Kiek daug aukšto lygio rungtynėse lemia smulkmenos (26)

Galbūt ir teisūs tie kurie sako, jog po mūšio kardais nemojuojama, visgi užsimoti norisi, kad ateityje būtų išvengta panašių klaidų.

Naujasis-senasis Žalgirio strategas Rimantas Grigas, dar neseniai pats analizavęs komandos žaidimą šiame tinklalapyje, atrodo tiesiog perdegė prieš mačą su ispanais, nes kaip kitaip paaiškinti Kauno klubo startinį penketą? Dainius Šalenga, Artūras Milaknis, Tadas Klimavičius, įžaidėjo pozicijoje besimalantis vaikinas iš Amerikos bei vidurio puolėjo pozicijoje galintis kartais sužaisti juodaodis amerikietis. Tai penki vyrai, kuriems, švelniai tariant, šis sezonas bent jau iki šiol buvo nesėkmingas. Žinoma, kalbant apie kiekvieną atskirai galima būtų rasti ir nemažai teigiamų dalykų, tačiau dabar kalbu ne apie kiekvieno iš jų nuopelnus, bet apie jų sudaroma visumą.

Visada sakoma, kad gera pradžia - pusė darbo, tačiau jau senokai mane kankina nuojauta, jog daugelis Lietuvos trenerių to arba nežino, arba tiesiog praleidžia pro pirštus. Stebint vakarykščio mačo pirmąsias minutes kilo mintis, kad tai jau kažkur matyta. Dar blogiau - nuojauta kuždėjo ir kuo tai gali baigtis. Kaskart iš aukštesnio lygio komandos trenerio, kuris ruošiasi mačui prieš Kauno klubą, girdime nurodymus savo komandos žaidėjams tiesiog užspausti nuo pat pirmų minučių Žalgirio krepšininkus, kad šie negalėtų net oro įkvėpti ir beveik visada šie nurodymai būdavo įgyvendinami ir pasiteisindavo. Vakar Caja Laboral krepšininkai, matydami su kuo rungtyniauja, tiesiog tyčiojosi iš žalgiriečių , taškus pelnydami penkiose atakose iš eilės – tuo pačiu deriniu ir beje beveik nespausdami žalgiriečių. Rezultatas tapo 0-9. Grigas ima minutės pertraukėlę, lyg ir logiška. Po jos į aikšte grįžta tas pats Žalgirio penketas. Minutės pertraukėlė lyg ir padeda komandai atsigauti, tačiau geros pradžios traukinys jau nuvažiavo. Kartu su minėtu traukiniu pajudėjo iš vietos Šalengos, Milaknio ir Klimavičiaus pasitikėjimas savo jėgomis. Ne vienerius metus stebiu šių žaidėjų žaidimą ir galiu teigti, jog po tokių epizodų jie neatsigauna. Kitaip tariant, pradeda slėptis už kitų nugaros, juolab, kad ir spėlioti nereikia, ne kartą ir ne du jų pasisakymuose po rungtynių galima buvo tai ir išgirsti. Na o Collinsas ir Watsonas – be motyvacijos kažką veikti. Nebent pastarajam kuris nors iš varžovų užvožtų alkūne, tada gal kas ir pasikeistų.

Taigi ar šiame penkete Jus įžvelgiate nors vieną žaidėją, kuris tokiu sunkiu komandai momentu timptelėtų ją į priekį? Aš nesugebėjau to padaryti, o pradėti taip blogai mačą prieš Ispanijos čempionus – katastrofa

Atskirai, kiekvienas iš to startinio Žalgirio penketo yra gana neblogas žaidėjas arba galėtų tokiu būti ar tapti, tačiau kaip startinis penketas tai - utopija. Kaip sužinojome vėliau, tų prarastų taškų toje nelemtoje pradžioje mums ir pritrūko.

Dar vienas pastebėjimas, kuris krito į akį, buvo tai, kad arba tai sutapimas, ar paprasčiausias neišmanymas, bet Rimantas Grigas du kartus paprašė minutės pertraukėlės tada, kai Žalgiris jau buvo beveik pagavęs varžovą ir kai atrodė, kad beliko tik sužaisti dar kelias taip vadinamas „užtvirtinimo“ atakas ir ispanai ne tik būtų buvę pavyti, bet ir aplenkti. Žalgiris, perėmęs iniciatyvą galutinai, tačiau nuaidėdavo sirena halėje: „Žalgiris paprašė minutės pertraukėlės...“. Keista?

Pastebėjimai: Aco Petrovičius labai gerai pajausdavo kada būtent reikia stabdyti žaidimą;

Žaidžiantysis kauniečių treneris Marcusas Brownas su Rimantu Grigu beveik nebendravo, visus savo pastebėjimus jis išsakydavo vyriausiojo trenerio asistentui Kostičiui. Ar tai ne senų nesutarimų aidai?

Pabaigai noriu pasakyti, kad visos šios mintys ir pastebėjimai nėra skirti apjuodinti Kauno klubą ar kurį nors iš žaidėjų. Rimantui Grigui linkiu sėkmės jo darbe, tačiau leisiu sau suabejoti, ar tai, kas įvyko prieš vakar dienos mačą ir jo metu, leis pasiekti norimų tikslų. Kalbu apie Aco Petrovičiaus skubų atleidimą ir geresnio arba, kaip sakė Romanovas, gražesnio žaidimo paieškas. Nors serbas ir nebuvo idealus strategas, jautėsi jo autoritetas ir žaidimo politika, kuri iki šiol buvo beveik pergalinga. Juk ne minėtas serbas aikštelėje mače su Maccabi padarė 28 klaidas. Ar ne? Juk visi žinojome arba numanėme, kad po sunkios vasaros dauguma rinktinėje žaidusių žmonių, taip sakant, „nusės“ sezono eigoje , o juk būtent tie rinktinės žaidėjai ir vežė Kauno klubą į priekį iki šiol. Tad nenuostabu, jog Žalgirio žaidimas šiek tiek pablogėjo, tačiau nevarykime Dievo į medį ir nekurkime tokių nelogiškų starto penketų ir nedarykime neaiškių sprendimų iki šiol buvusio trenerio atžvilgiu.

Netikiu, kad atsirastų bent vienas komandos narys, kuris pasakytų į Aco pusę bent vieną blogą žodį. Matėsi , kad žaidėjai nors ir ne visada suprato serbo filosofiją, bet kantriai ją vykdė ir kartu su treneriais atiduodavo širdį už komandos pergales.

P.S. Visi kalba, kad šiemetinis Žalgiris turi labai lygia sudėtį. Sunku su tuo nesutikti, tačiau iki šiol neradau atsakymo, kokio lygio ta sudėtis, ar pakankama Eurolygai? Tai parodys žalgiriečių žaidimas, kuris šiol jis mane tenkino. Bet aš juk ne klubo savininkas ir komandos netreniruoju, nes tik skridęs lėktuvu keleivio vietoje nesakau, kad galiu pilotuoti lėktuvą.