L.Lekavičiaus lyderystė neigia nusistovėjusius stereotipus (13)

Kai Kauno „Žalgiris“ Eurolygoje susidurdavo su sunkumais ir lemiamu metu kažkam reikėdavo imtis iniciatyvos, pastaraisiais metais akys krypdavo į Brandoną Daviesą, Keviną Pangosą, dar anksčiau – Justiną Dentmoną, Jamesą Andersoną, Marko Popovičių ar Marcusą Browną.

Tai būdavo klasikinis scenarijus, kai lyderystės imdavosi legionieriai, kurie dažniausiai ir būdavo komandos lyderiais, kadangi dėl to ir būdavo įsigyjami. Ramūnas Butautas nė kiek nedvejojo, kam 2010 metų sausio 14-ąją braižė lemiamą derinį tam, kad žalgiriečiai patektų į kitą etapą – kamuolys buvo patikėtas M.Brownui ir veteranas tolimu metimu sulig sirena išvedė ekipą į „Top 16“ varžybas.

2014 metais „Žalgirio“ arenoje sirgaliai negalėjo patikėti, kad jų mylima komanda pirmą kartą žais Europos taurės kovose, kai Sasario „Banco di Sardegna“ pirmavo, bet J.Andersonas ant savo pečių ištraukė kauniečius, įskaitant ir pergalingu tapusį dvitaškį su pražanga, kuris leido žalgiriečiams žaisti „Top 16“ etape.

Apskritai buvome tarsi įpratę, kad Lietuvos klubai lemiamais momentais 2 atvejais iš 3 nesugebėdavo išplėšti pergalės. Bet šį stereotipą keičia „Žalgiris“ su Šarūnu Jasikevičiumi priešakyje. Keičiasi ir stereotipas, kad komandą sunkiais momentais gali traukti legionieriai, kadangi vis atsiranda lietuvių su lyderyste ir tvirtais charakteriais – tokie kaip Marius Grigonis ar Lukas Lekavičius.

Apie tvirtą ir bebaimį M.Grigonio charakterį girdėjome ne kartą, o pastarąjį kartą tuo galima buvo įsitikinti, kai „Žalgiris“ Stambule nukovė „Fenerbahče“ ekipą, o būtent gynėjo metimai leido panaikinti 7 taškų deficitą per minutę, o prasiveržimas ir sudėtingas metimas atnešė pergalę. Gaila, kad M.Grigonis šiuo metu gydosi traumą ir jo „Žalgirio“ sudėtyje nėra, bet atsirado kitas jo tautietis, kuris pasiruošęs parodyti lyderystę ir nebijoti pralaimėti rungtynes.

„Lekavičiaus turime laukti. Jis buvo mūsų sistemoje, bet grįžo po dvejų metų pertraukos ir jam dar reikia prisiminti daug niuansų“, – savo auklėtiniu tikėjo Š.Jasikevičius, kai šis atrodė blankiai, o ką tik minėtame mače su „Fenerbahče“ apskritai nepakilo nuo suolo – vienintelį kartą šiame sezone ir po blogo pasirodymo dvikovoje su Sankt Peterburgo „Zenit“. Tuomet treneris sakė, kad tai buvo rungtynių planas.

Luko reikėjo laukti ir „Žalgiris“ jo sulaukė. Prisiminkime 17-ąjį turą, kai „Žalgiris“ namuose žaidė prieš nukraujavusią Tel Avivo „Maccabi“ ir per pirmus du kėlinius rodė bedantį puolimą – sukrapštė vos 29 taškus. Būtent L.Lekavičius tapo tuo varikliu, kuris užkūrė „Žalgirį“ – 2 taškai per pirmus du kėlinius ir 21 per antrą mačo pusę, kas buvo praktiškai pusė visko, ką surinko kauniečiai.

Dar didesnę lyderystę L.Lekavičius parodė ketvirtadienį Vilerbane prieš ASVEL. 180 cm ūgio gynėjas puikiai naudojosi tuo, kad Prancūzijos čempionų gynėjams labai stigo patirties, o aukštaūgiams – elementaraus trenerio nurodymų įsisavinimo, kadangi L.Lekavičiui „du prieš du“ situacijose buvo leidžiama veržtis į kairę pusę, kas kiekvieno skautingo ataskaitoje turėjo būti išskirta didžiosiomis raudonomis raidėmis, jog to daryti tikrai negalima. L.Lekavičius draskė oponentų gynybą savo prasiveržimais ir firminiais floateriais. Matėsi, kad Zvezdanas Mitrovičius gynybiniame plane skyrė nemažai dėmesio L.Lekavičiui, bet lietuvio meistriškumas buvo aukščiau.

Likus 47 sekundėms po Tonye Jekiri netikslaus baudos metimo kamuolys atšoko patiems ASVEL žaidėjams ir Jordanas Tayloras laisvas pataikė tritaškį, taip ASVEL išsiveržė į priekį – 74:73. Tokiais momentais Lietuvos klubai klupdavo 2 iš 3 atvejų, bet ne šįkart: Š.Jasikevičius nubraižė derinį su keliomis opcijomis.

„Reikia agresyviai. Tik darom agresyviai“, – savo auklėtiniams ne sykį kartojo strategas.

„Žalgiris“ buvo paruošęs lemiamą ataką būtent L.Lekavičiui: šis priėmė kamuolį ir prieš jį žaidęs Theo Maledonas nespėjo sureaguoti į tokį staigų lietuvio manevrą. L.Lekavičius gavęs kamuolį nė kiek nedvejojo ir smeigė tritaškį. Tai tikrai nebuvo labai lengvas metimas, nes 193 cm ūgio Th.Maledonas spėjo prišokti ir iškelti rankas, bet tai lietuvio nesustabdė.

Įdomu tai, kad prieš tai Thomasą Walkupą dvigubinęs Davidas Lighty slystelėjo ir Edgaras Ulanovas atsidūrė aikštės kampe visiškai laisvas. L.Lekavičius galėjo pasiųsti kamuolį ten, kur puolėjas būtų turėjęs opciją mesti tritaškį, atakuoti iš vidutinio nuotolio ar veržtis arčiau krepšio, tačiau L.Lekavičius nedvejojo ir atliko viską, kaip buvo nubraižęs Š.Jasikevičius.

„Derinys toks ir turėjo būti: jeigu esu laisvas – metu. Jeigu ne – žaidžiame pikenrolą. Viskas gerai pavyko. Ar nebuvo pagundos perduoti kamuolį Ulanovui? Ne, aš labiau pasitikiu savo metimu nei pasu“, – juokėsi L.Lekavičius.

Neįprasta buvo ir tai, kaip L.Lekavičius sureagavo po metimo – jis parodė emocijas, kas yra praktiškai nematytas atvejis: „Tai buvo vienas svarbiausių mano metimų karjeroje.“

Apie „Žalgirio“ gerą atkarpą jau rašiau praėjusį šeštadienį – dabar pasikeitė tik skaičius – vietoje 4 iš 6 tapo 5 iš 7. Būtent L.Lekavičiaus sprogimas labiausiai susijęs su pagerėjusiu „Žalgirio“ žaidimu: per atkarpą fiksuoja 17 taškų vidurkį. Jis būtų dar didesnis, jeigu ne „laisvadienis“ su ALBA, kai per 16 minučių pelnė vos 4 taškus ir surinko 1 naudingumo balą, bet ten žalgiriečiams viskas sekėsi kaip iš pypkės, Rokas Jokubaitis sužaidė karjeros mačą ir L.Lekavičiaus lyderystės neprireikė.

„Su tokiu ūgiu tuo tikru vyru... Bet jūs matote tą patį, jis nebijo atsakomybės, jau yra pasiruošęs pralošti rungtynes, o tada jau ir išloši. Jo faktorius šį kartą buvo svarbus ir gal svarbiausias per pastaruosius keletą mėnesių. Tikrai jaučiasi, kad nebebijo pralaimėti“, – savo auklėtinį gyrė Š.Jasikevičius.

Įžaidėjas vasarą su „Žalgiriu“ pasirašė sutartį pagal formulę „1 plius 1“. Klubas nepraneša, kieno „pliusas“ yra, bet kalbama, kad teisę rinktis likti ar išvykti turi pats žaidėjas. Turint omenyje, kokį žaidimą dabar rodo L.Lekavičius, jo rinkos kaina gali gerokai pakilti. Šį sezoną „Žalgiryje“ gynėjas uždirba apie 350 tūkstančių eurų.

Visada L.Lekavičiaus Achilo kulnu buvo laikoma gynyba, kadangi jis šiuolaikiniame krepšinyje yra itin žemas gynėjas ir varžovai bando tuo naudotis, kai nugara centruoja aukštesnis oponentas. Galima pasakyti, kad per pastaruosius metus Atėnų „Panathinaikos“ sudėtyje L.Lekavičius tikrai pagerino savo gynybą „vienas prieš vieną“ ir dabar daug tvirčiau gali atlaikyti varžovų kontaktą. Dažnai jo trūkumus gynyboje „Žalgiris“ sumaniai paslepia, kadangi duodama nauda puolime atsveria šį minusą.

Skaičiai rodo, kad L.Lekavičiaus puolimo reitingas yra trečias geriausias komandoje (99,4 taško komanda įmeta per 100 atakų), jeigu atmesti vos 79 sek. žaidusį Eriką Venskų. Gynyboje įžaidėjo reitingas yra antras prasčiausias – 102,3 taško komanda praleidžia per 100 atakų. Blogesnis reitingas yra tik Martino Gebeno (105,6 tšk.). Aukščiau yra Alexas Perezas, kurio komandoje seniai nebėra ir Karolis Lukošiūnas, kuris rungtyniavo tik epizodiškai ir tik 4 rungtynėse.

L.Lekavičius „Žalgiryje“ tvirtai paėmė lyderystės vadeles į savo rankas ir reikia tikėtis, kad jis savo geru žaidimu padės komandai galutinai grįžti į lenktynes dėl vietos aštuonete. Tam reikia kitą savaitę būtinai namie nugalėti Pirėjo „Olympiacos“.

Atsirandanti lietuvių lyderystė turėtų džiuginti visus krepšinio gerbėjus, kadangi tvirto charakterio žaidėjų rinktinėje stigo jau daug metų. Prisimename, kaip Š.Jasikevičius ar Arvydas Macijauskas buvo bebaimiai kariai, kurių vedama nacionalinė komanda pasiekė nemažai gražių pergalių. Reikia tikėtis, kad prie M.Grigonio, L.Lekavičiaus ar Domanto Sabonio prisijungs dar daugiau žaidėjų, kurie lemiamose rungtynėse nedrebins kinkų ir tada sugrįš pergalės ir į nacionalinės komandos kiemą.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra