J.Strelniekas – „ant popieriaus“ teisingas, bet neraminantis „Žalgirio“ pasirinkimas (64)

Dviejų svarbiausių pozicijų galvosūkį kurį laiką sprendęs Kauno „Žalgiris“ pasirinko patirtį ir universalumą. Ketvirtadienį Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) čempionai paskelbė pasirašę sutartį su 31-erių metų 191 cm ūgio gynėju Janiu Strelnieku.

Šis sprendimas reiškia, jog „Žalgiris“ nenusiteikęs rizikuoti ir laukti rugpjūčio vidurio, kai komandų Europoje pradės ieškoti sutarčių su Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) klubais nepasirašę gynėjai.

J.Strelniekas, su kuriuo sudarytas vienerių metų trukmės kontraktas, yra savotiškas garantas, jog nesėkmingai susiklosčiusios derybos su norimais įžaidėjais iš NBA nevirs absoliučiu fiasko, kai Europos rinkoje nebeliks startinio Eurolygos komandos atakų organizatoriaus lygio variantų.

Krepsinis.net žiniomis, J.Strelniekas turėtų užimti pagrindinio atakuojančio gynėjo poziciją, nebent „Žalgiriui“ NBA rinkoje nepavyks rasti įžaidėjo, galinčio pakeisti išvykusį Thomasą Walkupą. Tik tokiu atveju latviui atitektų pagrindinio atakų organizatoriaus vaidmuo, kuris jam nėra svetimas.

Pastaruosius du sezonus J.Strelniekas praleido Maskvos CSKA klube, kuriame daugiausiai buvo naudojamas kaip atakuojantis gynėjas, tačiau organizuoti puolimą jam tekdavo Latvijos rinktinėje, kuriai pastarąjį kartą atstovavo 2017-aisiais vykusioje atrankoje į 2019-ųjų pasaulio čempionatą.

Kūrybos ir kamuolio įžaidimo iš antrosios pozicijos galintis pasiūlyti latvis tuo pačiu atriša „Žalgiriui“ rankas rinktis nebūtinai kuriantį, bet galbūt į taškų rinkimą labiau orientuotą įžaidėją. Pavyzdžiui, Emmanuelį Mudiay, su kuriuo, anot Donato Urbono iš „Basketnews“, yra vedamos derybos.

Tuo pačiu tai gana tipinis „Žalgirio“ šio tarpsezonio pirkinys – Eurolygos patirties turintis krepšininkas, kurį pirkdamas klubas gerai žino, ką gaus. Tokie papildymai kaip latvis, Nielsas Giffey, Tyleris Cavanaugh, Edgaras Ulanovas ir Mantas Kalnietis, Martinui Schilleriui ir Pauliui Motiejūnui turėtų suteikti savotiško saugumo jausmo, jog kitą sezoną „Žalgiris“ aikštelėje bus organizuotas ir užtikrintas net ir įtampos situacijose.

Komandai kuriantis metikas

Trumpai J.Strelnieką galima apibūdinti kaip komandai kuriantį metiką. Latvis yra vienas stabiliausių pastarųjų septynerių metų Eurolygos metikų, pastoviai išlaikantis 40 proc. viršijantį taiklumą, atakuojant iš tolimų distancijų.

Iki šiol septynerius metus paeiliui Eurolygoje rungtyniavęs gynėjas tik 2017–2018 m. sezone Pirėjo „Olympiacos“ tritaškius metė mažesniu nei 40 proc. tikslumu (38 proc.). Ypač pavojingas latvis yra mesdamas iš statinių padėčių aikštelės šonuose. Praėjusiame sezone jis tai darė geriau nei 79 proc. visų Eurolygos žaidėjų, taikliais metimais realizavęs lygiai pusę tokių situacijų.

J.Strelniekas nėra vienpusiškas metikas. Visą karjerą jis pasižymėjo ir neblogu metimu po driblingo, kas sukuria papildomas galimybes kurti, kadangi jį prižiūrintis gynėjas neturi prabangos kirsti užtvarą pro apačią. Nors jam stigo stabilumo metant metimus po driblingo praėjusiame sezone CSKA (tikslą pasiekė tik 27 proc. šūvių), kur kas svarbesnis vaidmuo „Žalgiryje“ ir žymiai daugiau tokio tipo metimų per rungtynes turėtų jam grąžinti pasitikėjimą savimi.

Kita savybė, kuri išskiria J.Strelnieką Eurolygos kontekste – gebėjimas priimti sprendimus ir kurti komandos draugams pikenrolo situacijose. Latvis yra itin metodiškas kūrėjas, labai gerai skaitantis varžovų gynybą ir dažniausiai priimantis teisingus sprendimus. Jis nebus tas kūrėjas, kuris savo perdavimais privers aikčioti „Žalgirio“ gerbėjus, tačiau jie gali būti ramūs, kad kamuolį perduodant J.Strelniekui, jis pasieks tinkamą adresatą tinkamu laiku.

Pikenrolo perdavimais latvis sukurdavo 1,6 taško per vieną situaciją, kas pernai buvo geriausias rezultatas tarp visų Eurolygos žaidėjų, kurie sužaidė bent 50 pikenrolų per sezoną. Įdomu tai, kad latvis yra absoliučiai orientuotas į kūrybą komandos draugams, perdavimais pabaigdamas net 70 proc. visų jo žaidžiamų pikenrolų.

Sulig J.Strelnieko įsigijimu „Žalgirio“ gynėjų rotacijoje atsirado antrasis kūrėjas, kuris pirmiausia žais komandai, o tik po to ieškos taškų sau. Tai reiškia, kad „Žalgiris“ pastoviai aikštėje turės bent vieną žmogų (latvį arba M.Kalnietį), kuris įtrauks visą komandą į žaidimą ir palaikys darną puolime, kad ir kas bebūtų paskutiniuoju gynėjų rotacijos papildymu.

Jis, kartu su tokiais užtikrintais statiniais metikais kaip N.Giffey'us ir T.Cavanaugh, taip pat atidarys plačias erdves baudos aikštelėje link krepšio leistis Joffrey Lauvergne'ui ir Joshui Nebo, kuriems beliks tik pakabinti kamuolį virš lanko. Panašu, kad „Žalgiris“ kitą sezoną galės kur kas efektyviau išnaudoti aikštelės plotą puolime.

Geltonos vėliavėlės

Teoriškai logiškas „Žalgirio“ sprendimas praktiškai gali virsti dideliu galvos skausmu. J.Strelniekas į Kauną atvyks su ryškiai geltonomis vėliavėlėmis – traumų istorija, atletiškumo stoka ir ribotomos galimybėmis abejose aikštės pusėse.

Labiausiai neramina latvio traumų istorija. Nuo 2018–2019 m. sezono, kai atstovavo Pirėjo „Olympiacos“, J.Strelniekas per tris sezonus sužaidė 67 iš 97 (69 proc.) jo komandų sužaistų rungtynių Eurolygoje.

2019-ųjų vasarį latvis patyrė pėdos traumą, dėl kurios praleido likusį sezoną „Olympiacos“ komandoje.

2020-ųjų sausį, J.Strelnieko pirmojo sezono CSKA metu, jį pakirto pakinklinės sausgyslės trauma, po kurios latvis nerungtyniavo mėnesį, o vėliau sezoną nutraukė COVID-19 pandemija.

Galiausiai, praėjusį sezoną CSKA medicinos personalui teko spręsti ne tik J.Strelnieko traumos „Olympiacos“ padarinius, kurie Krepsinis.net žiniomis, gynėją kamuoja iki šiol, bet ir gydyti įvairias kitas jo kūno dalis – lapkritį krepšininkas patyrė klubo traumą, dėl kurios nežaidė mėnesį, o kovą dviem savaitėm iškrito dėl nugaros traumos.

Traumų stipriai aplamdytas latvis pastaraisiais sezonais juntamai prarado greičio ir šuolio savybių, dėl ko praėjusiame Eurolygos sezone buvo vienas prasčiausių finišerių turnyre – per 365 minutes Eurolygoje įmetė tik 8 taškus iš baudos aikštelės arti krepšio atakuodamas 27 proc. tikslumu.

Dalį prarasto atletiškumo J.Strelniekui neblogai sekėsi kompensuoti floateriais, kuriuos jis mėgdavo labiau nei prasiveržimus iki galo – taip surinko 17 taškų, floaterius mesdamas 53 proc. tikslumu.

Vis tik Eurolygos standartais J.Strelniekas nėra atletiškas gynėjas – jis nėra pavojingas vienas prieš vieną situacijose, retai pralaužia savo tiesioginio oponento gynybą be užtvaros pagalbos, turi rimtų problemų gynyboje prižiūrėdamas aštrius gynėjus.

Patirtis, aukštas krepšinio IQ, mokėjimas užsiimti teisingas pozicijas ir aktyvios rankos leidžia J.Strelniekui neblogai gintis pikenrolo situacijose, tačiau kai latviui tenka stabdyti atletiškų Eurolygos gynėjų prasiveržimus, dažniausiai jam prireikia komandos draugų pagalbos.

J.Strelniekas geriausiai jaučiasi gindamasis prieš antrosios pozicijos žaidėjus, nes šiems dažniausiai taip stipriai nenusileidžia greičiu, tačiau gynėjo ūgis (191 cm) atakuojančio gynėjo pozicijai yra gana mažas, tad jis susiduria su problemomis, kai reikia dengti aukštesnius metikus – dėl ūgio stokos jam nėra lengva apsunkinti matymo lauką ir trukdyti metimui.

Į Kauną J.Strelniekas atvyks po neįkvepiančio sezono CSKA klube. Didžiąją jo dalį latvis daugiau laiko praleisdavo reabilituodamasis po traumų, o jo minutės aikštėje buvo labai nepastovios. Vidutiniškai per 14 minučių jis pelnydavo 4,4 taško (42 proc. trit.), atlikdavo 1,6 rezultatyvaus perdavimo ir rinkdavo 3,2 naudingumo balo.

Strelniekas

„Žalgiris“ tiki patirtimi

J.Strelniekas turėtų be problemų įsilieti į „Žalgirio“ rūbinę. Apie latvį atsiliepiama kaip apie ramaus būdo, draugišką ir profesionalų komandos draugą. Įdomu tai, jog jis aktyviai nenaudoja socialinių tinklų ir mėgsta asmeninį privatumą, didžiąją laisvo laiko dalį praleidžiant su savo šeima.

Ramiu ir šaltu charakteriu kombo gynėjas išsiskiria ir aikštelėje, kur pasižymi itin metodišku žaidimo stiliumi, veiksmus aikštelėje atliekant tarsi pagal instrukciją krepšinio vadovėlyje.

Tai nebus tas krepšininkas, kuris džiugins „Žalgirio“ gerbėjus efektingais epizodais, tačiau jam esant aikštelėje, komandos žaidime turėtų būti daugiau drausmės ir ramybės, ypač puolime.

„Žalgiriui“ keliant tikslą patekti į atkrintamąsias, J.Strelniekas nėra tas atakuojantis gynėjas, iš kurio galima tikėtis didelio indėlio puolime. Jis nėra pajėgus pakeistį į CSKA išvykusį Marių Grigonį ir kompensuoti 13,4 taško bei 3,3 rezultatyvaus perdavimo vidurkius, kuriuos jis fiksavo praėjusiame sezone „Žalgiryje“.

Svarbiausia, kad latvio vėl neaplankytų pastaruosius trejus metus besitęsiantis traumų šleifas, net ir gavus kur kas didesnį krūvį nei CSKA komandoje. Jei jis išliks sveikas ir įgys gerą sportinę formą, „Žalgiris“ savo gretose turės patyrusį ir solidų metiką, galintį kurti komandos draugams tiek iš pirmosios, tiek iš antrosios pozicijų.

Šalia J.Strelnieko būtina įsigyti kur kas atletiškesnį įžaidėją, kuris galėtų imtis iniciatyvos paskutinėmis atakos laiko sekundėmis, kai aikštelėje bus ieškomas žmogus, galintis sėkmingai nulemti atakos baigtį individualiais veiksmais.

Jau dabar aišku, kad kitą sezoną „Žalgirio“ gynėjų linijoje stigs atletiškumo ir gynybinio potencialo. Nė vieno iš trijų dabar rotacijoje esančių gynėjų negalima būtų įvardinti kaip geresniais nei vidutiniškais gynybos specialistais Eurolygos kontekste. J.Strelniekas, kuris yra pažeidžiamas prieš staigesnius įžaidėjus, ko gero, bus patikimiausias iš dabartinės trijulės.

Belieka sulaukti paskutinio papildymo, kuris panašu, ir nuspręs, kokios „Žalgirio“ galimybės bus artėjančiame Eurolygos sezone kovoti dėl atkrintamųjų.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra