Vilniaus „Ryto“ komanda trečiadienį žais itin svarbias FIBA Čempionų lygos „Top 16“ etapo rungtynes su Le Mano „Sarthe Basket“ krepšininkais.
Vyriausiasis treneris Giedrius Žibėnas kalbėjo apie būsimus varžovus, pasirengimą mačui, Jacobo Wiley išvykimo detales ir naujoko paieškas.
„Atvyksta gera komanda, geros formos, taurėje keliavo iki pat finalo, kur tik „AS Monaco“ sustabdė juos. Turime juos stabdyti atviroje aikštelėje, turėsime gerai kalbėti prie užtvarų be kamuolio, nes labai gerai skaito žaidimą. Jeigu tuos dalykus susitvarkome, yra gynyba „vienas prieš vieną“. Reikės fiziškumo. Atskirose rungtynėse kiekvienas žaidėjas jau yra įrodęs, kad gali tai padaryti, o dabar reikės kiekvieno iš jų. Turime visi sustoti į krūvą ir gerai gintis komandiškai. Turime sustabdyti jų gynėjus. Sunkaus krašto puolėjo pozicijoje gali būti problemų, nes turi skirtingus žaidėjus. Rungtynės, kur didžiausią skirtumą darys fiziškumas, gynyba „vienas prieš vieną“ ir kova dėl kamuolių“, – sakė strategas.
– Ar „Rytas“ gali tapti savotišku netikėtumo faktoriumi dėl pasikeitusių rotacijų ir naujoko?
– Tikimės, kad tai gali būti faktorius, bet varžovas yra patyręs, turi gerą trenerį ir žino, kaip reaguoti. Labai svarbu bus mačo eiga, nes „Sarthe Basket“ gerai nulaužia rungtynes, kai sustoji žaisti. Kelios klaidos ir jomis labai gerai pasinaudoja. Tas pats buvo ir Le Mano – 2,5 kėlinio žaidėme pagal planą, bet tada sustojome.
– Svarbus akcentas tas 6 taškų skirtumas?
– Akcentas yra pergalė, o jeigu yra galimybių laimėti daugiau, norisi turėti tą pranašumą. Negalime kontroliuoti, ar „Hapoel“ pateiks staigmenų. Jeigu įmanoma valdyti tą persvarą, bandysime tai padaryti.
– Laukia didelis ažiotažas. Tokioje situacijoje svarbiau taktinis ar psichologinis akcentas?
– Prieš KMT sakiau, kad mažiau yra daugiau. Žaidėjai mintyse tikrai jau tame mače, šiandien jau treniruotėse pasitaupys, nes žino, jog rytoj reikės įdėti daug pastangų. Žaidėjus apkrauti būtų neteisinga.
– Kokį įspūdį palieka Augustas Marčiulionis?
– Daug kas kalba apie Augustą, neuždėkime jam ant pečių per daug. Lubos jo aukštos, bet jis 5 metus nežaidęs Europoje. Iš jo tikimės, kad pridės energijos gynyboje, o puolime – įtrauks komandos draugus. Nedarykime toks klaidos, kokią darėme prieš 3 metus su Fosteriu, kai visi atėjo ne „Ryto“ pasižiūrėti, o Marcuso. Matėme, kuo viskas baigėsi. Nesinori ant to paties grėblio lipti. Smagu, kad Augustas grįžo, bet ne čia yra rungtynių ašis.
– Kaip vyksta naujoko paieška?
– Skambučiai vyksta, derybos – taip pat. Norėtųsi greičiau, norėtųsi šitame mače turėti, bet yra kaip yra. Mums tai nėra pirmas kartas. Mes, treneriai, privalome reaguoti, žaidėjai – taip pat. Pasistumdome per pozicijas ir einame į mūšį.
– Kaip vertinate tai, kad į lemiamas kovas ateinate be sunkaus krašto ir su nauju įžaidėju?
– Daug dalykų mes negalime kontroliuoti. Norėtųsi visada idealaus scenarijaus, bet toks tas krepšinis. Privalome būti lankstūs kaip komanda. Sezono metu reaguojame. Kažkas įvyko tikėtai, kažkas – netikėtai. Niekas to nenori, atsitiko taip, kaip atsitiko – verkti negalime ir privalome kautis toliau.
– Prasidės arenos statybos. Kiek reikia naujų namų komandai?
– Manau, kad kokybė laimi prieš kiekybę. 7 tūkstančiai yra be galo daug. Jeigu išsiugdysime tokią sirgalių bazę per kelis metus, bus labai džiugu. Sveikintinas dalykas, klubas auga, reikia tik džiaugtis.
– Gal galite papasakoti apie J.Wiley išvykimą?
– Kai jis išvyko, buvo kelis sveikas, gavome pozityvias žinias iš mūsų medicinos personalo. Buvo tik keista, kad tinimas nesumažėjo ilgai, nes jo kelyje yra buvę ir metalo. Žmogus daug investavo į save sezono metu, daug darė pratimų. Kažkiek turbūt paveikė ir psichologiškai. Jis išvyko į JAV, kad išgirsti antrą nuomonę ir iš JAV gavome žinią, kad Wiley negalės 8–10 savaičių net skristi. Mes negalime sau leisti tokios prabangos tokiu sezono metu, su tokiais tikslais ir likti be pagrindinio sunkaus krašto. Negalime tiesiog laukti iki gegužės mėnesio. Labai keista situacija. Vienas iš tokių, kokios prognozuoti negali. Turime reaguoti ir organizuoti spręsti tą problemą.
– Kaip pavyko išnaudoti ilgą pertrauką tarp rungtynių?
– Turėjome problemų po sugrįžimo iš „lango“. Buvo ir ligų, ir traumų. Pradžioje turėjome susitvarkyti traumas, daug sportavome su antros komandos žaidėjais, bet tai nėra pirmas kartas. Privalome būti lankstūs ir šiandien jau ateina visi žaidėjai. Vakar turėjome gerą treniruotę, šiandien turėsime ir, manau, kad užteks. Ar esame žaidybiniame ritme, parodys rungtynės.
– Ar Simonas Lukošius galės žaisti?
– Spręsime mačo dieną. Bando treniruotis, bet visos treniruotės dar negali daryti.
– Kokio profilio aukštaūgio ieškote?
– Sakyčiau, kad 4–5 pozicijos žaidėjo. Toks, kad nuo jo neitų padėti į baudos aikštelę, nes turime ir Caroline‘ą nuo kurio kažkiek padeda. Norėtume geresnio metiko nei buvo Wiley. Norėtųsi, kad turėtų daugiau atletiškumo, geros energijos ir tiktų sirgalių energijai, nes mūsų komanda yra apie energiją. Negalime imti žaidėjo, kuris rungtyniauja be emocijos ar intensyvumo. Taip pat reikia patirties Europoje, o ne kažkur žaidęs G lygoje arba tik pirmą sezoną rungtyniaujantis čia. Ieškome idealaus scenarijaus, bet ar toks bus, niekas negali garantuoti.
– Mindaugas Kuzminskas pagal profilį netinka.
– Kuzminskas visada tinka, bet šiuo metu žiūrime kitus variantus.
– Gal bus ir trečias pažįstamas veidas? (Turima omenyje Justiną Gorhamą)
– Variantų yra, bet šiuo metu galiu pasakyti, kad ne jis yra mūsų pagrindinis taikinys.
Norėdami komentuoti prisijunkite.