Lietuva – Ispanija: J.Kazlausko sprendimai, J.Valančiūno košmaras ir P.Gasolio skambus atkirtis (55)

Lietuvos rinktinė olimpiados B grupėje patyrė pažeminimą, kai 59:109 nusileido Ispanijos krepšininkams ir taip patyrė pirmąją nesėkmę žaidynėse. Portalas Krepsinis.net pateikia įdomiausius dvikovos akcentus, kurie turėjo įtakos ir galutiniam mačo rezultatui.

Du kariai. Jeigu kažką reikėtų išskirti šiose tragiškose rungtynėse, tai vėl būtų Mantas Kalnietis ir antrą mačą iš eilės solidžiai sužaidusį Mindaugą Kuzminską. Jis aikštelėje praleido daugiausiai laiko (27 min.) ir buvo rezultatyviausias bei naudingiausias – 17 taškų bei 16 naudingumo balų. Vos 17 min. rungtyniavęs M.Kalnietis spėjo pasižymėti 16 taškų ir 13 naudingumo balų.

M.Kuzminsko „plius/minus“ rodiklis yra minus 37 – pats blogiausias visoje komandoje. Tiesa, šį kartą tai nieko neparodo, kad ilgą laiką M.Kuzminskas žaidė su atsarginiais žaidėjais, kurie neatsilaikė prieš ispanų puolimo bangą ir nuo minus 30 skirtumas tarpo minus 50. Viskas buvo taip blogai, kad atmetus minėtus žaidėjus, likusi komanda kartu sudėjus įmetė 26 taškus ir surinko 17 naudingumo balų.

J.Kazlausko sprendimai. Lietuvos rinktinė 9-ąją pirmojo kėlinio minutę atsiliko 11:21, kai ant parketo pasirodė Vaidas Kariniauskas. Įprastai šis įžaidėjas M.Kalniečiui leisdavo atsipūsti 2–3 minutes. Šį kartą galima buvo nuspėti, kad Jonas Kazlauskas palaikys savo lyderį ant suolo iki ketvirčio pabaigos ir tada vėl mes į kovą, kadangi reikia bandyti vytis ispanus, bet strategas to nepadarė – M.Kalnietis pirmą kartą olimpiadoje visas 10 minučių stebėjo komandos draugų žaidimą iš šalies. V.Kariniauskas tikrai nežaidė labai blogai, bet turbūt neverta net lyginti, kiek rinktinei duoda iki tol žaidynėse naudingiausiai žaidęs M.Kalnietis. Skirtumas nuo 10 taškų išaugo net iki 19 – 29:48. Sunku pasakyti, ko tikėjosi J.Kazlauskas, bet po pertraukos jis grąžino M.Kalnietį ir bandė gelbėti rungtynes, bet viskas baigėsi tuo, kad 28-ąją minutę įžaidėjas visam laikui sėdo ant suolo, kai mūsiškius triuškino 34 taškais.

Dar vienas įdomus epizodas užfiksuotas pirmajame kėlinyje, kai likus žaisti 2 minutes į kovą buvo mestas Robertas Javtokas, turėjęs gintis prieš Pau Gasolį. Vos tik kapitonas žengė ant parketo, po 9 sekundžių P.Gasolis sėdo ant suolo ir jį pakeitė Willy Hernangomezas. Tuo metu rinktinė penketuke turėjo ir puolime mažai pavojingą V.Kariniauską, o deficitas jau buvo dviženklis. Logiška būtų buvę, jeigu J.Kazlauskas būtų ant parketo išleidęs Joną Valančiūną arba Antaną Kavaliauską, kurie puolime galėtų bandyti rinkti taškus per W.Hernangomezą, bet R.Javtokas liko aikštelėje iki kėlinio pabaigos ir dar pradėjo antrąjį. Iš viso per 11 minučių R.Javtokas nė sykio nemetė į krepšį.

NUOTRAUKOS: Olimpiada: Ispanija – Lietuva (31 nuotrauka)

DAUGIAU >

P.Gasolis susmeigė 5 tritaškius iš 5, o keturis kartus tai padarė būdamas visiškai laisvas po derinio „du prieš du“. Kaltę imta versti ant J.Valančiūno, bet reikėtų žinoti, kaip treneris nurodė gintis prieš šį derinuką. Didelė tikimybė, kad lietuviai nusprendė rizikuoti ir „centrui“ buvo liepta likti saugoti baudos aikštelę, o ne pakilti į viršų prie ties tritaškiu likusio jo tiesioginio oponento. Galima buvo tikėtis, kad P.Gasolis pataikys galbūt 1 ar 2 tritaškius iš 5 bandymų, bet kad realizuos visus 5, tai buvo kažkas neįtikėtino. Per visą praėjusį NBA sezoną P.Gasolis metė 69 tritaškius ir pataikė 24 – tai daugiausiai mesta ir daugiausiai pataikyta tolimų metimų per visą ispano ilgą karjerą stipriausioje pasaulio lygoje. 5 iš 5 P.Gasolis turbūt yra pataikęs nebent tarpklasinėse rungtynėse.

J.Valančiūno košmaras. Šiose žaidynėse „centras“ turėjo būti vienas tų dominuojančių žaidėjų, bet kuo toliau, tuo jis rungtyniauja blogiau. Dvikovoje su ispanais JV atkovojo 10 kamuolių, bet prametė visus 6 metimus, neapsigynė dvikovose vienas prieš vieną prieš P.Gasolį ir turėjo antrą pagal blogumą „plius/minus“ rodiklį – minus 30.

Apskritai J.Valančiūnas atrodo praradęs pusiausvyrą ir pasitikėjimą savo jėgomis. Vietoje to, kad jis užsiėmęs poziciją gautų kamuolį arti krepšio ir taip bandytų rinkti taškus, jis ėmė svaidyti metimus iš vidutinio nuotolio, taip ieškodamas kitų kelių pagaliau pasižymėti. Dabar sunku įsivaizduoti, kas dedasi J.Valančiūno viduje, bet aišku, jog atleto psichologinė būsena yra labai prasta. Užstoti savo auklėtinį bandė ir J.Kazlauskas, bet jeigu kertinis trenerio žaidėjas per visą čempionatą taip ir nesužais gerai, turbūt sulauks kritikos ir iš stratego. Kas nutiko J.Valančiūnui? Turbūt neatsakytų net jis pats.

Rimas Kurtinaitis prisikalbėjo. Labai įdomu, ką stebėdamas rungtynes galvojo šis treneris, kuris ispanus vadino praeities nuopelnais gyvenančia komanda ir kritikavo P.Gasolį dėl tragiškos sportinės formos. Nuo pasisakymo prabėgo trys savaitės ir San Antonijaus „Spurs“ naujokas parodė savo tikrąjį veidą – jam prireikė vos 23 minučių tam, kad pelnytų 23 taškus ir surinktų 34 naudingumo balus. Susitikime Malagoje Pau pirmą kartą pasirengimo cikle buvo ant parketo ir atrodė labai blankiai, bet tuomet buvo draugiškas mačas. Kas iš to, kad Ispanijoje J.Valančiūnas pelnė 15 taškų, kai olimpiadoje prieš ispanus atrodė visiškai bejėgis.

Drąsiai galima sakyti, kad Juanas Carlosas Navarro ar Jose Manuelis Calderonas tikrai rinktinėje nėra patys reikalingiausi ir naudingiausi bei vietoj jų galima buvo pasiimti Pau Ribasą ar Quino Colomą, bet šaipytis iš P.Gasolio sportinės formos turbūt nevertėjo. Greičiausiai P.Gasolis skaitė R.Kurtinaičio atsiliepimą, kadangi jis paplito Ispanijoje ir ne vienas portalas citavo lietuvį, o aukštaūgis tikrai skaito naujienas ir yra aktyvus socialinėje erdvėje. Tai turėjo pridėti tik dar daugiau motyvacijos veteranui.

Dėl savo ilgo liežuvio ir skambių posakių laidymo R.Kurtinaitis yra nudegęs ir anksčiau. 2009 metais jis Vilniaus „Lietuvos ryte“ treniravo Aroną Baynesą ir tada pasakė, kad „rusas mešką išmoko važiuoti su dviračiu, tai ką, Arono neišmokysime žaisti krepšinio.“ Australas dabar sėkmingai žaidžia tiek NBA, tiek savo šalies rinktinėje.

2. Jeigu skirtumas būtų buvęs bent jau 2 taškais didesnis, tuomet mūsiškiai būtų patyrę didžiausią pralaimėjimą istorijoje. Dabar minus 50 prieš ispanus rikiuojasi antroje vietoje, nes 1992 metų olimpiados pusfinalyje lietuviai 76:127 nusileido Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) „Svajonių komandai“, kurioje žaidė tokie krepšininkai kaip Michaelas Jordanas, Charlesas Barkley, Karlas Malone‘as, Larry Birdas ar Magicas Johnsonas. Vos prieš metus nepriklausomybę atkūrusiai šaliai pralaimėti prieš tokias žvaigždes gėda tikrai nebuvo.

6. Tiek metų oficialiose rungtynėse lietuviai nėra laimėję prieš ispanus. Pastarąjį kartą tai padarė 2010 metų pasaulio čempionate. Planą pagaliau įveikti principinius varžovus turbūt reikės atidėti dar mažiausiai metams, nebent rinktinės dar kartą susitiks šioje olimpiadoje, kas yra mažai tikėtina.

„Ilgoji pertrauka“: Lietuvos agentų darbas, vertę pakėlę LKL lietuviai, LKF galimybės „įpirkti“ aukšto lygio žaidėją, krepšininkų ilgaamžiškumas, nutekanti informacija iš klubų ir 3x3 rinktinių galimybės