant skaičiams 48:24, aikštelėje pasirodė M.Kuzminskas, kuris sudarė priekinės linijos tandemą su D.Saboniu. Penketukas, kuriame dar buvo ir Mantas Kalnietis, Marius Grigonis ir Jonas Mačiulis, per kelias minutes dar labiau padidino ir taip solidų Lietuvos rinktinės atotrūkį. Tiksint paskutinėms antrojo kėlinio sekundėms, lietuviai buvo įgiję 30 taškų pranašumą – 58:28.

Tada tokiu penketuku Lietuvos rinktinė baudė lėtapėdį brazilų „ketvirtąjį numerį“ Rafaelį Hettsheimerį, per kurį krito taiklūs M.Kuzminsko ir D.Sabonio metimai. Jie stengėsi ieškoti situacijų, kai šis prastai besiginantis brazilas turėdavo nusileisti į pagalbą baudos aikštelėje.

Tame susitikime su brazilais žemas Lietuvos rinktinės penketukas su M.Kuzminsku – sunkiojo krašto pozicijoje ir D.Saboniu – „centru“ suvaidino menką vaidmenį rungtynių eigai.

Kur kas svarbesniu įrankiu pasiekti norimą rezultatą jis tapo akistatoje su Argentina.

Valančiūnas

Viskas prasidėjo antroje mačo dalyje, kai Argentinos rinktinės veteranas Emmanuelis Ginobili paėmė kamuolį į rankas ir, panašiai kaip brazilų lyderis Leandro Barbosa, nusprendė reikalus spręsti vienas.

Jis suprato, kad jo komanda neturi daug pranašumų prieš Lietuvos rinktinę, išskyrus vieną – galimybę žaisti per J.Valančiūno mobilumo stoką gynyboje. Lygiai taip pat ir L.Barbosa, kuris pradėjo prasiveržimais atakuoti J.Valančiūną, Antaną Kavaliauską ir vos tris minutes aikštelėje praleidusį Robertą Javtoką.

Dvi atakas paeiliui E.Ginobili prašė Roberto Acunos, kurį prižiūrėjo J.Valančiūnas, užtvaros, kad galėtų atakuoti Lietuvos rinktinės vidurio puolėją. Iš pradžių, J.Valančiūnas nespėjo laiku prišokti prie E.Ginobili ir jam sutrukdyti taikliai mesti iš toli. Antrąjį sykį argentinietis išprovokavo J.Valančiūno pražangą, verždamasis link krepšio.

Sulig septintuoju E.Ginobili tašku paeiliui J.Kazlauskas ėmėsi veiksmų – J.Valančiūnas sėdo, o jį pakeitė D.Sabonis.

Nuo to laiko E.Ginobili ėmė strigti. Jis ataka po atakos nesugebėdavo susikurti nei erdvės metimui iš toliau, nei įveikti jaunojo Lietuvos rinktinės talento gynybos vienas prieš vieną prasiveržimu.

Maža to, D.Sabonis kitoje aikštelės pusėje grubiu žaidimu šalia krepšio privertė trečiąją pražangą užsidirbti Luisą Scolą, o po to nieko nelaukdamas pelnė du taškus su L.Scolą pakeitusio Marcoso Delios pražanga.

Taip prasidėjo Lietuvos rinktinės šūvis į viršų trečiajame kėlinyje.

Matydamas, kad žaidimas nesiklijuoja Pauliui Jankūnui, o argentiniečių penketuke sunkiojo krašto puolėjo poziciją užėmė už žalgirietį kiek vikresnis Andresas Nočioni, J.Kazlauskas reagavo priimdamas dar vieną sprendimą.

Į aikštelę vietoje P.Jankūno žengė M.Kuzminskas. Užimdamas „ketvirtojo numerio“ poziciją jis prisijungė prieš D.Sabonio, J.Mačiulio, M.Grigonio ir M.Kalniečio.

Lietuvos rinktinės spurtas prasidėjo dar dviem sėkmingais D.Sabonio epizodais gynyboje prieš E.Ginobili. Iš pradžių, jis neleido argentiniečiui pelnyti taškų po „pikenrolo“, o po to dar ir sustabdė jį vienas prieš vieną.

Kitoje aikštelės pusėje M.Kuzminskas nieko nelaukdamas ėmė išnaudoti savo greičio pranašumą prieš gynyboje sunkiai judantį A.Nočioni – reidas į baudos aikštelę baigėsi netaikliu metimu, tačiau Mindaugas nenuleido rankų, atkovojo kamuolį puolime ir išprovokavo pražangą. Du taiklūs baudos metimai ir lietuviai priekyje – jau šešiais taškais (50:44).

Atkarpa tęsėsi epizodu, kai M.Kalnietis sustabdė E.Ginobili, o greitoje atakoje M.Kuzminskas atsiplėšė nuo savo tiesioginio oponento ir didino Lietuvos rinktinės atotrūkį (52:44).

Dar po kelių atakų A.Nočioni vėl tapo plačiausia skyle Argentinos rinkinės gynyboje. Ir vėl tas pats M.Kuzminskas suklaidino patyrusį argentinietį. Kai pastarasis skubėjo sugrįžti prie kamuolį ties tritaškio linija priėmusio Mindaugo, lietuvis sumaniai imitavo metimą į krepšį, staigiai žengė žingsnį į kairę ir taip įgijo pakankamai erdvės, kad galėtų dar kartą nubausti vakaro varžovus (55:47).

Paskutinis viražas, kurį trečiajame kėlinyje pademonstravo šis penketukas, geriausiai atspindėjo tai, ką žaidimui duoda mobili ir universali priekinė linija su M.Kuzminsku bei D.Saboniu.

Iš pradžių, D.Sabonis gynyboje atsidūrė prieš Argentinos rinktinės puolėją Carlosą Delfino. Pastarasis akimirkai patikėjo, kad gali susitvarkyti vienas prieš vieną su iš pažiūros lėtesniu oponentu. Tačiau jis tiesiog smigo į teisingai gynybinę poziciją užsiėmusio D.Sabonio kūną, o šalia buvęs M.Grigonis išplėšė iš argentiniečio rankų kamuolį. Staigios atakos smaigalyje – ir vėl M.Kuzminskas. Lietuvos rinktinė įgijo dviženklį pranašumą (57:47).

Kuzminskas

Iš pažiūros, saugi persvara greitai buvo sunaikinta ketvirtajame kėlinyje. Argentiniečiams priartėjus per tris taškus (56:59), kelis epizodus nesėkmingai sužaidęs D.Sabonis sėdo ant suolo ir į aikštelę sugrįžo J.Valančiūnas.

Jau pirmoje Argentinos rinktinės atakoje iš toli pasižymėjo Facundo Campazzo, kuris pasinaudojo įgyta erdve „pikenrolo“ metu, kai J.Valančiūnas nespėjo prie jo prišokti.

Dar vėliau E.Ginobili prisiminė, kaip skriaudė Lietuvos rinktinės gynybą per J.Valančiūną. Argentiniečių veteranas vėl ėmė regzti vieną „pikenrolą“ po kito. Šį kartą jo partneriu tapo L.Scola ir jis dukart iš eilės atsidūrė laisvas prieš krepšį su kamuoliu rankose.

Vieną kartą L.Scola pelnė taškus, kitą – nepataikė. Trečiąjį kartą L.Scola atakavo J.Valančiūną prasiveržimu nuo tritaškio linijos. Lietuvos rinktinės lyderis prasižengė, o J.Kazlauskui šis vaizdas labai nepatiko.

Į aikštelę „centro“ pozicijoje vėl grįžo D.Sabonis. Jau pirmoje atakoje jo užtvara leido J.Mačiuliui įgyti erdvės ir pataikyti sudėtingą tritaškį (67:64).

Netrukus D.Sabonis du kartus stabdė argentiniečių „du prieš du“, neleisdamas sėkmingai atakuoti krepšio E.Ginobili ir F.Campazzo. Dar po kelių akimirkų D.Sabonis buvo paskutinis žmogus A.Nočioni prasiveržimo linijoje link krepšio. Atsitrenkęs į lietuvį Argentinos rinktinės veteranas krito ant parketo ir neviltį išliejo suskaldydamas aikštelės stendą. Tai jam ir visai Argentinos rinktinei kainavo techninę pražangą, o Lietuvos rinktinė įgijo 8 taškų persvarą (72:64).

Galiausiai, likus pusantros minutės, D.Sabonis išprovokavo ketvirtąją L.Scolos pražangą ir dviem baudų metimais tvirtino Lietuvos rinktinės pranašumą (74:69).

