Kalėdų palinkėjimai LKL klubams: nuo žalgiriečių prabudimo, mažėjančių baudų iki sugrįžimo

Atėjus šventėms Krepsinis.net portalas sveikina skaitytojus su šv. Kūčiomis ir šv. Kalėdomis!

Šia proga pristatome devynis ir šmaikščius, ir kažkiek rimtus linkėjimus Lietuvos krepšinio lygos (LKL), kurią remia „Betsson“, klubams.

„Atkopdama saulelė budina duetą“

Kauno „Žalgiris“ kitai sezono daliai tikrai gali turėti norą, kad du lietuviai apie save primintų ryškiau ir apie juos būtų galima kalbėti ne tik skaičiuojant atlyginimo ir indėlio santykį, bet ir realią naudą. Tai – Ignas Brazdeikis ir Deividas Sirvydis. Akivaizdu, kad net esant ilgai rotacijai Kaune, iš jų abiejų buvo tikimasi didesnio indėlio šiame sezone. Juolab, kad tiek Ignui, tiek Deividui tai ne pirmieji metai Eurolygoje. D.Sirvydžiui šis sezonas kol kas blankesnis nei praeitas, o tikslą pasiekė 17 tritaškių iš 57, Ignui tai irgi blogiausias sezonas per trejus metus Kaune. Linkime „Žalgiriui“ ir abiem šiems žaidėjams, kad artėjantis pavasaris prabudintų ir juos aikštelėje.

Jomantas

„Paskambink vakare, bet su gera žinia“

Vilniaus „Rytas“ šį sezoną jau sulaukė ne vieno nerimą keliančio skambučio su užklausomis dėl žaidėjų – vienas tokių skambučių virto tuo, kad Gytis Radzevičius išvyko į Baskų kraštą, o jam pamaina dar nerasta, nors prabėgo beveik mėnuo. Dėl vieno žaidėjo – Artūro Gudaičio – viskas jau išsisprendė, bet Jerricko Hardingo likimas dar nėra 100 procentinis. Giedrius Žibėnas po eglute norėtų rasti bent du žaidėjus – vieną kaip pamainą buvusiam kapitonui, kitą – atakų organizatorių. Dėl to linkime, kad Artūras Jomantas Kalėdiniu laikotarpiu sulauktų tik gerų naujienų: agentų žinių dėl naujų žaidėjų, kurių taip reikia „Rytui“, artėjant lemiamoms Čempionų lygos kovoms, o ne naujienos apie galimą J.Hardingo išpirką.

„Dar ne pabaiga“

Lapkričio 5 dieną Jamesas Karnikas surengė 25 taškų ir 37 naudingumo balų šou Europos taurės rungtynėse, parodydamas, kad savo potencialo Klaipėdoje dar nėra pademonstravęs. Ir iškart po šių rungtynių jis šokiravo pranešdamas, kad išvyksta namo dėl šeimyninių aplinkybių. Nuo to laiko „Neptūnas“ dar prarado Martyną Pacevičių, o aukštaūgių spragas užpildyti bent laikinai atvyko Egidijus Mockevičius ir Aurimas Majauskas. Pats J.Karnikas neatmetė galimybės grįžti į Klaipėdą ir nereiktų nustebti, jei taip vis tik nutiktų. Tai nėra prastas žaidėjas, kuris jau buvo pradėjęs rodyti potencialą, tad linkime „Neptūnui“, jog toks įspūdingas J.Karniko pasirodymas, koks buvo pastarajame jo mače, nebūtų paskutinis uostamiestyje ir aukštaūgis čia dar grįžtų.

Čanakas

„Nebeklausinėkite“

Būtų labai lengva Panevėžio „Lietkabeliui“ palinkėti daugiau sirgalių šalia dviračių treko, tačiau to visi, veikiausiai, linki jau kasmet ir kol kas tie linkėjimai Kalėdų senelio nei paštu, nei elektroniniais laiškais nepasiekia. Atrodo, kad Nenado Čanako noras kitiems metams būtų kuo mažiau žurnalistų klausimų spaudos konferencijose, nes į juos atsakinėti treneriui – menkas malonumas ir gryna prievolė. Linkime serbui, kad savo atvirumą, nuoširdumą ir smagų bendravimą, apie kurį kasmet šneka „Lietkabelio“ nariai, jis parodytų ne tik komandai, bet ir sirgalių akims, o bendravimas su žiniasklaida nebūtų tik katorga.

„Čia gimė žvaigždė“

Šį sezoną „Šiaulių“ komanda pasitiko su neabejotinai ryškiausia žvaigžde klubo istorijoje Cameronu Reddishu. Tik jei viskas atrodo per gerai, kad būtų realybė, taip ir nutiko. Ilgametis Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) žaidėjas Šiauliuose, švelniai tariant, nieko gero neparodė ir didesnė jo koncentracija atrodė nukreipta į judesį už aikštės, o ne joje. Galiausiai C.Reddishas susikrovė sportbačius, išvyko ir daugiau nebegrįžo į komandą. Šiauliuose anksčiau užaugęs yra ne vienas ryškus krepšininkas, tad linkime šiai komandai, kad žvaigždes pavyktų užsiauginti patiems, ne tik pasiimant tuos, iš kurių lieka tik vardas ir kontraktas.

Skersis, Jarutis

„Bausti negalima, pasigailėti“

Utenos „Juventus“ komanda neabejotinai išsiskiria LKL kontekste pagal kūrybiškumą, idėjas ir skambius pasisakymus. Dėl to ją tik įdomiau stebėti, bet bėda, kad dėl to kartais tenka ir susimokėti. Kaip, kad prieš mėnesį nutiko Eimantui Skersiui, vežusiam kibirą monetų į Krepšinio namus. E.Skersiui ir Rolandui Jaručiui netrūksta emocijų, kurias jie demonstruoja už aikštės ribų, duoklę už idėjas atiduoti reikia ir Danui Kriaučiūnui. Tad vyrams linkime, kad šalia karštų emocijų komandos biure atsirastų ir valerijono buteliukas, kai reikia numalšinantis aistras, apsaugantis komandą nuo naujų baudų sąskaitų iš lygos ar gerb. Mindaugo Balčiūno vadovaujamos asociacijos „Lietuvos krepšinis“.

„Kas esame mes?“

Jei reikėtų apibūdinti „Gargždų“ komandą kokiais nors epitetais, nebūtų labai lengva tai padaryti. Kol kas tai antras miesto bandymas žaisti LKL, nauja organizacija, naujas klubas ir naujas lapas. Kažko, kas išsiskirtų lygos kontekste nei iš klubo, nei individualių asmenybių pusės, nėra, o ypač po to, kai išvyko vienas vedlių Joshua Haginsas. Ne vien šiam debiutiniam sezonui, bet ir ateičiai norisi palinkėti „Gargždų“ komandai labai banalaus, bet svarbaus dalyko – netapti tiesiog ekipa be charizmos lygos dugne – pirmiausiai atrasti savo viziją, identitetą, stabilumą, kas atneštų konkurencingumą ir leistų užsibūti lygoje sėkmingiau, nei sekėsi pirmtakui.

Vaškevičius

„Ugnis ir ledas“

Nuo to laiko, kai „Jonavos Hipocredit“ komanda žengė į LKL, atrodė, kad sėkmė lydi šį klubą. Tai Virginijus Šeškus, tai Mantas Šernius tapdavo stebukladariais, kurie kažkokiais būdais su 8 žaidėjų rotacija atvesdavo komandą į geriausių ketvertą lygoje ar finalą Karaliaus Mindaugo taurėje (KMT). Tik atrodo, kad realybė grįžo į Jonavos kiemą šį sezoną ir stebuklai amžinai tęstis negali. Dabar komandą treniruoja visiškai naujas štabas, kuriam reikės daug ko išmokti – natūralu, o kažkokio impulso jiems reikėtų, kad solidūs rezultatai nebūtų tik praeitis. Emocingo charakterio Vaidas Vaškevičius yra alfa ir omega Jonavos komandos valdyme, tad linkime kad kitais metais šalia jo atsirastų ir sporto direktorius. Žmogus, kuris reikalui esant prigesintų ugnį ir įneštų šaltų gerų idėjų, jog nereikėtų tikėti vien Kalėdų stebuklais.

„Pasakyk savo vardą – pasakysiu, kas tu“

Savo rezultatais kol kas Kėdainių klubas atrodo labai panašiai, kaip ir pastaraisiais keliais sezonais, nieko išsiskiriančio, bet kartu ir nieko stebinančio, žiūrint į biudžetą. Kol kas ryškiausias Kėdainių komandos momentas per visą sezoną buvo pavadinimo pakeitimas ir pasipildymas „Paskolų klubo“ rėmėju, kas sukėlė daug reakcijų, juoko ir pašaipų. Laimonas Eglinskas su kompanija daro tikrai gerą darbą iš to, ką turi savo rankose, o kėdainiečiams turime palinkėjimą, kad paskolų klubo statusas būtų tik pavadinime, o ne gyvenime. Apie tam tikras komandos galimas skolas už būstus ima sklisti gandai, tad tikėkimės, kad pavadinimas neims identifikuoti klubo problemų.