Išskirtinis pokalbis su CSKA prezidentu: apmaudas dėl neprivilioto Šaro, dvejonės dėl L.Westermanno ir „Žalgirio“ įvertinimas (25) interviu iš Maskvos

Trečiadienio vakaras Maskvoje. Beveik dvi valandos iki rungtynių. Šalia „Megasport“ arenos įsikūrusiame visiškai neištaigingame CSKA komandos biure – vis dar nemažai veiksmo.

Biuro administratorė juokiasi, kad dėl netylančių skambučių mobiliojo baterija daugiau nebeatlaikys, kiti klubo darbuotojai pradeda kalbėti apie laukiantį mačą su Kauno „Žalgiriu“, o netrukus čia įžengia ir legendinis Sergejus Tarakanovas.

„Na, gal parūpinsime leidimą į mačą olimpiniam čempionui“, – nusišypso administratorė.

Gera nuotaika CSKA komandos būstinėje tvyro kone visada. Priežasčių jaustis kitaip, kaip sako klubo žmonės, nėra – šį sezoną CSKA dar nėra sužinojusi, ką reiškia pralaimėti. Nors netoli to buvo rungtynėse su „Žalgiriu“.

Tačiau dabar – ne apie rungtynes ir nelemtą dingusio laiko istoriją. Prieš rungtynes su Krepsinis.net portalu pasikalbėti mielai sutiko Maskvos ekipos prezidentas Andrejus Vatutinas.

„Neseniai vienas pažįstamas manęs paklausė, ar skaičiavau, kiek rungtynių esu CSKA dalis. Komandoje skirtingas pareigas ėjau nuo 2002 metų, todėl nežinau, kiek tokių mačų buvo tiksliai, kai turėsiu laiko – bus įdomu paskaičiuoti, bet tai tikrai ne šimtai, o tūkstančiai rungtynių“, – pasakojimą apie savo darbą Maskvoje pradėjo jis.

Ir iš tiesų CSKA klube 45-erių vyras sistemingai kilo karjeros laiptais. Iš pradžių dirbo generalinio direktoriaus dešiniąja ranka, vėliau tapo komandos viceprezidentu, po to perėmė generalinio vadovo postą, o šiuo metu šalia to eina ir prezidento pareigas.

A.Vatutinas neslepia – jam pasisekė, kad šalia jo visada dirbo geri žmonės. Nors, kaip šypsosi vyras, geras žmogus ir nėra profesija.

„Kiekvienas sezonas man vis skyrėsi, kadangi komanda gyvuoja metus. Koks sezonas geras bebūtų, birželį ateina tas laikas, kai komanda gyvuoti nustoja ir tenka ją burti iš naujo: spręsti dėl žaidėjų, trenerių, o ir mūsų pačių kolektyvo.

Kiekviena komanda man yra brangi, kiekvienoje buvo žmonių, su kuriais išliko puikūs santykiai iki dabar. Esu labai dėkingas visiems žaidėjams ir treneriams, kurie buvo CSKA ekipoje, kadangi visų jų indėlio yra tame, koks aš esu šiandien.

Man sekėsi su žmonėmis. Ko gero nėra tokio matmens kaip „geras žmogus“, bet mes, kviesdami žmones į CSKA, kreipiame dėmesį ne tik į tai, kokie jie yra žaidėjai, tačiau ir į tai, kokie jie yra žmonės. Aišku, kartais reikalingi ir kitokie – tokie, kurie momentais gali kažką pagadinti. O ir šiaip reikia mokėti dirbti su visais.

Idealus žaidėjas yra toks, kuris geras yra ir kaip žmogus, ir kaip sportininkas – puikus to pavyzdys yra Šiškauskas. Per visus metus, kuriuos jis praleido čia, jis ne tik pilnai atsidavė komandai, bet ir nė karto nesukėlė nė vienos problemos ar neatsinešė jų iš namų. Šimtaprocentinis profesionalas“, – patirtį su vienu iš lietuvių minėjo CSKA vadovas.

Vatutinas

(Ne)riboti finansai

Jei Paulius Motiejūnas Lietuvoje turi plušėti, kad rastų rėmėjus „Žalgiriui“, tai CSKA komanda finansinių rūpesčių neturi.

Pasak viešai skelbiamų Rusijos klubo finansinių duomenų, CSKA biudžetas praeitą sezoną siekė 36,5 mln. eurų. Kai didelio biudžeto neturi – problemos vienos, kai turi daug pinigų – prasideda kitos, pasakoja A.Vatutinas.

Nors kartais sakoma, kad tokia komanda kaip CSKA turi kone neišsenkantį pinigų maišą, pasak klubo vadovo, viskas nėra neribota, o ir situacijų, kai kitos komandos jų norimiems žaidėjams galėdavo pasiūlyti daugiau, buvo ne viena.

„Kuomet nori įsigyti žaidėją, visada turi suderinti norus ir galimybes. Yra nuomonė, kad mes galime už trokštamą žaidėją sumokėti bet kokią sumą, bet realybė kiek kitokia. Buvo labai daug situacijų, kai žaidėjams kitur buvo siūloma daugiau pinigų nei siūlėme mes.

Yra ir kitas aspektas: turi ne tik stebėti biudžetą, bet ir komandos chemiją. Kuomet komandoje yra vyrai, gaunantis dideles algas, o ateina dar kažkas, kuriam tenka ženkliai didesnė suma, rizikuoji atmosfera ekipoje. Niekada nesakėme, kad štai vieną ar kitą žaidėją įsigysime už bet kokią sumą, kokios jis panorės.

Esame vienas tų Eurolygos klubų, kuris atskleidžia savo biudžetą atvirai. „Fenerbahče“, „Real“, „Barcelona Lassa“, „Panathinaikos“ – jų sumos yra tik preliminarios, nepatvirtintos. Taip, mes nesame vargšai – mes turtingas klubas, bet tokie esame ne vieninteliai“, – šypteli A.Vatutinas.

Vatutinas

Atsakomybė

Su pinigais ant klubo pečių griūva ir papildomas spaudimas bei atsakomybė.

A.Vatutinas puikiai žino, kad kasmet jo komandai keliamas tik vienas tikslas – laimėti Eurolygą. Nei trečia, nei antra vietos klubo bei sirgalių neguodžia.

Vis tik nuo 21-ojo amžiaus pradžios CSKA Eurolygą laimėjo tik tris kartus: 2006, 2008 ir 2016 metais. Ir šiuo atveju, kalbant apie tokį klubą kaip CSKA, žodis „tik“ tinka puikiai. Nors A.Vatutinas apgailestauja, jog žmonės pamiršta, kaip kasmet sunkėja kelias Eurolygos finalinio ketverto link, jau nekalbat apie trofėjų.

„Nenorėčiau kalbėti apie tai, kad CSKA – išskirtinis klubas, nors taip, mes jaučiame spaudimą. Bet tokį patį jaučia ir Stambulo „Fenerbahče“, ir Madrido „Real“.

Rusijoje iš mūsų visi nuolat laukia tik pirmos vietos Eurolygoje, tačiau gaila, jog žmonės nesupranta, kad patekti į finalo ketvertą šiais laikais – nelengva užduotis. Kasmet mūsų patekimas ten yra suvokiamas kaip privalomas rezultatas. Tai – didelis ir sunkus darbas, tai pavyksta toli gražu ne visiems. Eurolygos finalo ketvertas – aukščiausio lygio Europos krepšinio reginys, kuriame jau prasideda loterija. Bet nesiskųsiu – gyventi su tuo jau pripratome“, – apie atsakomybę bei spaudimą kalbėjo jis.

Per visus A.Vatutino darbo metus CSKA turėjo ne vieną skaudų pralaimėjimą, kuomet titulai slydo iš rankų. Ekipos prezidentas sako, kad iki šiol negali pamiršti kelių rungtynių: praėjusio sezono pusfinalio prieš Madrido „Real“ ir 2012 m. finalo prieš Pirėjo „Olympiacos“.

Tada teko taikytis su vicečempionų titulu, kuomet buvo iššvaistyta 19 taškų persvara, o mirtiną metimą paskutinę sekundę pataikė Georgios Printezis.

„Tiesą pasakius, tokių rungtynių, kurios ilgai kankintų, yra nedaug. Bet pralaimėjimas „Real“ vis dar gyvas mano atmintyje. Daug metų prireikė ir tam, kad galėčiau ramiai reaguoti prisiminęs finalą Stambule prieš „Olympiacos“. Bet laikas gydo visas žaizdas. Visa tai – patirtis. Nors neigiama, bet patirtis“, – sako A.Vatutinas.

Tais metais prie CSKA vairo stovėjo Jonas Kazlauskas, o komandai atstovavo Darjušas Lavrinovičius su Ramūnu Šiškausku.

Kazlauskas, Vatutinas

Lietuviai Maskvoje

Įdomu tai, kad minėti metai buvo paskutiniai, kuomet CSKA gretose matėme tokį gausų lietuvių būrį. Vėliau čia skautu dirbo tik Benas Matkevičius, šiuo metu atstovaujantis Bostono „Celtics“.

A.Vatutinas sako, kad apie lietuvius atsiliepti gali tik geriausiais žodžiais.

„Su abiem Lavrinovičiais turime gerus santykius, ryšį palaikome su Šiškausku, nes jis dažnai atvyksta į Maskvą. O Jonas yra žmogus, kurį labai gerbiu, nes jis – puikus treneris ir pagarbos nusipelnęs žmogus.

Tada finale nepasisekė ne jam – visiems, bet tai jo nuopelnų nė kiek nesumenkina“, – gražius žodžius treneriui J.Kazlauskui adresavo A.Vatutinas.

Tiesa, jis nesvarstė galimybės suteikti dar vieną šansą J.Kazlauskui tapti Eurolygos čempionu. „Nors tie metai buvo puikūs, nemanau, kad Jonas pats būtų norėjęs grįžti“, – tvirtino rusas.

Norų pasirašyti sutartį su lietuviais CSKA yra turėjusi, bet derybų stadijoje viskas užsibaigdavo. A.Vatutinas šypsosi – kiekviena komanda kiekvieną sezoną turi sąrašą norimų žaidėjų, tarp jų yra buvę ir mūsiškių, tačiau aplinkybės taip ir nebeatvedė nė vieno jų į Maskvą.

„Reikalas slypi ne tautybėje – lietuvis, čekas ar rusas. Tiesiog nesutapo keliai. Kitas dalykas – turime legionierių limitą ir nors kartais gal ir norisi pasikviesti žaidėją iš užsienio, bet turi ieškoti balanso tarp vietinių ir atvykusių krepšininkų“, – svarbų aspektą išskyrė jis.

Beje, turėjęs A.Vatutinas yra ir smagių istorijų su tautiečiais – sykį Rimui Kurtinaičiui turėjo pirkti dėžę konijako. Vyrai buvo susilažinę, ar lietuvio treniruojama „Chimki“ pateks į geriausių Eurolygos klubų ketvertą, ar ne.

„Atsimenu, kaip prizą jam atidaviau. Na, su Rimu sunku turėti blogus santykius. Nežinau, ar yra tokių žmonių, kurie su juo negalėtų palaikyti šilto bendravimo. Rusijoje jis yra labai mylimas, čia jis buvo figūra, legenda – kaip ir Lietuvoje“, – nuomone dalijosi A.Vatutinas.

Jasikevičius

Šaro nesuviliojęs CSKA pasiūlymas

Š.Jasikevičius ir savo knygoje „Laimėti neužtenka“ pasakojo situaciją, nutikusią 2004 metais. Tada priėjęs Aleksandras Gomelskis, buvęs CSKA prezidentu, pasakė, jog nori Šaro savo komandoje ir šis gali pats pasakyti sumą, kurią nori uždirbti.

„Sulaukiau gražiausio meilės prisipažinimo gyvenime“, – pasakodamas šią istoriją rašė Šaras, minėjęs, kad CSKA buvo pasiruošusi jam mokėti 3 mln. eurų.

Tačiau galiausiai lietuvis liko Tel Avivo „Maccabi“ gretose ir su šia komanda darkart laimėjo Eurolygą. A.Vatutinas sako, jog jam kiek gaila, kad Š.Jasikevičiaus Maskvoje taip ir nepavyko pamatyti.

„Kad jau kalbame apie žaidėjus, kurių man gaila, kad neprikvietėme, buvo variantas, kai siūlėme čia atvykti Jasikevičiui. Bet tada net nepriėjome prie tikslaus pinigų aptarimo, nes buvo aplinkybių, neleidusių to padaryti.

Iš jo pusės tiesiog nebuvo didelio intereso, jis gerai žaidė „Maccabi“, turėjo galiojantį kontraktą ir taip mūsų norai atsidūrė toli nuo realybės. Nors būtų buvę įdomu jį pamatyti žaidžiantį čia, bet nesusiklostė“, – sakė A.Vatutinas.

Itoudis

Željko Obradovičiaus mokiniai

Nors tada Šaro pamatyti Maskvoje nepavyko, „Žalgirio“ strategas neabejotinai yra kone kiekvienos Eurolygos komandos sąraše. Sąraše, kurį būtų galima paimti, norint vykdyti permainas trenerių štabe.

CSKA prezidentas pernelyg nedaugžodžiauja apie galimus bandymus vilioti Š.Jasikevičių ir tik sako, jog pats labai norėtų, kad darbą Maskvoje tęstų Dimitris Itoudis. Graikas CSKA gretose dirba jau nuo 2014 m. ir Eurolygoje yra kone ilgiausiai savo poste esantis strategas.

Tiesa, tam, kad pratęstų kontraktą, jam prireiks pagerinti praėjusio sezono rezultatus. Priminsime, kad Belgrade „Žalgiris“ prieš CSKA laimėjo kovą dėl bronzos.

„Mes palaikome tvirtus santykius su Dimitriu Itoudžiu ir padarysime viską, kad šiemet komanda būtų sėkmingesnė nei praeitą sezoną. Nors taip, Itoudžio, kitų trenerių ir daugelio žaidėjų kontraktai baigsis galioti būsimą vasarą. Ar kontraktą su Dimitriu pratęsime, priklausys nuo rezultatų, bet aš pats labai norėčiau, kad jam viskas pavyktų. Jei ne – bus kita istorija, bet dabar mūsų užduotis pagerinti rezultatus. Visi dirbame viena linkme ir dabar Itoudžiu pasitikime šimtu procentų.

Žinoma, Šarūnas yra vienas ryškiausių naujosios kartos trenerių. Jis charizmatiškas, gyvena krepšiniu, jo savybes galima vardinti ir vardinti – patys juk tai Lietuvoje žinote.

Jie su Itoudžiu – vienos mokyklos mokiniai, į daug dalykų jie žiūri vienodai. Tik Šaras turi didesnę patirtį kaip tituluotas krepšininkas, o Itoudis – kaip treneris“, – lygindamas sakė klubo vadovas.

Westermannas

Juodas Leo Westermanno lapas CSKA

Po puikaus sezono „Žalgiryje“ prancūzas nebuvo išimtis ir pasinaudojo gauta puikia proga pasirašyti pelningą kontraktą. Tai buvo natūralu ir suprantama, tačiau, deja, sveikatos bėdos visą sezoną ribojo L.Westermanną.

17 mačų ir 13 minučių bei 4 taškų vidurkis – taip atrodė jo statistika. Dėl tokio sezono gaila buvo ne tik CSKA vadovybei, bet ir pačiam Leo.

A.Vatutinas vasarą net svarstė, pasilikti prancūzą ar ne, tačiau galiausiai nusprendė nerizikuoti. Taip L.Westermannas atvyko atgal į „Žalgirį“ bei Šaro rankas. Dabar CSKA vadovas nuoširdžiai tikisi, kad buvusiam jo komandos nariui pavyks grįžti į formą, kurią rodė „Žalgiryje“ anksčiau.

„Leo – nuostabus žmogus, puikus, protingas žaidėjas, tapęs tiesiog nesėkmių auka. Tokią klubo traumą, kokią jis lapkritį patyrė, yra sunku ne tik gauti, bet ir išvis įsivaizduoti. Jo laukė reabilitacija, o po to prasidėjo problemos su nugara. Sunku vertinti jį CSKA gretose, nes Leo žaidė mažai. Jis darė viską, kad kuo greičiau atsistatytų, bet toks gyvenimas.

Tiesą pasakius, dėl to aš labai ilgai dvejojau. Po praeito sezono susitikome, aš paprašiau jo palaukti 2–3 savaites, kad galėčiau priimti sprendimą ir Leo viską suprato. Jis laukė ir norėjo įrodyti, kad gali žaisti CSKA. Tačiau galiausiai nusprendėme tokios rizikos neprisiimti. Nepaisant to, išsaugojau su tuo tikrai gerus santykius ir labai norėčiau, kad šį sezoną jo nepavestų sveikata ir jis grįžtų į tą lygį, kuriame buvo prieš metus. Leo tam turi viską – ir galvą, ir ūgį, ir krepšinio intelektą, dabar jam reikia ir sėkmės“, – atviravo A.Vatutinas.

Rodriguezas

Smūgis nuo „Žalgirio“

Jei CSKA prezidentas anksčiau išvardino mačus, kuriuos prisiminus nesiseka užmigti, tai praėjusio finalo ketverto susitikimas su „Žalgiriu“ jo nebekamuoja.

To argumentas aiškus – rungtynės dėl trečiosios vietos mažiausiai buvo CSKA žaidėjų galvoje, kuomet teko tiek sukti galvą, ką būtų buvę galima daryti kitaip pusfinalyje prieš „Real“.

„Nenoriu menkinti „Žalgirio“ pasiekimų ir iškovotos trečios vietos – jie tikrai šaunuoliai. Bet patys įsivaizduokite, kaip yra komandai, kuri siekia titulo ir vėliau turi žaisti dėl trečios vietos. Tai tiesiog atrodo nebesvarbu. Aš ir pats kalbėjausi su Eurolygos atstovais apie rungtynes dėl trečiosios vietos – juk jas sunku žaisti visiems, ten susitinka komandos, kurioms abiem nepasisekė.

Mums tikrai buvo skaudu pralaimėti tą pusfinalį, bet „Žalgiriui“ – taip pat. Jie irgi buvo ne taip toli nuo pergalės prieš „Fenerbahče“. Galiu tik darkart pasveikinti žalgiriečius, kad jie tada mus nugalėjo, bet tai ne tas mačas, kuris verstų mane prabusti naktimis būnant išpiltam šalto prakaito“, – kalbėjo jis.

Jankūnas

Sėkmės pakartojimas

CSKA prezidentas gerai žino, kas yra spaudimas, kuomet iš tavęs norima daugiau ir daugiau. Jis įspėja – to paties dabar laukti gali ir „Žalgiris“, kurio patekimo į finalo ketvertą jis atsitiktiniu vadinti neketina.

„Tai tikrai nėra atsitiktinis rezultatas. Tokie rezultatai – ilgalaikio visos organizacijos darbo vaisiai. Visi „Žalgirį“ jau išgyrė daugybę kartų, to galima nebekartoti, tačiau dabar komandos laukia jau kiti lūkesčiai. Patys suprantate, tai buvo praeitas sezonas – dabar yra naujas. Ir dabar iš „Žalgirio“ visi tikisi daugiau, nors pakartoti patekimą į finalo ketvertą bus sunku.

Manau, kad žalgiriečių laukia įdomus sezonas, pasikeitė nemažai žaidėjų, matysime, kaip seksis. Tačiau galiu pasakyti, kas yra svarbiausia: nepaisant rezultato, ši komanda tikrai turės tą išprotėjusių sirgalių palaikymą. Net jei finalo ketverto pasiekti nepavyktų, jie ne ką mažiau palaikys „Žalgirį“.

Lietuvoje krepšinis – religija ir ko gero „Žalgiris“ yra vienintelė komanda, tuo išsiskirianti Eurolygoje“, – kalbėjo A.Vatutinas.

Ir iš tiesų kol kas „Žalgiris“ fiksuoja įspūdingą lankomumą Eurolygoje – bilietai į mačus iššluojami iki paskutinio.

Dar vieną mačą galima bus stebėti ir šį vakarą – į Kauną atvyksta „Chimki“.

Žiūrėk „Žalgirio" rungtynes prieš „Chimki" su 30% nuolaida per TVPlay Premium!

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra