J.Elvikis: Mes esame "chebra" ir tokia turime išlikti iki galo (3)

Sveiki, krepšinio mylėtojai,

Atrodo, jog dar visai neseniai susirinkome į pirmąją treniruotę, dažais kvepiančius naujus Utenos sporto rūmus, apsigyvenome naujuose būstuose, susidraugavome su miesto gyventojais, žmonėmis neabejingiems krepšiniui ir visą savo širdį atiduodančiais šiam „oranžiniam žaismui“ sirgaliais. Štai - finišo tiesioji! Viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Todėl su savo skaitytojais šį sezoną sveikinuosi paskutinį kartą.

Labai daug įvairių nuomonių buvo išsakytą prieš 2009/2010 LKL sezoną. Daugelis ekspertų deklaravo, jog pasaulinė finansų krizė ženkliai pablogino ir krepšinio klubų padėtį, todėl norint išlikti Lietuvos krepšinio žemėlapyje reikia stipriai „apkarpyti“ komandos biudžetą. Tai automatiškai reiškė jaunų, nepatyrusių žaidėjų priėmimą į stipriausią Lietuvos krepšinio lygą, nes jaunimas atitiko daugelio klubų finansines galimybes. Daugelis tikėjosi, kad krepšinio lygis kris, o Lietuvos krepšinio „grandams“, kuriems taip pat finansiškai gerokai „kliuvo per kišenes“, nebus ką veikti aikštelėje ir visus varžovus galės vaikyti be vargo. Kaip rodo jau į pabaigą einantis LKL sezonas, šios prognozės nepasitvirtino.

Sezonui prasidėjus ir komandoms įgaunant pagreitį, krepšinis darėsi vis įdomesnis ir absoliučiai neprognozuojamas. Kaip ir buvo galima tikėtis, didelį vaidmenį savo komandose atliko jauni, bet talentingi žaidėjai. Taigi galima teigti, jog iš dalies ekonominė krizė tokiems žaidėjams suteikė galimybę praleisti nemažą kiekį minučių aikštelėje ir taip atsiskleisti bei greitai tobulėti tarp aukšto lygio bei didelę patirtį turinčių žaidėjų. Mano manymu, Martynas Gecevičius, Deividas Gailius, Mindaugas Kuzminskas, Jonas Valančiūnas, Eimantas Bendžius, Žydrūnas Kelys, Vaidas Čepukaitis buvo vieni iš rimčiausių savo komandų ramsčių. Nors ir būdami gana jauno amžiaus, žaidėjai demonstravo labai brandų bei efektingą krepšinį. Tai labai didelį potencialą turintys žaidėjai, kurie vieną dieną turėtų užsivilkti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės marškinėlius. Vienaip ar kitaip, pirmos trys vietos sezono turnyro lentelėje kaip ir ankstesniais metais buvo aiškios, bet nuo ketvirtos iki paskutinės vietos virė beprotiška kova iki pat paskutinių reguliaraus sezono rungtynių.

Nors daugeliui tai buvo netikėta, puikius rezultatus pademonstravo visi trys LKL debiutantai. Vienas iš jų - „Juventus“ krepšinio klubas, užėmęs aukštą ketvirtą vietą reguliariame sezone ir užsitikrinęs varžovą su kuriuo drąsiai galima kovoti dėl patekimo į pusfinalį. Tikriausiai mažai kas tikėjosi tokio puikaus „Juventus“ starto. Komandos vadovų iškelti tikslai, t.y. minimum - neiškristi iš lygos ir maksimum - patekti tarp geriausių aštuonių ekipų, sukėlė nemažą emocijų bangą tarp žaidėjų ir paskatino norą įrodyti, jog nors komanda ir naujokė, tai dar nereiškia, jog ją automatiškai galima priskirti prie autsaiderių. Daugelis žaidėjų jau buvo ragavę profesionalaus krepšinio. Be to, esame vyriausia komandą pagal amžių vidurkį lygoje, todėl krepšinio patirtis, supratimas, bei gebėjimas išlikti ramiems aikštelėje turėjo būti mūsų pusėje. Būtent todėl kiekvienas sau išsikėlėm tikslą siekti aukščiausio rezultato.

Didelį darbą atliko komandos prezidentas komplektuodamas komandą. Jis surinko gerą kolektyvą, sutariantį ne tik treniruočių ar varžybų metu, bet ir po jų. Laikui bėgant mes tapome beveik kaip tikra šeima: visą savo laisvalaikį praleisdavome drauge, dažnai pietaudavome, kartu rinkdavomės žiūrėti krepšinį, futbolą ir kt. Žydrius (Žydrūnas Urbonas) visada sakydavo: mes esame „chebra“ ir tokia turime išlikti iki galo. Drąsiai galiu teigti, jog tai buvo vienas iš receptų į pergales. Kiek vėliau prie komandos pasijungus Pakai (Darius Pakamanis), o prieš lemiamas kovas ir Praškei (Virginijus Praškevičius), vis garsiau pradėjome galvoti bent apie mažąjį finalą! Pastarieji žaidėjai galutinai užpildė mūsų spragas, subalansavo žaidimą ir labai daug davė komandai tiek aikštelėje, tiek už jos ribų. Jaučiu didelį malonumą rungtyniaudamas tarp jų ir esu labai visiems komandos žaidėjams dėkingas už patarimus aikštelėje, draugiškumą bei nuoširdumą viso sezono metu.

Paskutinių reguliaraus sezono rungtynių kaina buvo neįvardijama jokiais skaičiais. Mes patys kūrėme intrigą iki pat galo. Ne laiku „įkritę į duobę“ ir paskutines trejas rungtynes sužaidę labai prastai, suteikėme Prienų „Rūdupiui“ paskutinę galimybę pakovoti dėl ketvirtosios vietos. Nors žaidėme namie ir tai buvo reguliaraus sezono galas, ruošėmės lyg finalui. Žinojome, kad Prienai nebeturi ko prarasti ir atvažiuos rimtai nusiteikę. Nors ši komanda sezoną pradėjo sunkiai, jam įpusėjus gretas papildė keliais pajėgiais žaidėjais ir pradėjo demonstruoti puikią formą. Nusiteikimas rungtynėms buvo nepaprastas. Atmosfera tribūnuose buvo fantastiška, jautėme kiekvieno žiūrovo palaikymą ir tikėjomės, kad tai „išmuš varžovus iš vėžių“. Gavosi atvirkščiai. „Rūdupis“ pradėjo kova kaip ant sparnų, o mes lakstėme, kaip „pripilti smėlio“. Rungtynių baigtį sprendė paskutinės minutės. Kaip ir pridera, didelę patirtį tokiose varžybose turintis Praškė sužaidė įspūdingai ir gelbėjo komandai lemiamais momentais. Būtent šita pergalė buvo saldžiausia reguliariajame sezone. Malonu žiūrėti, kai prieš akimirką visi „Juventus“ sirgaliai išgyvenę dėl kiekvieno rungtynių epizodo, po finalinės sirenos kartu su komanda šoko pergalės šokį aikštės viduryje. Tikslas minimum – pasiektas ! :)

Negaliu negrįžti prie sirgalių. Būtent „Juventus“ fanai rungtynių metu dažnai mus motyvuodavo ir vesdavo į pergales. Manau, jie visą sezoną buvo patys geriausi! Nors tai pirmas komandos sezonas LKL, sirgaliai iškart įjungė aukščiausią pavarą ir palaikė iš paskutiniųjų. Tai mūsų šeštasis žaidėjas. Labai norėčiau jiems palinkėti, kad išliktų tokie pat paprasti ir nuoširdūs bei toliau tribūnas nudažytų ryškiai raudona spalva. Be sirgalių palaikymo nebus ir saldžių pergalių.

Nors „Juventus“ komandos dar laukia atsakomosios pusfinalio rungtynės su „Lietuvos rytu“, kuriose tikrai kovosim iki galo, krepšinio ekspertai jau kalba apie mažąjį finalą - „Šiauliai“ – „Juventus“. Šioje serijoje favoritais yra laikoma „Šiaulių“ ekipa. Tai milžinišką patirtį tokiose svarbiose kovose sukaupęs krepšinio klubas. Puikiai suprasdami, kad ant nosies paskutiniai sezono „akordai“, savo ruožtu esame pasiruošę atiduoti viską, kad įgyvendintumėm savo asmeninius sezono tikslus iki galo. Nors pastaruoju metu „Šiaulių“ ekipa demonstruoja nepaprastai puikią formą, vis dėl to ir mes turime nemažą potencialą. Žaidėjų motyvacija ir begalinis noras užlipti ant prizininkų pakylos gali būti vienas iš raktų į pergalę.

Turėdamas puikią progą rašyti savo blog‘ą, labai norėčiau padėkoti visiems, kurie prisidėjo prie komandos sezono. Labai didelis ačiū „Juventus“ klubo vadovams už suteiktas puikias sąlygas siekti aukščiausių rezultatų. Labai linkiu Jums po sėkmingo sezono neužmigti ant laurų ir siekti dar didesnių pergalių. Esu dėkingas komandos vyriausiajam treneriui, kad po sunkių traumų pasitikėjo manim ir suteikė man galimybę vėl pajusti nuostabų krepšinio skonį. Taip pat be galo ačiū šauniam komandos personalui bei dar kartą - sirgaliams. JUVE, pirmyn! :)

Visiems Lietuvos krepšinio mylėtojams linkių geros artėjančių finalų serijos. Nepamirškite, kad krepšinis mūsų genuose. Iki susitikimų naujuose startuose!