Per 19 aikštelėje praleistų minučių D.Sabonis pelnė 7 taškus, atkovojo 6 kamuolius, atliko rezultatyvų perdavimą, blokavo 2 metimus, perėmė 2 kamuolius, kartą suklydo, 3 sykius prasižengė ir surinko 12 naudingumo balų.

Nežiūrint į tai, kad D.Sabonis blokais arba perimtais kamuoliais tiesiogiai sustabdė net keturias argentiniečių atakas, pažvelgus į protokolą objektyviai įvertinti tai, ką šis aukštaūgis davė Lietuvos rinktinės žaidimui rungtynėse su argentiniečiais – neįmanoma.

Svarbiausia suvokti tai, kad su D.Saboniu „centro“ pozicijoje tokie vikrūs žaidėjai kaip E.Ginobili bei F.Campazzo negalėjo pasinaudoti pagrindine savo žaidimo stiprybe – gebėjimu susikurti erdvės metimui į krepšį po „pikenrolo“ situacijų.

Tai virto tarsi pagaliu į Argentinos rinktinės ratus. Jų žaidimas puolime įstrigo. Jie sustojo.

Sabonis

Kai aikštelėje „ketvirtuoju numeriu“ žaidė M.Kuzminskas, Lietuvos rinktinė ėmė išnaudoti progas greitoms atakoms. Toje atkarpoje trečiajame kėlinyje M.Kuzminskas eilę kartų paliko už nugaros A.Nočioni ir rinko lengvus taškus.

Be to, M.Kuzminskas turi labai platų galimybių puolime arsenalą, tačiau nepasižymi didele sprogstama jėga. Prieš lengvuosius krašto puolėjus jam kur kas sunkiau veržtis nei prieš sunkiuosius. Tuo pačiu greitas ir pavojingas metimas jam leidžia bausti lėtesnius „ketvirtuosius numerius“, sugrįžtančius iš pagalbos šalia krepšio.

Bendrai, penketukas su M.Kalniečiu, M.Grigoniu, J.Mačiuliu, M.Kuzminsku ir D.Saboniu turi milžinišką potencialą gynyboje, nes visi penki krepšininkai gali be jokios baimės keistis ginamaisiais. Visi penki yra greiti, stiprūs fiziškai ir turi gerą krepšinio suvokimą. Ypatingai, D.Sabonis, kuris „centro“ pozicijoje gali uždaryti visus kelius link krepšio, tuo pačiu solidžiai dirbdamas ir vienas prieš vieną gynyboje „ant ūselio“.

Poziciniame puolime šis penketas yra labai universalus: opcijos žaisti „du prieš du“ įvairiais būdais („pikenrolas“ – su D.Saboniu, „pikenpopas“ – su M.Kuzminsku), opcijos „ant ūselio“ žaidimui nugara į krepšį (D.Sabonis, J.Mačiulis), opcijos išvedimui metimui (M.Kuzminskas, M.Grigonis) ir didžiulės problemos gynybai, nuolat sukuriant situacijas, kai jų pagalbos gynyba yra baudžiama tritaškiais iš šonų bei „closeoutų“ (kai besiginantis žaidėjas sugrįžta prie savo tiesioginio oponento) atakavimu prasiveržimais.

Žemas penketukas turi tapti svarbia Lietuvos rinktinės rotacijos dalimi, ypatingai rungtyniaujant prieš žemesnio ūgio komandas, kurios nekelia tokios grėsmės šalia krepšio puolime.

Tuo pačiu toks penketukas turi tapti opcija, kaip gelbėtis, paleidus varžovus į priekį. Tada, kai galima rizikuoti centimetrų deficitu šalia krepšio gynyboje, žemas penketukas yra pasirinkimas, siekiant pagreitinti žaidimą ir išnaudoti M.Kuzminsko mobilumo pranašumą prieš varžovų „ketvirtuosius numerius“.

Epizodai pasirengimo olimpiadai cikle ir tai, kas įvyko tiek rungtynėse su Brazilija, tiek akistatoje su Argentina, turėtų leisti jaustis dar tvirčiau, žinant, kad Lietuvos rinktinė turi dar vieną labai pavojingą ginklą savo arsenale.

Sekite Krepsinis.net apžvalgininką Algimantą Bružą „Facebook“

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra