J.Valančiūnas: apie „Lietuvos rytui“ mokėtą išpirką, tėvystės iššūkius bei prisitaikymą prie NBA VIDEO interviu

Denverio „Nuggets“ ekipoje šiuo metu rungtyniaujantis Jonas Valančiūnas apsilankė tinklalaidėje pas komandos draugą Cameroną Johnsoną ir pasidalino mintimis tiek apie karjeros pradžią Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA), tiek apie asmeninį gyvenimą.

33 metų uteniškis NBA rungtyniauja nuo 2012 metų, o pirmuosius profesionalaus krepšininko žingsnius dėjo tuometiniame Vilniaus „Lietuvos ryte“.

„Jeigu atvirai jaunystėje negalvojau apie NBA. Žaidžiau Eurolygoje, viename iš didžiausių šalies klubų ir buvau tikrai laimingas. Man buvo 16 metų, gavau atlyginimą ir galvojau, kad na ta jau yra svajonė.

Nemaniau, kad man kažkur reikia eiti, ar kažką daryti ir tik vėliau susipažinau su su visu procesu. Prasidėjo pokalbiai su skautais, susipažinau su naujokų birža ir tada jau pradėjau galvoti, kad kažką galiu pasiekti ir NBA“, – mintimis dalijosi uteniškis.

Aukštaūgis pripažino, kad išvykdamas į NBA turėjo sumokėti nemenką išpirką Vilniaus klubui.

„Ateitis NBA buvo susijusi su išpirkos klausimu. Kai reikėjo prisijungti prie komandos, turėjau susimokėti išpirką „Lietuvos rytui“, nes jiems priklausė visos teisės. Turėjau susimokėti, kad mane paleistų. Dalį mokėjau aš, dalį Toronto „Raptors“.

Po metų prisijungiau prie „Raptors“, man buvo 19 metų ir kišenės buvo tuščios. Turėjau pinigų maistui ir nuomai, bet tai nebuvo dideli pinigai“, – pirmuosius metus prisiminė J.Valančiūnas.

Lietuvis buvo paklaustas, ar iš tiesų NBA lengviau rinkti taškus nei Europoje.

„Nežinau, ar taškus rinkti lengviau, bet jų generuoji daugiau. Tu žaidi ilgiau NBA, čia rungtynės trunka 48 minutes. Europoje jeigu pelnai 15 taškų, tai yra solidžios rungtynės. NBA 15 taškų yra neblogai, bet 25 yra skaičius. Kažkas tokio. Tai yra skirtingas žaidimas. Daug kas priklauso nuo varžovo. Būna lengvesnių, būna sunkesnių dienų. Tiesiog tai skirtingas žaidimas, su skirtingomis taisyklėmis. Didesnė aikštė, gynybos 3 sekundžių taisyklė“, – skirtumus vardijo aukštaūgis.

J.Valančiūnas pasidalino įspūdžiais ir apie tėvystę ir spaudimą vaikams.

„Tai turbūt nėra gerai, bet spaudimo tikrai gauna. Abu kaip tik turėjo rungtynes. Tokiame amžiuje svarbu buvimas aikštėje. Grįžtant prie tėvystės, jie mieliau iš rungtynių grįžta su mama, o ne su manimi. Todėl turime šeimoje gerietį ir blogietį. Mama gali sakyti, kad viskas gerai, o aš ateinu su klaidų taisymu. Turiu pridėti jiems pasitikėjimo, bet noriu kad jie tobulėtų. Kaip tėvas, noriu, kad jie būtų tobuli, tad dar mokausi“, – kalbėjo J.Valančiūnas.