J.Elvikis: pasiryžome siekti maksimalaus rezultato (10)

Sveiki, mieli krepšinio gerbėjai,

Esu Jonas Elvikis. Profesionalų krepšinį žaidžiu beveik dešimt metų, taigi savęs nebelaikau naujoku. Karjerą pradėjau pas Steponą Kairį ir Robertą Kuncaitį Šilutės komandoje. Čia aš pirmą kartą susidūriau su profesionaliu sistemingu požiūriu į krepšinį, o Stepono Kairio dėka supratau, kad šis žaidimas yra daugiau nei tik sportas. Kadangi prieš tai augau ir sportavau provincijoje, net negalėjau įsivaizduoti, kokias plačias galimybes gali suteikti krepšinis. Kaip ir dauguma jaunų krepšininkų, svajojau apie galimybę studijuoti ir žaisti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Būtent Steponas Kairys ir padėjo šią svajoje įgyvendinti. Taip aš atsidūriau Nebraskos valstijoje. Vėliau teko žaisti Vokietijos, Ispanijos, Lietuvos ir Ukrainos klubuose. Su Vokietijos klubu laimėjome Europos „Fiba“ taurę. Deja, ne viskas ėjosi kaip norėjosi, kadangi net beveik tris metus praleidau „ant suolo“ dėka abiejų kelių traumų. Tačiau meilė krepšiniui skatino nepasiduoti ir siekti savo svajonės. Šiemet atstovauju Utenos „Juventus“ komandą startuojančią Lietuvos krepšinio lygoje (LKL). Šia patirtimi ir norėčiau pasidalinti.

Gyvenimas Utenoje

Sezonui ruoštis pradėjome palyginti vėlai. Kadangi iškart intensyviai ėmėme sportuoti, galimybės artimiau susipažinti su Utenos miestu bei jo gyventojais dar neturėjau. Tačiau pirmą įspūdį Utena paliko tikrai neblogą. Miestas be galo gražus ir jaukus, pasižymintis ypatingu kraštovaizdžiu. Dar neteko matyti miesto, kuriame būtų net trys ežerai. Kadangi didžiąją savo gyvenimo dalį praleidau Šilalėje, tai, jog Utena nėra didmiestis man tikrai netrukdo. Kartais tokį ramų gyvenimą net laikau privalumu. Kaip profesionaliam sportininkui, besitreniruojančiam du kartus per dieną po 2-3 valandas, ramybė ir poilsis labai reikalingi. O pasiilgęs aktyvesnio kultūrinio gyvenimo, bet kada galiu nulėkti į savo antraisiais namais laikomą sostinę.

Dažnai sulaukiu prašymų palyginti žaidimą Lietuvos ir užsienio klubuose. Pernai išsigydžius kryžminių raiščių traumą dar turėjau galimybę atstovauti Ukrainos ekipai. Manau, jog suteikiamos sąlygos bei krepšinio lygis priklauso nuo konkretaus klubo. Tačiau lyginant „Sumychiprom“ ir „Juventus“, aišku, jog gyvenimo sąlygos Utenoje, miestas, žmonės, komanda, jos vadyba ir kiti faktoriai ženkliai lenkia Ukrainos klubą. Taigi tai, jog šiemet žaidžiu būtent „Juventus“ komandoje, laikau puikiu pasirinkimu.

Krepšinis

Kaip jau minėjau, sezonui pradėjome ruoštis vėliau nei įprasta. Taigi net nepastebėjau, kaip sulaukėme pirmųjų LKL reguliaraus sezono rungtynių su Marijampolės „Sūduvos“ klubu. Manau, jog per trumpą laiką komanda galbūt neturėjo galimybės pasiekti optimaliausios sportinės formos ar geriausiai pasiruošti sezono startui, tačiau žaidėjų motyvacija, ryžtas, rimtas nusiteikimas bei rungtynių svarbos suvokimas padėjo pasiekti pirmąją pergalę. Džiaugiuosi, jog pirmųjų rungtynių jaudulys bei nereikalingos klaidos nepalaužė komandinės dvasios. Ši pergalė suteikė komandai didesnį pasitikėjimą savimi. Galiu drąsiai teigti, jog „pirmasis blynas nebuvo prisvilęs“:).

Tai, jog komanda pirmą kartą žaidžia LKL, kiekvieną iš mūsų įpareigoja dėti visas pastangas geriausiems rezultatams siekti. Taip pat nesinori nuvilti Utenos sirgalių, kurie išties nuostabūs. Pirmose rungtynėse jų susirinko beveik pilnos tribūnos. Manau, susirinktų dar daugiau, jei atsižvelgiant į šiuometinę ekonominę situaciją, taip stipriai „nesikandžiotų“ bilietų kainos:). Vienaip ar kitaip, tikrai jaučiame didelį visų Utenos gyventojų palaikymą, tai skatina tik dar labiau stengtis bei tobulėti.

Esame jauna komanda, todėl jaučiame didelį pergalių alkį. Tiek kiekvienas atskirai, tiek visi kartu pasiryžome siekti maksimalaus rezultato. Tikimės, jog sėkmė sezono pradžioje neapleis mūsų ir toliau, bei įkvėps tolesniems iššūkiams bei pergalėms!

Noriu palinkėti visiems krepšinio mylėtojams gero ir įdomaus sezono, o Utenos „Juventus“ fanams – tokio pat šaunaus palaikymo bei tikėjimo mumis.

Iki susirašymo! :)

Jonas Elvikis