J.Zdovcas netapo treneriu, kokio reikia „Žalgiriui“ (92)

Kai spalio pradžioje specialiai sušauktoje spaudos konferencijoje Paulius Motiejūnas aiškino priežastis vos po dviejų rungtynių Eurolygoje atleisti Martiną Schillerį ir jį pakeisti Jure Zdovcu, ne sykį buvo pabrėžtas griežtumo ir disciplinos poreikis komandoje.

„Pagrindinis dalykas, ko mes norime dabar – noro kovoti dėl pergalės, aistros, tikėjimo ir griežtumo. Griežtumas turbūt ir buvo vienas tų dalykų, kuris užkabino. Taip pat diskusija su juo pačiu, jis mato šią komandą, sudėtį kaip tą, su kuria galima dirbti. Kaip minėjau, pasikeitimų gali būti, bet labiausiai įtikino tai, kad norime griežtos rankos ir to, kuris tikėtų žaidėjais“, – tada Eurolygoje neįprastai ankstyvos trenerių rokiruotės motyvus dėstė P.Motiejūnas.

Reikia priminti, kad tuo metu be darbo buvo tokie Lietuvos krepšinio specialistai kaip Dainius Adomaitis ir Rimas Kurtinaitis, bet „Žalgiris“ pasirinko slovėną, kuris krepšinyje labiausiai žinomas dėl kelių nevaldomų emocijų epizodų jam dirbant Atėnų AEK, kai sykį bandė atkreipti Dimitrio Mavroeidžio dėmesį kepšteldamas jam per žandą bei pamosavo ranka Taureanui Greenui prieš veidą, kai šis nepakluso reikalavimui sugrįžti prie J.Zdovco ir išklausyti jo pamokymų.

Tokie pavieniai emocijų protrūkiai neapibrėžia J.Zdovco charakterio. Didžiąją laiko dalį slovėnas prie suolo praleidžia pakankamai romiai – dažniausiai sudėjęs rankas U raidės forma – viena ranka paremia kitą, kai ši neretai nevalyviai trina antakį.

„Žalgiris“ tikėjosi, kad J.Zdovcas bus griežtos rankos, jugoslaviškosios krepšinio mokyklos specialistas, kuris bus labai reiklus ir išspaus iš vidutinybių maksimumą. Specialistas anksčiau garsėjo ilgomis treniruotėmis, didesniais ar mažesniais konfliktais su savo žaidėjais, tačiau Kaune rado komandą, kuria, sprendžiant iš paties pasisakymų spaudai, nelabai patikėjo.

„Sveikinimai ALBA, tai yra geresnė komanda. Mes bandėme kovoti, bet nesame tokiame lygyje, kad galėtume jiems pasipriešinti“, – po aštuntojo pralaimėjimo paeiliui Eurolygoje Berlyno ALBA kalbėjo J.Zdovcas.

Toje pačioje spaudos konferencijoje specialistas skundėsi, kad „Žalgiris“ nėra sutvertas žaisti agresyviai puolime, vėliau ne sykį ir ne du viešai apgailestavo, kad jo žaidėjai nėra pajėgūs sužaisti vienas prieš vieną bei yra per lėti gynyboje, kad su savo varžovais susitvarkytų pavieniui.

Slovėnas nebuvo neteisus, bet tuo pačiu jis nėra eilinis krepšinio sirgalius, kuris po rungtynių gali nevaržomai išsilieti krepšinio naujienų portalo komentaruose ar kalbanti galva podkastuose. Vyriausiasis treneris yra komandos lyderis, paskui kurį seka jo žaidėjai – jeigu jis jais netiki ir juos viešai kritikuoja, tai tikėtis, kad jiems tai pridės pasitikėjimo savimi yra naivu.

Tikėjimo savo galimybėmis „Žalgiriui“ pastaruoju metu ėmė trūkti ne tik Eurolygoje. Nuo gruodžio pradžios kauniečiai vargsta dėl pergalės kiekvienose rungtynėse ir Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“), kur savo varžovus gerokai lenkia ne tik meistriškumu, bet dar labiau – skaičiais atlyginimo langelyje darbo sutartyse.

Tik Tylerio Cavanaugh tritaškio dėka išsigelbėta Prienuose, prireikė pratęsimo, kad būtų nugalėta Utenos „Uniclub Casino Juventus“, iki paskutinių akimirkų vargta su Kėdainių „Nevėžiu-Optibet“, o Edgaras Ulanovas įvirtino sunkią pergalę Šiauliuose.

Waldenas

Prieš rungtynes su Miuncheno „Bayern“ J.Zdovcas pareiškė, kad daugiau „nebeverks“ ir nesiskųs savo žaidėjais bei aplinkybėmis, po pralaimėjimo pripažino, kad „pastaruoju metu“ pradėjo tikėti komanda, bet tada nejučiomis vėl atsuko plokštelę ir pasiguodė, kad komandai trūksta individualaus talento ir šiaip neprošal būtų dar vienas kitas žaidėjas rotacijoje.

Susitikime pirmajame rate Kaune, „Žalgiris“ sustojo, kai likus žaisti apie šešias minutes „Bayern“ ėmė keistis ginamaisiais. Trys mėnesiai prabėgo, ta pati istorija – antroje mačo dalyje „Bayern“ ėmė dažniau keistis ginamaisiais ir „Žalgiris“ puolime ėmė smarkiai strigti. Ketvirtajame kėlinyje kauniečiai sukrapštė vos 11 taškų ir skirtingai nei pirmajame mače, intrigos nesukūrė bei pralaimėjo 65:74.

Būtina pažymėti, kad „Bayern“ iki rungtynių su „Žalgiriu“ buvo laimėjusi vos du iš pastarųjų septynių susitikimų, o pralaimėjimus patyrė tokiems varžovams kaip Krailsheimo „Merlins“ bei Chemnico „Niners“ su Mindaugu Sušinsku. Be to, vertėsi be traumuoto savo lyderio Darruno Hilliardo, kuris pirmojoje akistatoje su „Žalgiriu“ surinko 14 taškų.

Šios rungtynės Miunchene parodė, kad per tuos keturis mėnesius, kai J.Zdovcas vadovauja „Žalgiriui“, iš esmės niekas į gera nepasikeitė. Pasikeitė žaidimo braižas, išryškėjo vaidmenys, pasidžiaugta trumpalaikiu pakilimu, nugalėjus Atėnų „Panathinaikos“, Stambulo „Fenerbahče“ bei Vitorijos „Baskonia“, bet „Žalgiris“ netapo geresne komanda.

„Žalgiris“ turi prasčiausius puolimo ir gynybos reitingus Eurolygoje, prasčiausiai meta dvitaškius ir yra visiškai priklausomi nuo tolimų metimų – jeigu jų išmeta daug ir dar pataiko, tuomet laikosi rungtynėse. Kai tik jų nebėra – nebėra ir žaidimo.

„Bayern“ strategas Andrea Trinchieri puikiai žinojo šią koreliaciją ir savo auklėtiniams liepė maksimaliai akcentuoti žalgiriečių metikus. Artūras Milaknis per 14 minučių išmetė 3 tritaškius (pataikė 1) ir dažniausiai kamuolio nesulaukdavo, kai išbėgdavo iš komandos draugų užtvarų. T.Cavanaugh per 23 minutes išmetė 2 tritaškius ir pataikė vienintelį, kai „Bayern“ padarė retą grubią klaidą gynyboje. Janis Strelniekas gavo tris progas pasižymėti iš toli, bet nepasinaudojo nė viena.

„Žalgiris“ išmetė tik 19 tritaškių, iš kurių pataikė vos 4 (21 proc.). Pastarąjį kartą tiek mažai tritaškių žalgiriečiai išmetė tik paskutinėse M.Schillerio rungtynėse su „Zenit“, bet tada iš 18 realizavo 6.

Svarbiausia, kad rungtynėms su „Bayern“ kauniečiai turėjo tris savaites laiko pasiruošti. Taip, šios atkarpos metu buvo žaidžiami susitikimai LKL, tačiau įprastai „Žalgiris“ pasirengimą vietinėms varžyboms išnaudodavo savotiškai repeticijai prieš laukiantį varžovą Eurolygoje.

Tai ne ta pati situacija, kaip prieš rungtynes su Kazanės „Unics“. Tada „Žalgiris“ teoriškai turėjo dvi dienas pasiruošimui, o be to dar ir skrido į Kazanę. J.Zdovcas tada galėjo teisintis, kad buvo per mažai laiko pasiruošti „Unics“ susikeitimams ginamaisiais, kas didele dalimi lėmė „Žalgirio“ impotenciją puolime – tuos 53 išvargtus taškus, kurių rimtai kovai, žinoma, buvo per mažai.

Šį kartą vietos pasiteisinimams nėra. Trys savaitės laiko pasiruošti Eurolygos rungtynėms. Keturi mėnesiai laiko sustyguoti komandos puolimą prieš susikeitimą ginamaisiais. Laikas, per kurį J.Zdovcas turėjo išsireikalauti tinkamo išsidėstymo aikštelėje, koordinuotų komandinių veiksmų ir savalaikių įvedimų į baudos aikštelę, kai ten kamuolio laukia su varžovų mažiuku likęs aukštaūgis.

Websteris

Kai pirmajame kėlinyje į aikštelę žengęs T.Websteris atakos pabaigoje prieš save sutiko varžovų aukštaūgį, jis pabandė veržtis ir baudos aikštelėje atsimušė į sieną. Ten su savo žmogumi atėjo Joshas Nebo. Ataka baigėsi desperatišku metimu, o J.Zdovcas pyko, kad zelandietis nemetė iš toli. Tačiau pastarasis turėjo argumentų atgal, aiškindamas, kad jam sutrukdė ne laiku į jo koridorių įbėgęs komandos draugas.

Maždaug po dešimties minučių, panaši situacija. T.Websterį perėmė Leonas Radoševičius, tačiau prireikė bent trijų sekundžių, kad komandos draugai suprastų, jog zelandietis turi pranašumą ir pasitrauktų jam iš kelio. Chaotiškai pasibaigusią ataką šį kartą T.Websteris įprasmino taškais su varžovo pražanga, tačiau sąlygos tam nebuvo pačios geriausios.

Tai yra mažos detalės, kurios parodo nekoordinuotus veiksmus „Žalgirio“ puolime arba kitaip trenerio rankos trūkumą.

Identišką vaizdą buvo galima matyti praėjusio sezono Europos taurės ketvirtfinalyje, kai J.Zdovco vadovaujama Paryžiaus „Metropolitans“ puolime atrodė kaip padrika, nekontroliuojama komanda, žaidžianti ilgus derinius, tačiau itin prastai juos išpildanti. Kaip komanda, kuri pralaimi svarbias rungtynių atkarpas, o jų metu neranda originalių sprendimų, kaip pakeisti rungtynių tėkmę savo naudai.

Tada į Las Palmo „Gran Canaria“ krepšį per du ketvirtfinalio susitikimus „Metropolitans“ sukrapštė 138 (74 ir 64) taškus ir seriją pralaimėjo 0:2, nors tiek reguliariajame sezone, tiek „Top 16“ etape buvo savo grupių lyderė.

J.Zdovco nesugebėjimą išsireikalauti detalių bene ryškiausiai iliustruoja pastovios žalgiriečių pražangos prieš metančius varžovus. Situacijas, kai „Žalgirio“ žaidėjai neišlaiko vertikalumo ir paprasčiausiai užgriūna ant metimą atliekančio oponento matome kiekvienose rungtynėse. Rungtynėse su „Bayern“ jų buvo bent keturios.

Įprastas įtariamasis yra T.Cavanaugh. Pirmajame kėlinyje jis užgriuvo ant tritaškį metusio Corey Waldeno – tritaškis įkrito, bet „Bayern“ amerikietis dar gavo ir nemokamą papildomą tašką. Vėliau ant metančių varžovų kritinėjo Edgaras Ulanovas ir Marekas Blaževičius bei tas pats T.Cavanaugh.

Tai yra dar viena detalė, bet velnias ir slypi detalėse. J.Zdovcas nesugeba išsireikalauti iš savo žaidėjų savikontrolės ir teisingos metimų dengimo technikos.

E.Ulanovas aikštelėje praleido 27 minutes ir per jį tris tritaškius susmeigė Vladimiras Lučičius. Labai panašiai, kaip Mario Hezonja „Žalgirio“ rungtynėse su „Unics“. Puolėjas dažnai kliūna už užtvarų, nespėja iškelti rankos, užsiimti tinkamos pozicijos, o ir puolime, kaip jam įprasta, nesugebėjo užsibaigti savo puskablių arti krepšio ir nekėlė rimtos grėsmės toliau nuo krepšio (2/7 dvit.).

Kaunietis per 24 minutes Eurolygoje vidutiniškai renka 5,2 taško, dvitaškius mesdamas 37 proc., o tritaškius – vos 27 proc. Rungtynėse su „Bayern“ E.Ulanovo dubleris Nielsas Giffey atrodė geriau, tačiau žaidė tik 11 minučių.

J.Zdovco gynybai, „Žalgirio“ vidutiniokai netapo kitokiais krepšininkais per tuos keturis mėnesius. Tai vis dar ta pati Europos taurės lygio komanda, kuri nelabai gali dėl kažko rimčiau kovoti Eurolygoje (ypač išvykose), tačiau tuo pačiu slovėnas netapo tuo treneriu, kuris iš vidutinybių išspaus maksimumą.

Netapo jis ir tuo griežtu ir labai reikliu jugu, kokio tikėjosi M.Schillerį juo pakeisdamas P.Motiejūnas. Tai vis dar tas pats beveidis treneris, kuris už Liublianos ribų iki šiol niekada negavo rimto šanso įrodyti savo galimybes Eurolygoje ne be priežasties.

Tai vidutiniokas, kuriam reikia talentingų žaidėjų, jog jį paverstų geresniu. Šis „Žalgiris“ tokių neturi, o J.Zdovcas neturi gebėjimų išsireikalauti iš vidutinybių daugiau nei vidutiniškumo.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra