J.Mačiulis prakalbo apie priežastis, privertusias palikti „Real“, nesulauktą paaiškinimą iš P.Laso ir galimybes „Žalgiryje“ (24) interviu

Tai buvo Jono Mačiulio, o ne Madrido „Real“ sprendimas. 33 metų 198 cm ūgio puolėjas Ispanijos klubui pats pasiūlė išsiskirti, nes pavargo sėdėti ant atsarginių suolo. Krepšininkas išėjo neturėdamas atsarginio plano: „Pasitikiu tik likimu ir sėkme. Kol kas ji man buvo palanki“.

– Jonai, kas įvyko tarp „Real“ ir jūsų?

– Baigėsi mano kantrybė sėdėti ant suolo. Po rungtynių su „Barcelona“ pasikalbėjome su valdžia. Bekalbėdami priėmėme tokį sprendimą. Perspektyvų žaisti šį sezoną nebėra, o žaisti norisi. Todėl nusprendžiau pabandyti laimę paieškoti. Išėjau nieko neturėdamas – jokių pasiūlymų. Pažiūrėsiu, kas iš to išeis. Nes kasdien būti pasirengusiam, keliauti su komanda ir nežaisti nebeturiu noro.

– Sprendimą priėmėte neturėdamas pasiūlymų. O po sutarties nutraukimo jų jau atsirado?

– Jau yra keli susidomėję klubai, bet dar nieko rimta. Tik skambino, klausinėjo, kas ir kaip, kodėl? Pirma mintis, kad esu traumuotas. Visiems įdomu, kas įvyko, nes tai buvo pakankamai netikėta. Įvairių konspiracijos teorijų dabar kyla. Esu sveikas gyvas, treniruojuosi toliau, „Real“ leido naudotis treniruočių baze. Žinau komandos grafikus, kad nesipainiočiau po kojų, einu treniruotis kitu laiku. Žaisti negaliu, tad kam rizikuoti gauti traumą?

Susisiekiau su Kinijoje dirbančiu fizinio rengimo treneriu Sigitu Kavaliausku – jis pažadėjo parengti treniruočių programą. Eisiu pamėtyti. Sportuosiu vienas, o po to bus matyti.

– Kokia priežastis, kad „Real“ šį sezoną įstrigote ant atsarginių suolo?

– To jau trenerio Pablo Laso reikėtų klausti. Jis man to neaiškino. Aš esu senosios mokyklos mokinys, kuris mano, kad treneris priima sprendimus ir yra teisus. Jei treneris nori paaiškinti žaidėjui, ateina ir paaiškina. Aš laukiau to paaiškinimo, bet nesulaukiau. Laukti pavargau ir nutariau ko nors imtis.

– Ar jums labai svarbu patekti į itin stiprią komandą?

– Noriu žaisti. Žaisti! Žinoma, norėtųsi, kad komanda būtų kuo aukštesnio lygio. Bus matyti, kiek minučių aikštėje gausiu. Jas, neabejotinai, pats turėsiu išsikovoti ir tai suprantama. Tikiuosi, kad manimi susidomės gera komanda, turinti tikslų kovoti dėl kokios nors vietos, pavyzdžiui, nacionaliniame čempionate, gal – tarptautinėje lygoje, kur dar galėčiau šį sezoną žaisti. Nenorėčiau žaisti komandoje, kuri grumiasi dėl išlikimo. Nors niekam nesakau „ne“. Gali būti, kad šį sezoną iš viso ilsėsiuosi. Gal yra komandų, jau mąstančių apie kitą sezoną. Neįmanoma nieko atspėti.

– Gal jau sulaukėte „Žalgirio“ pasiūlymo?

– Su „Žalgiriu“ nekalbėjome. Jie turi pakankamai žaidėjų ir nežinia, ar aš jiems būčiau naudingas. Eurolygoje šį sezoną žaisti jau negaliu – perėjimo terminas baigėsi įpusėjus sausiui. O šalies čempionatą jie pajėgūs laimėti ir su dabartine sudėtimi. Nieko neskubinu, matysime, kaip bus. Tikrai rengsiuosi rinktinei. Norisi dar joje žaisti, su „chebra“ vasarą pasimatyti.

Eglė Šilinskaitė-Puškorė, lrytas.lt