Kada „Lietuvos ryto“ vadovų kantrybės taurė taps sklidina? (101) komentaras

Vilniaus „Lietuvos ryto“ vadovų kantrybė stebina. Įprastai sostinės klubas treneriams keldavo itin aukštus reikalavimus, o taisytis ir mokytis iš klaidų niekas daug laiko neduodavo. Tačiau šį sezoną kantrybės taurė – panašu, kur kas pilnesnė.

Praėjusią vasarą Virginijui Šeškui šansą išmėginti jėgas aukštesnio lygio krepšinyje suteikęs Gedvydas Vainauskas kalbėjo: „V.Šeškus man primena Rimą Kurtinaitį, kai šis 2008-aisiais atėjo į „Lietuvos rytą” ir atvedė komandą į didžiausias pergales.“

Kuo toliau, tuo darosi aiškiau, kad pusmetį sostinės klube dirbantis 47-erių metų prieniškis ne tik gerokai kaip treneris skiriasi nuo minėtojo pirmtako, tačiau ir jo perspektyvos atrodo kur kas labiau miglotos.

Nors „Lietuvos ryto“ rezultatus Europos taurės turnyro reguliariajame sezone galima vadinti sėkmingais, du pralaimėjimai Kauno „Žalgiriui“, pralaimėjimas Klaipėdos „Neptūnui“, toli gražu neįtikinamas žaidimas su kitomis Lietuvos krepšinio lygos (LKL) komandomis bei trečiadienį patirta nesėkmė Ostendės „Telenet“ ekipai kelia klausimą, ar „Lietuvos ryto“ vadovai vis dar tiki, kad su V.Šeškumi sostinės komanda gali įgyvendinti šio sezono pagrindinį tikslą – laimėti šalies pirmenybes?

Nelankstus žaidimo braižas

Pergales Europos taurės reguliariajame sezone „Lietuvos rytas“ dažniausiai skynė dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirma, nesusidurta su varžovu, kuris propaguotų apgalvotą ir disciplinuotą žaidimo braižą. Antra, V.Šeškaus puolimo sistema puikiai atskleidžia komandos lyderių pagrindinius ginklus: gebėjimą atakuoti iš tolimų distancijų. Treneris taip pat nelinkęs savo lyderių statyti į griežtus rėmus, tad jie pasitiki savimi ir jaučiasi itin laisvai.

Aukšto lygio varžovų šį sezoną praktiškai nesutikęs „Lietuvos rytas“ pirmadienį Kaune patyrė rimtą sukrėtimą. „Žalgiris“ parodė, kad V.Šeškaus vadovaujamas sostinės klubas susiduria su rimtomis problemomis, kuomet rungtyniauja prieš gynybinį ir disciplinuotą žaidimo braižą propaguojantį varžovą.

Nors didžiąją susitikimo dalį rezultatas švieslentėje rodė, kad „Lietuvos rytas“ beveik nenusileidžia principiniams savo varžovams, vaizdas aikštelėje sakė ką kita: sostinės klubas neturi rezervų ne tik savo žaidimo filosofijoje, tačiau ir ant atsarginių žaidėjų suolelio: 15 prieš 40 taškų, lyginant atsarginių indėlį.

„Žalgiris“ perprato „Lietuvos ryto“ sistemą puolime, o V.Šeškui gerokai trūko lankstumo, priimant sprendimus, kurie galėtų pakeisti žaidimo tėkmę. Rungtynės „Žalgirio“ arenoje ir mačas Ostendėje dar kartą parodė, kad „Lietuvos rytas“ tuo pačiu žaidimo braižu remiasi rungtyniaudamas prieš kiekvieną varžovą, neatsižvelgdamas į jo stipriąsias ar silpnąsias puses.

Tai, jog V.Šeškaus vadovaujamas sostinės klubas vienai prasčiausių puolime komandų Eurolygoje leido įmesti 91 tašką, rodo, kad vilniečiai gindamiesi stokoja disciplinos. Tą po pralaimėjimo „Žalgiriui“ pripažino ir pats V.Šeškus. Galiausiai, disciplinos stoką geriausiai apibūdina faktas, kad susitikimą Ostendėje „Lietuvos rytas“ pralaimėjo ketvirtajame kėlinyje turėjęs 8 taškų persvarą.

Disciplinos stoka

Ko gero, nerastumėte specialisto, kuris paneigtų, jog sėkminga gynyba neturi nieko bendra su disciplina. Deja, priešingai nei mokant derinius, įvesti discipliną komandoje toli gražu nėra taip lengva. Pirmiausia, komandos krepšininkai turi jausti pagarbą vyriausiajam treneriui.

V.Šeškus tik debiutuoja aukštesnio lygio krepšinyje. Be titulų ir be garsių klubų išmargintos praeities prieniškis šį sezoną dirba su žaidėjais, kurie per savo karjerą yra matę kur kas didesnį autoritetą užsitarnavusių strategų.

Tačiau siekiant auklėtinių pagarbos V.Šeškui meškos paslaugą dažnai daro jo naivus atlapaširdiškumas, kartais prasilenkiantis su profesionalumu.

Autoritetą tarp auklėtinių užsitarnauja specialistai, kurie gerai išmano žaidimą, nuolatos tobulina žinias ir daro viską, kad jų auklėtiniai net naktį pažadinti iš gilaus miego galėtų kaip žirnius išberti, ko iš jų treneris aikštelėje reikalauja. Autoritetingi treneriai, kaip ir aukšto lygio vadovai, problemas stengiasi palikti už uždarų durų – bendraudami su žiniasklaida jie savo vyrus užstoja.

Tuo tarpu V.Šeškaus auklėtiniai, o ypač amerikiečiai, panašu, nelabai suvokia, ką jie veikia aikštelėje ir ko iš jų yra reikalaujama. Treneris taip pat nesibodi viešai kritikuoti savo vyrų spaudos konferencijose, kai kartais galbūt geriau būtų prilaikyti liežuvį už dantų. Galiausiai, nepanašu, kad per beveik pusmetį V.Šeškus būtų pastebimai patobulinęs savo anglų kalbos žinias. Apie anglų kalbos mokslus prieniškis kartą yra pasakęs: „Įsidedu į kelionę žodynėlį ir parsivežu jį toje pačioje vietoje. Neišeina mokytis... Tai ten, tai ten, tai kryžiažodis koks pasitaiko...“

Kada taurė taps sklidina?

2013 metų gruodžio pradžioje „Lietuvos ryto“ vadovai, po skaudžių pralaimėjimų Eurolygoje Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ (53:84) ir Vitorijos „Laboral Kutxa“ (63:79), duris parodė Dirkui Bauermannui. Vėliau iš jo komandos vairą perėmė Aleksandras Petrovičius, kurio dienos šalies sostinėje buvo suskaičiuotos po pralaimėjimo Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurės turnyro finale V.Šeškaus vadovaujamai „Prienų“ ekipai.

„Lietuvos ryto“ vadovai jau eilę metų nepasižymėjo geležine kantrybe matydami, kad komandos žaidimo kreivė sminga žemyn. Įdomu, ar jie vis dar tiki, kad V.Šeškaus vadovaujamas „Lietuvos rytas“ gali demonstruoti kur kas geresnį krepšinį ir sezono pabaigoje rimtai grasinti LKL čempionų sosto šeimininkams „Žalgirio“ krepšininkams?

„Ilgoji pertrauka“: „Lietkabelio“ sudėties dėlionė – diskusijos dėl Bičkauskio ir Oreliko, būtini išsaugoti žaidėjai, išvykimai, permainos priekinėje linijoje ir tinkamai kandidatai papildyti ekipą