Kauno „Žalgiris“ apmaudžiai nepasinaudojo gera proga kiek tvirčiau sustiprinti savo pozicijas pirmame aštuonete.
Lietuvos čempionai išvykoje rezultatu 75:76 nusileido pirmenybių autsaideriams Sankt Peterburgo „Zenit“ krepšininkams bei neiškovojo ketvirtos pergalės iš eilės.
„Jaučiasi didžiulis nusivylimas. Turėjome 48 valandas pasiruošti. Nežinau, kur pramiegojau, kur nepasakiau, kur nepadariau. Kažkur nepadariau, nes daugiau negu pusė komandos neatėjo į rungtynes. Čia yra Eurolyga: labai didelis emocinis pakilimas prieš „Chimki“ ir kažkoks nesuprantamas krepšinis, kai tave apstumdo, dominuoja.
Teko mūsų svarbiausią žaidėją išimti po 2–3 atakų, nes jis galbūt nesuprato, kokio fiziškumo rungtynės laukia ir nesuprato per visas rungtynes. Pralaimėti galima. „Zenit“ tikrai yra normali komanda – autsaideriai, bet čia galima daug mąstyti. Yra puikiai treniruojami, bet seniai buvo, kad atsisuki į asistentus ir klausi su kuo žaisti.
Labai sunku vėl matyti tokius veidus ir absoliučią impotenciją. Net nėra ant ko užsikabinti ir kas blogiausia mums atsitiko, ko gero, tas pranašumas – jis iš viso mums apsuko galvas. Sunku pasakyti, nes labai nusivylęs atsinešimu. Pralaimėti galima, bet tavęs negali pastumdyti, negali susakyti, ką darome. Negali susakyti, kad jeigu verčia, pabaudojame.
Tegul sumeta po krepšiu tie žmonės, kas meta po 60 procentų, kad įžaidėjai į kairę visi eina, kad Ponitka mus padarė – gal antrą kartą pasistenkime pasimokyti. Mūsų vaikiškumas išlindo ir reikia pripažinti, kad nusivylimas yra tikrai didžiulis.“, – pasakojo treneris Šarūnas Jasikevičius.
– Galima pripažinti, kad „Žalgiris“ pastarosiose keliose rungtynėse labai gerai puolė ir pametė galvas dėl puolimo, pridarymas taktinių klaidų gynyboje?
– Šiandien mes labai blogai puolėme. Net nesupratome, kad jie lupsis, kad čia yra veteranų komanda, kuri tikrai lupasi. Jie jau mus su savo fiziškumu nustebino Kaune, dabar nustebino antrą sykį. Neturiu problemų prisiimti atsakomybę daugelį kartų. Kai kuriais momentais negalima.
Galbūt jiems užtenka šito, sugrįžome į turnyrą, aš nežinau. Nėra lengva taip žaisti gerai. Negali taip visi išeiti, reiškia, kažkas kažkur nesudirbo. Jeigu visi blogai žaidžia yra du faktoriai – arba kažkas nesudirbo rūbinėje ir joje buvo per didžiulis atsipalaidavimas, arba treneris nesugebėjo įteigti. Aš, kaip treneris, stengiausi, nepadariau. Nepadariau savo darbo.
– Šį vakarą per pirmas 15 minučių buvo 40 taškų – labai didžiuliai skaičiai. Ar jau matėsi ženklų, kad kažkas negerai?
– Darėme aibę klaidų. Buvo pasakyta rizikuoti ties įžaidėjais, siųsti juos į kažkurias rankas, bet kaip įžaidėjai ėjo, tiek metė perdavimus tiems iš po krepšio, tiek ir metė. Nesuprato, kad mes perdavimą Iversonui arba Ayonui.
Jeigu sakai 20 kartų angliškai ir lietuviškai, kad jis perduos kamuolį, turi suprasti, kad jis perduos kamuolį. Iš savo pusės norėjosi nuimti Hollinsą ir Abromaitį, kurie tikrai gerai žaidžia prie Pascualio, tą nuėmėme. Jaučiu didžiulį nusivylimą, tokį maždaug komandos elgesį ir nusistatymą, koks buvo prieš 3–4 mėnesius. Vienas iš sunkiausių pralaimėjimų tikrai, nes kažkur nepasiekiau žaidėjų.
Norėdami komentuoti prisijunkite.