KMT išvados: laukiantis „Ryto“ sprendimas, nuvylęs J.Žuža ir renginio nesusipratimai (25)

Vasario 17 d., 11:33
KMT finalo dalyvės išsirikiavo S.Maslobojevo akivaizdoje (BNS nuotr.)
KMT finalo dalyvės išsirikiavo S.Maslobojevo akivaizdoje (BNS nuotr.)
Edgaras Pulkovskis

„Tikėkis netikėto“ – tokį šūkį šiemet skelbė Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) organizatoriai. Skirtingai nei pernai, šiemet finaliniame ketverte beveik nieko netikėto nenutiko.

Didžiausia staigmena užfiksuota pirmosios turnyro dienos vakare, kur Kauno „Aistės-LSMU“ 79:71 nukovė Vilniaus „Kibirkštį-MRU“. Būtent vilnietės buvo laikomos favoritėmis nugalėti, o ir tarpusavio dvikovos šiame sezone rodė Algirdo Paulausko auklėtinių jėgą – prieš mėnesį oponentes sutriuškino 78:54.

„Kibirkštis“ nesugebėjo pasinaudoti tuo, kad trečiajame kėlinyje Santa Baltkojienė baigė pasirodymą dėl asmeninių pražangų – gynėja per 19 minučių spėjo sumesti 22 taškus ir tapti turnyro MVP. Netrukus pražangas susirinko Ieva Bagdanavičienė ir „Aistės“ be savo dviejų svarbiausių krepšininkių liko visam ketvirtajam kėliniui. „Kibirkšties“ strategas įkyriai laikė ant parketo dvi vidurio puolėjas Liviją Sakevičiūtę ir Daugilę Šarauskaitę, o Kauno komandos zoninė gynyba visiškai sukaustė „Kibirkšties“ puolimą. Tuo tarpu gynyboje vilnietės dažnai nespėdavo paskui žemesnes ir greitesnes oponentes.

REKLAMA

Atkaklios kovos ir emocijų tikrai nestigo, bet „Švyturio“ arenoje buvo vos 450 žiūrovų. KMT organizatoriai pernai organizavo Karalienės taurės finalą dienos metu (12.30 val.), o šiemet išbandė perkelti mačą į 19.00 val., kai bus pasibaigę abu pusfinaliai. Gaila, kad negalima palyginti sirgalių skaičiaus, kadangi „Siemens“ arenoje vykusio finalo protokole nėra nurodyta, kiek buvo aistruolių. Kaip bebūtų, galima pagirti, kad išbandyti abu variantai ir vis ieškoma sprendimų, kaip moterų maču sudominti kuo daugiau žiūrovų.

Žuža Žuža

„Neptūno“ fiasko su J.Žuža priešakyje

Permainų supurtytas Klaipėdos „Neptūnas“ tikėjosi, kad manevras atleisti Tomą Rinkevičių ir jį pakeisti Jurica Žuža atneš sėkmę. Vis dėlto viskas baigėsi tokiu pat rezultatu, koks buvo ir pernai – ketvirtąja pozicija.

REKLAMA

Pusfinalyje „Neptūnas“ beviltiškai nusileido „Rytui“ ir daug kritikos sulaukė vyr. treneris J.Žuža. Kroatas buvo anksti nuleidęs rankas ir jau trečiajame kėlinyje sėdėjo ant suolo bei nevaldė komandos. Už tai po dvikovos jam kritikos tiesioginiame eteryje pažėrė Rūtenis Paulauskas.

„Matėme pasyvų trenerį, daug neapgalvotų sprendimų ir visišką chaosą gynyboje“, – sakė specialistas.

Mače dėl trečios vietos „Neptūnas“ buvo visiškai kitoks du kėlinius, kai buvo įmetęs 6 tritaškius iš 10. Tada pataikė ir Džiugas Slavinskas, ir Žygimantas Janavičius, o tai rodė, kokį pasitikėjimą savimi turi komanda. Vis dėlto viskas apsivertė aukštyn kojomis trečiajame kėlinyje, kai „Lietkabelis“ išrikiavo zoninę gynybą ir „Neptūnas“ prieš ją atrodė bejėgis – pralaimėjo atkarpą 0:16 ir atsiliko – 53:60. Tuo metu J.Žuža nedarė nieko – minutės pertraukėlės jis paprašė, kai jo komanda turėjo jau 8 taškų deficitą – 56:64. Tai buvo akivaizdi situacija, kur reikėjo stratego rankos nuraminant žaidėjus ir parodant, kaip reikia rungtyniauti prieš varžovų aikštės gynybą. „Neptūnas“ toliau chaotiškai žaidė puolime, viską sprendė individualiais reidais arba desperatiškais metimais.

Tuo metu iš tribūnų ėmė skrieti kritika dažnai klydusiam Martynui Mažeikai, J.Žužai ir visai komandai. Akivaizdu, kad Klaipėda liko nusivylusi ir ją menkai paguos, kad Osvaldas Olisevičius laimėjo tritaškių konkursą. „Neptūnas“ dvejuose iš trijų turnyrų neįgyvendino savo tikslų. Lieku prie savo nuomonės, kad permainas reikėjo atlikti daug anksčiau arba jau po KMT kovų. Pakeisti T.Rinkevičių į J.Žužą tikrai nėra išeitis uostamiesčio komandai.

REKLAMA

FIBA „langas“ bus labai reikalingas J.Žužai, kuris galės pamėginti įdiegti savo pakeitimus, kadangi kol kas „Neptūnas“ žaidė su tuo pačiu derinių bagažu, koks buvo ir vadovaujant T.Rinkevičiui. Su Tomu Delininkaičiu ir Darrinu Dorsey sudėtyje „Neptūnas“ bus dar pavojingesnis oponentas, bet vidurio puolėjo paieškas reikėtų pratęsti, kadangi Sevilijos „Real Betis“ atstovas Ebuka Izundu atmetė pasiūlymą.

Užbaigiant temą apie „Neptūną“ galima pasidalinti Alytaus „Dzūkijos“ buvusio direktoriaus Antano Sakavicko įrašu feisbuke: „Geriau „Neptūnas“ ketvirtfinalyje būtų nusileidęs „Dzūkijai“. Vargu, ar atlyginimų nuo spalio negavę alytiškiai būtų sugebėję pateikti kokią staigmeną.

Jankūnas Jankūnas

REKLAMA

Galima svarstyti formato pakeitimą?

Nors šiemet Panevėžio „Lietkabelis“ už „Neptūną“ yra pranašesnis Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe–LKL“) turnyrinėje lentelėje, tačiau pusfinalyje turėjo kovoti su „Žalgiriu“, kadangi pernai pirmenybėse liko 4-as.

Logiškiau būtų skirstyti komandas pagal jų vietas po dviejų turnyro ratų, bet dabartiniame formate toks atvejis nėra įmanomas, kadangi ketvirtfinalio 4 dalyvės iškart paskelbiamos tos, kurios lieka aukščiausiai LKL finiše. Būtų kiek komiška dalinti poras po dviejų ratų, jeigu jau yra paskelbtas ketvertas stipriausių, o viena iš komandų būtų 5-oje ar žemesnėje pozicijoje.

Tokiu atveju KMT galbūt reikėtų pagalvoti apie formato pakeitimą, kuriame keturios stipriausios komandos, kurios iškart pateks į ketvirtfinalį, paaiškėtų sužaidus du ratus. Tuomet įmanoma „tikėtis netikėto“. Tiesa, čia yra kita problema – du ratai LKL baigiasi sausio viduryje, tad reikėtų daug greičiau sužaisti kitoms komandoms, o dar ir kažkur sutalpinti ketvirtfinalio pirmuosius mačus. Greičiausiai reikėtų iš esmės pertvarkyti formatą ir galbūt atsisakyti NKL komandų dalyvavimo, kurios intrigos neįneša net prieš silpniausius LKL klubus.

REKLAMA

Rengti finalinio aštuoneto kovas yra dar viena opcija, kaip kad tai daro Ispanija, bet vargu, ar tai pasiteisins. Tuometinėje LKF taurėje taip buvo daroma dukart, bet didelio pasisekimo nesulaukė, kadangi penktadienį būdavo sužaidžiami 4 susitikimai ir pirmieji iš jų vykdavo labai anksti. Turbūt reikėtų žaisti pirmus du ketvirtfinalius ketvirtadienį, o kitus du – penktadienį. Tiesa, būtų naivu tikėtis, kad „Lietkabelio“ ir „Pieno žvaigždžių“ ar „Neptūno“ – „Dzūkijos“ susitikimą Vilniuje ar Kaune stebėtų didelė žiūrovų minia – greičiau tribūnose matytume daugiausiai kelis tūkstančius sirgalių.

Įdomi idėja buvo pasakyta Utenos „Juventus“ direktoriaus Eimanto Skersio, kad galbūt užtektų surengti finalinį ketvertą su 4 stipriausiomis komandomis po dviejų LKL ratų. Tuomet ir nereikėtų verstis per galvas ieškant būdų įterpti KMT ketvirtfinalio rungtynes Europos turnyruose dalyvaujančioms ekipoms, kai pirmas mačas įvyksta gruodį, o atsakomasis – jau vasarį. Taip ir organizatoriai būtų tikri, kad finalinio ketverto šeimininkas tikrai rungtyniaus bei galėtų daugiau skirti laiko tikslinei reklamai.

Bairstow Bairstow

REKLAMA

„Ryto“ sprendimas

Sostinės klubas prarado pernai iškovotą titulą, bet niekas pernelyg ir nesitikėjo, kad jį pavyks apginti. Tokiame turnyre didžiausias „Žalgirio“ priešas yra jis pats. Šįkart kauniečiai buvo užtikrinti ir finale laimėjo 20 taškų skirtumu.

Dainius Adomaitis teisingai pasisakė, kad „Žalgiris“ bus geresnis už visas komandas dar eilę metų, bet būtent toks taurės formatas yra palankiausias nuversti šalies čempionus, nes LKL finalo serijoje įveikti šią ekipą tris kartus yra praktiškai neįmanoma.

„Rytas“ savo tikslą įgyvendino – žaisti turnyro finale. Serija su „Juventus“ buvo labai sunki ir sukėlusi daug aistrų, bet joje pavyko išnešti sveiką kailį, o pusfinalyje su „Neptūnu“ susitvarkyta daugiau nei įtikinamai.

Vilniečiams lieka dar nieko nelemiantis mačas Europos taurėje ir tada – tik kovos LKL pirmenybėse. Krepsinis.net paklausė D.Adomaičio, ar negalvojama atsisveikinti su Cameronu Bairstow, kadangi užkulisiuose jau buvo kalbama, kad australui tai paskutinis mačas su „Rytu“ apranga. Strategas nepuolė neigti tų gandų: „Žiūrėsime, dar nėra sprendimų. Rytoj atsikelsime šviežia galva ir tada žiūrėsime.“

REKLAMA

„Rytui“ būtų logiška, jeigu kažkas perimtų 14 tūkst. eurų per mėnesį gaunančio C.Bairstow kontraktą. Taip klubas sutaupytų apie 40 tūkst. eurų, o per likusią sezono dalį suteiktų daugiau minučių jaunajam Ąžuolui Tubeliui, kuris galėtų įgauti patirtį ir taip greičiau įsilietų į vyrų krepšinį. Iš esmės C.Bairstow nėra kažką keičiantis žaidėjas – „Rytas“ ir be jo gali patekti į LKL finalą, kaip lygiai taip pat su juo sudėtyje likti už lemiamos serijos borto. Šioje situacijoje „Rytas“ gali drąsiai atsikratyti aukštaūgiu ir sezoną baigti su likusiais žaidėjais.

 

Varnagiris Varnagiris

Renginio džiaugsmai ir vargai

Antrus metus iš eilės KMT organizatoriai nusprendė atsisakyti didelės pompastikos ir sumažinti išlaidų skaičių. Prisimename, kiek buvo investuota pinigų į pirmus finalinius ketvertus sostinėje ir Kaune.

REKLAMA

Kaštų mažinimas yra suprantamas ir logiškas sprendimas, kadangi norima daugiau pinigų pasilikti priziniam fondui ir apskritai išleisti pinigai niekaip negrįžta per parduotus bilietus. Tačiau buvo nemažai dalykų, kurie nekainuoja pinigų, bet juos atlikti galima geriau.

Pusfinalių dieną abu mačus kartu sudėjus stebėjo 6,3 tūkst. sirgalių. Tai yra labai panašus skaičius į tą, kuris buvo prieš dvejus metus – tuomet abejose rungtynėse fiksuotas 6,5 tūkst. lankomumas. Finalų dieną organizatoriai galėjo džiaugtis, kadangi arena buvo pilna: dėl bronzos fiksuotas 5 tūkst. sirgalių skaičius, o finale – net 5,7. Finalo skaičius buvo identiškas tam, kuris fiksuotas prieš dvejus metus, o mažajame finale buvo 800 žmonių daugiau nei 2018 metais. Tam yra ir logiškas paaiškinimas – tąkart turnyre nebuvo „Neptūno“.

Šiemet nebebuvo tradicinės „Žalgirio“ ir „Ryto“ jaunimo dvikovos, kuri tikrai nepritraukdavo daug sirgalių. Juolab, kad tokia akistata įvyko prieš savaitę Eurolygos atrankos finale. Nebuvo ir šokėjų kovų, kurios buvo pabodusios ir jau praėjusiais metais nebuvo įdomios.

Tradiciškai KMT organizatoriai pasirinko apšvietimą, kai tribūnos yra užtemdytos ir visas dėmesys skiriamas aikštei. Tai labai gražiai atrodo per televizijos ekraną. Arenoje puikią atmosferą kūrė „DJ Mantini“, kurio muzika priversdavo pajudėti savo vietose sėdėjusius sirgalius.

REKLAMA

Daug dėmesio buvo skirta komandų pristatymams. Pats apipavidalinimas buvo gražus, bet procesas truko per ilgai – apie 5 minutes. Taip nutiko dėl to, kad žaidėjams reikėdavo įveikti nemažą atstumą, o ypač toms komandoms, kurios suoliukas būdavo tolimesnis. Labai gerai atrodo „Žalgirio“ pristatymas per Eurolygos rungtynes, kur žaidėjai nubėga nuo pakylos ir jiems nereikia įveikti didelio atstumo.

Pirmąją renginio dieną meistriškai padirbėjo Karolis Tiškevičius, renginiui suteikęs daug spalvų vesdamas smagų žaidimą „Karolis sako“, kuris prajuokino visą areną. Karalienės taurės finale jis į „Karavano“ žaidimą pakvietė ir Donatą Motiejūną, o pokštai apie prizus už 1 tūkst. eurų atskaičiavus 900 eurų – prajuokindavo kiekvieną. Gaila, kad finalų dienai pasirinktas radistas Rolandas Mackevičius klydo skaitydamas žaidėjų vardus ir pavardes. Taip „Ryte“ medalį atsiimti buvo kviečiamas Evaldas Rainys, teisėjas Artūras Šukys tapo Arūnu, Bičkauskis – Bičkausku, o „DJ Mantini“ –„DJ Mantiniti“. Šioje vietoje K.Tiškevičius turbūt buvo ir pigesnė, ir labiau tikusi opcija. Pastarasis dar ir pasipuošęs kostiumu buvo, o ne su džinsais.

Gera idėja buvo atlikti himną su gitara ir tam pasitelktas virtuozas Tomas Varnagiris. JAV toks būdas yra populiarus, bet „Švyturio“ arenoje ne viskas suskambėjo gražiai – gitaros džeržgimas buvo per garsus ir prasidėjus himnui visi pradėjo dairytis vieni į kitus. Maža to, dėl pernelyg didelio garso nesigirdėjo giedančių žmonių. Šiuo atveju klasikinis atlikimas būtų tikrai nieko nesugadinęs, o jeigu norėta kažko išskirtinio, galima būtų pakviesti žinomą atlikėją, kas yra klasika už Atlanto.

REKLAMA

Pristatymo metu buvo pakviestas Sergejus Maslobojevas. Kikbokso kovotojas atrodė solidžiai, pasipuošęs prašmatniu kostiumu ir stovėjo tarp abiejų komandų žaidėjų. Idėja buvo, kad krepšininkai arti vieni kitų kaip prieš kovą ringe, bet S.Maslobojevo vaidmuo ir liko neaiškus, kadangi jis neatliko jokių veiksmų.

Įspūdingiausiai iš visų sumanymų atrodė pasirodymas su 75 šokėjais aikštelėje. Jaunuolių šokis buvo labai energingas ir atrodė itin efektingai. Didžiosios pertraukos metu skambėjo violončelės atliekama muzika, kuri taip pat suteikė gerų emocijų.

Galbūt vertėjo šiek tiek investuoti į ekranų pakabinimą vietoje „Švyturio“ arenos kubo, kuris jau rodo praktiškai nespalvotą vaizdą. Pernai „Siemens“ arenoje tuometinis senas kubas buvo pakeistas naujais LED ekranais, kurie tikrai pasitarnavo tiek žiūrint epizodų pakartojimus, tiek dalyvaujant įvairiuose žaidimuose, kai reikia apkabinti ar pabučiuoti šalia sėdintį žmogų.

Iš esmės KMT renginys nelabai kuo skyrėsi nuo to, kuris buvo „Siemens“ arenoje. Daug mažiau pompastikos ir daug mažiau pramogų, kurios galėtų privilioti į areną krepšiniu nesidominčius žmones. Kaip bebūtų, KMT su geriausiomis komandomis, geriausiais žaidėjais, treneriais ir teisėjais yra geriausias krepšinio produktas, koks tik yra Lietuvoje.


25 komentarai
Naujausi komentarai (25)
Geriausiai ivertinti (25)
PRO komentarai (6)
i
Noriu gauti pranešimus apie atsakymus į mano komentarą Komentuoti gali tik registruoti portalo vartotojai.
Norėdami komentuoti prisijunkite.
Prisijungti
Komentuoti
Daugiau komentarų
Atsakyti

Tau gali patikti